Apsivalymas

Varnalėšų istorijos

Per patį Varnalėšų seniūnijos tarybos posėdžio įkarštį, kai seniūno Kastyčio gražbylystės apie jo ir valdančiosios koalicijos didžiules pastangas kelti vietos ūkį pasiekė apogėjų, prasivėrė salės durys ir vidun įvirto šalto oro kamuolys. Salė nuščiuvo. Nutilo ir seniūnas. Prabėgo kelios minutės, kol iš garų debesio išniro suledėjusi trispalvė, o paskui – ir apšarmojęs vietos ūkininkas Vincokas.

- Gal nesupyksite, jei šiek tiek pasišildysiu? – kreipėsi į sėdinčius tarybos narius. – Labai jau nemalonu stovėti, kai už lango spaudžia minus 30.

Seniūnas vėl įsikniaubė į popierius, susirado pamestą eilutę, jau norėjo tęsti, bet pažvelgė į Vincoką ir aiktelėjo:

- Bet žiūrėkite, koks akiplėša! Įsiveržė neprašytas į vidų, šalčio prileido…

Valdančioji dauguma vieningai suošė:

- Ale tikrai. Kiaulės akis reikia turėti, kad prieš mus piketuotų ir pas mus pasišildyti ateitų!

- Čia – ne mokykla, – suriko patarėjas jaunimo reikalams Budulis. – Eik ten ir demonstruok tuos fizikos bandymus, kas nutinka kūnui, kai jis patenka į 50 laipsnių aukštesnę temperatūrą.

Vincokas, nekreipdamas dėmesio į kandžias pastabas, kampan pastatė į kaulą sustirusią trispalvę ir kreipėsi į tarybos narius:

- Jeigu aš piketuočiau, tai suprasčiau jūsų pasipiktinimą. Bet reikalas kitas – sušalau dirbdamas jūsų labui, taigi, pagal darbo saugos reikalavimus, turiu visą teisę 15 minučių pasišildyti.

Seniūnas aiktelėjo:

- Ką jis čia paisto apie darbą? Gal jis girtas? Skambinkite nuovados viršininkui, tegul veža išblaivėti. Ten irgi šilta.

Valdančioji dauguma vėl vieningai pritarė:

- Koks kvailys protestą gali vadinti darbu.

Vincokas šyptelėjo:

- Einu štai per Varnalėšas ir girdžiu, kad vyksta seniūnijos tarybos posėdis. Apsidairau ir matau, kad vėliavos, kaip tokiais atvejais būdavo, niekas neiškėlė. Kadangi trispalvę visada nešiojuos su savimi, nutariau laiko veltui negaišti ir pastovėti su ja, kad niekas mūsų mylimo ir visų gerbiamo, didžiai vertinamo seniūno neapkaltintų pažeidus reglamentą. Bet stoviu valandą, stoviu dvi, kojos šąla, o jūs vis nebaigiate savo tuščių diskusijų. Negi nenusipelniau šilumos už tas savo pastangas? Kiti ačiū pasakytų, o jūs – už atlapų.

Seniūnas pasipūtė:

- Žinai, Vincok, eik savo keliais, kol dar neatvyko policija. Susigalvojai dėl tos vėliavos, kad galėtum į šiltą patalpą nekviestas įsibrauti ir savo mėšlinais veltiniais orą smardinti, produktyvias diskusijas nutraukti, valdančiuosius apdergti. O šalčio bijoti neturėtum, jis – tik į gerą: pati gamta taip apsivalo nuo parazitų.

Vincokas atsistojo, paėmė į rankas trispalvę, paglostė sušalusias klostes ir atsisuko į seniūną:

- Sakai, pati gamta taip nuo parazitų apsivalo? Matyt, dėl to ir kirmijate šiltai…

-gb-