Dalgis

Susitikęs Varnalėšų seniūnijos komunalinio ūkio direktorių Danguolį, seniūnas Kastytis neteko žado. Kurį laiką maskatavo rankom, paskui peržegnojo, tačiau sutiktasis neišnyko.

- Žiū, dar gyvas, – nustebo Kastytis, o paskui paaiškino: – Kai iš jūsų atėmėm šiukšlių vežimo verslą, maniau, užsilenksit per mėnesį. Bet ne – dar gyvi!

- Kol turime šluotą, iš bado nemirsim, – paaiškino komunalininkas. – Galima sakyti, kad dėl panašaus dalyko ir užsukau.

Seniūnas plačiu mostu pakvietė į kabinetą, parodė kėdę, pats klestelėjo prie stalo ir sužiuro į komunalininką.

- Taigi žiema už lango, – patylėjęs prabilo Danguolis.

- Na ir kas? – sumirksėjo seniūnas.

- Šluotą mes patys susirišom, bet dabar mums reikia sniego kastuvo. Suprantate, mūsų kiemsargė pati jo nepasidarys, taigi – teks pirkti.

- Nori pasiskolinti pinigų? – seniūnas išsitraukė piniginę.

- Kastuvui litą kitą dar rasime, – nuramino komunalininkų vadovas. – Mūsų komunalinis ūkis – seniūnijos įsteigta įmonė. Gavome raštą, kad dėl krizės reikia taupyti kiekvieną litą ir be jūsų leidimo nieko nepirkti. Štai ir atėjau pasiteirauti, ar galima įsigyti sniego kastuvą?

Seniūnas atsistojo ir pažvelgė pro langą. Minutę pasvarstė, paskui nušvitęs pagyrė:

- Gerai darai, kad pagaliau atėjai pasiteirauti. Juk mūsų seneliai dar sakė: “Kas tėvų neklauso – valgo duoną sausą.” Būtumėt tada nešokinėję, kaip varlė prieš dalgį, – iki šiol vežtumėt šiukšles.

Komunalininkas nuleido galvą. Seniūnas dar kurį laiką oriai patylėjo, paskui pamokė:

- Jei kyla kokių klausimų ar minčių, nereikia mūsų vengti. Tam mes ir valdžioje, kad galėtume patarti, kaip reikia gyventi. Duokš čia prašymą, brūkštelsiu rezoliuciją.

Danguolis atkišo lapą. Seniūnas atsisėdo prie stalo, susirado parkerį, pakeverzojo lapo kampe, atsilošęs pasigrožėjo savo kūriniu ir ištiesė pasirašytą prašymą.

- Galite pirkti tą savo dalgį.

- Dalgį? Taigi mums sniego kastuvo reikia. Žiema juk…

Seniūnas sumirksėjo:

- O tai ne dalgio prašei?

- Ne. Tai jūs pats kalbėjote apie varlę ir dalgį… Gal dėl to suklydote?

Seniūnas išraudo:

- Matau, kad patarlės apie sausą duoną taip ir nesupratai. Jei šį darbą ir toliau nori dirbti, atmink: valdžia niekada neklysta! Pats greitai suprasi, kad dėl dalgio vis dėlto aš esu teisus. Juo labiau, kad dar mūsų seneliai sakė: “Ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą…”

-gb-