Darbas kenksmingomis sąlygomis

Varnalėšų istorijos

Užsukęs į Varnalėšų seniūniją vietos ūkininkas Vincokas pastebėjo, kad nebegirdi šiam pastatui būdingo šurmulio. Nors kilimais išklotuose koridoriuose sutiko dar kelis tokius pat kaip jis interesantus, šiandien nepamatė įprastai oriai vaikštinėjančių ar su virduliais rankose zujančių valstybės tarnautojų. Iš pradžių toptelėjo, kad pataikė per pačius pietus, kai eiliniams žemės kirminams prisakyta netrukdyti švento pietų meto. Tačiau iš kišenės išsitraukto ir senelio jaunystę menančio aptrinto “cibulinio” rodyklės dar tik artėjo prie vienuoliktos valandos.

- Atsiprašau, panele, – griebė už rankos skubančią ilgakoję valdininkę. – Kur čia galėčiau pateikti prašymą dėl paršų gerovės?..

Sugriebtoji loštelėjo atgal, piktu žvilgsniu nuplikė Vincoką, paskui atsainiai burbtelėjo:

- Ateikite darbo metu, – suraukė riestą nosytę ir pasislėpė už artimiausių durų.

Vincokas pasikrapštė pakaušį: “Greičiausiai šiandien – sekmadienis, todėl niekas nedirba?” – nutarė. Jau norėjo sukti laukujų durų link, bet susigriebė: “Jeigu būtų sekmadienis, durys būtų užrakintos.”

- Jeigu yra kokia klaida, tai jos priežasties reikėtų ieškoti kitur, – garsiai nutarė ir pasibeldė į seniūno Kastyčio duris.

- Prašom pro šalį, – už durų išgirdo seniūno balsą. Pasibeldė vėl. Nieko nebeišgirdęs, spustelėjo rankeną.

- Negi Šimo pradėta švietimo reformą žlugo visai, kad žmonės nebemoka skaityti? – nuo stalo pasigirdo piktas seniūno balsas. Tik dabar Vincokas pastebėjo, kad ant durų prisegtas lapelis su užrašu: “Būsiu darbo metu!”

- Čia eksperimentas koks ar slapta VRS kamera filmuoja? – Vincokas nusiplėšė nuo galvos kepurę ir suglumęs parodė į lapelį.

Seniūnas pakilo iš gilaus krėslo, priėjo prie durų ir pažvelgė į lapelį.

- “Būsiu darbo metu!” – perskaitė. – Negi neaišku? Tada ir ateik, o dabar prašau netrukdyti Konstitucijos garantuojamo poilsio laiko.

- Kokio dar poilsio? – išsižiojo Vincokas ir dūrė pirštu į laikrodį. – Vienuolikos dar nėra. Ir ne sekmadienis šiandien. Tai kodėl nedirbate?

Pastebėjęs, kad atidarytų durų link jau traukia dar keli žioplinėtojai, seniūnas Vincoką įsitempė į kabinetą ir sandariai uždarė duris.

- Kas čia neaišku? – piktai pažvelgė interesantui į akis. – Negi manai, kad po tokių ilgų ir alinančių savaitgalių mes neturime teisės į poilsį?

- Vadinasi, jūs dirbate savaitgaliais? – išsižiojo ūkininkas.

- O kaip kitaip? – seniūnas atsargiai pravėrė duris ir pamatęs, kad koridoriuje nieko nėra, išstūmė Vincoką: – Laimė, kad už darbą visų tų banketų ir furšetų metu mokama dvigubai. Nors, pasakyčiau, ir to nepakanka – už darbo sąlygų kenksmingumą galėtų pieno pagirioms duoti…

-gb-