Alibi

Varnalėšų istorijos

Pamatęs, kad Joninių šventės žioplinėtojai įniko į šašlykus, ūkininkas Vincokas liūdnai atsiduso, nurijo tąsią seilę, į kišenę įsidėjo skambalėlį, aplink kotą susuko trispalvę ir gurgiančiu pilvu patraukė namų link. Tačiau nespėjo nueiti nė keliolikos žingsnių, kai išgirdo kviečiant.

- Vincokai, eiks čia, – nuo piliakalnio jam ranka mojo administratoriaus pavaduotojas Purvinskas. – Vardadienį švenčiu, taigi visus vaišinu. Nepasididžiuok.

Ūkininkas nepasididžiavo. Į šlaitą atrėmė trispalvę ir susiraitė greta puotautojų. Purvinskas ištiesė garuoajntį iešmą, į kitą ranką įspraudė puspilnę stiklinaitę.

- Išgerk su valdžios žmogumi, – paragino. – Gal dar ir balsavai už mane?

Vincokas linktelėjo, šauniai susipylė šimtgramį, pauostė iešmą ir suleido dantis į sultingą mėsą. Purvinskas pripylė dar vieną.

- Ant kitos kojos, – paragino. – Kad nešlubuotum nešdamas aukštai iškeltą trispalvę ir nedarytum Lietuvai gėdos.

Vincokas pagaliau atgavo kvapą:

- O policijos nebijote? Girdėjau, gaudo visus, girtaujančius viešosiose vietose. Negražu jums bus prieš rinkėjus…

Vyrai nusijuokė. Čia Vincokas apsidairė ir pamatė, kad šalia sėdi visa Varnalėšų valdžios grietinėlė. Net nejauku pasidarė.

- Tegul vaiko, – nuramino seniūnas Kastytis. – Vistiek visiems neįtiksi.

Purvinskas apsikabino Vincoką per pečius ir pasidomėjo:

- Žinau, kad esi protingas žmogus. Tai pasakyk mums, ką reikia daryti, kad žmonėms būtume gera valdžia?

- Nieko nereikia daryti, – pagalvojęs atsakė Vincokas ir vėl suleido dantis į šašlyką.

- E, – nusivylė seniūnas. – Tada bus dar blogiau: visi sakys, kad valdžia bloga, nes nieko nedaro.

- Tai čia ir esmė: reikia mokėti nieko nedaryti, kad visiems būtų gerai. Matau, šios svarbios politinės paslapties dar neįkandote.

Vyrai susižvalgė. Dabar ir seniūnas prisislinko prie Vincoko ir į saują įspraudė stiklinaitę.

- O kaip reikia nieko nedaryti, kad visiems būtų gerai?

Vincokas minutę pasvarstė, paskui patarė:

- Stenkitės kuo mažiau būti Varnalėšose ir pakliūti rinkėjams į akis, juo labiau – priiminėti juos liečiančius sprendimus. Daugiau važinėkite į komandiruotes, geriausia – į užsienį.

- Bet iš tų komandiruočių juk teks sugrįžti, – suraukė nosį seniūnas. – Kaip tada?

- O tada už tas keliones pasiimsite sau “išeigines”. Pailsėsite prie jūros – ir vėl į užsienį. Svarbiausia: jei Varnalėšose bus blogų darbų, turėsite gerą alibi, kad jūsų čia nebuvo…

-gb-