Pasak Gintaro Pumpučio, pirmieji savanorių ugniagesių iškvietimai parodė, kad sukurta sistema pasitvirtino.
Širvintų rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai jau 10 mėnesių vadovaujantis l. e. direktoriaus pareigas Gintaras Pumputis puikiai žino kaimo ugniagesių komandų bėdas ir rūpesčius. Jeigu palygintume Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui priklausančias ugniagesių tarnybas su vadinamosiomis kaimų ugniagesių komandomis, matytume, kad situacija kaimuose yra prastesnė. Priešgaisrinės tarnybos vadovas maloniai sutiko pasidalyti mintimis apie kaimuose triūsiančias ugniagesių komandas, technikos būklę, su kokiomis viltimis jis atėjo dirbti į dabartines pareigas.
– Kaip ir kodėl apsisprendėte imtis vadovauti Širvintų rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai? Kur dirbote iki tol?
– Nuo 2007 m. dirbau Širvintų rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju, turiu nemažai patirties, esu įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro laipsnį. Visi trūkumai šioje įstaigoje man buvo gerai žinomi, tačiau ilgus metus niekaip nebuvo sprendžiami motyvuojant tuo, kad ,,nėra pinigų“. Sutikau laikinai vadovauti šiai įstaigai, imtis ryžtingos pertvarkos bei siekti kuo geresnių tikslų.
– Kiek rajone esančių ugniagesių komandų yra pavaldžios Jūsų vadovaujamai tarnybai? Kokiuose kaimuose jos yra?
– Mūsų rajone yra keturi struktūriniai padaliniai-ugniagesių komandos: Gelvonų ugniagesių komanda, esanti Gelvonų miestelyje, Jauniūnų ugniagesių komanda, esanti Šiaulių kaime, Jauniūnų seniūnijoje, Musninkų ugniagesių komanda, esanti Musninkų miestelyje, Šešuolėlių ugniagesių komanda, esanti Šešuolėlių I kaime. Komandos išdėstytos optimaliai po visą rajono teritoriją.
– Pasigirsta nuogąstavimų, kad, taupant lėšas, galvojama visos šalies mastu panaikinti kai kurias kaimiškąsias ugniagesių komandas ir atleisti iš darbo nestatutinius ugniagesius gelbėtojus. Ar Širvintų rajono kaimuose esančių ugniagesių komandų tokios užmačios nepalies?
– Mūsų rajone ugniagesių komandos tikrai nebus mažinamos, ugniagesiai gelbėtojai tikrai nebus atleidžiami, tačiau, nekomplektuojant laisvų darbo etatų, bus taupomos lėšos gaisrinės įrangos ir technikos atnaujinimui, o laisvas darbo vietas papildys savanoriai ugniagesiai gelbėtojai. Nuo 2016 m. sausio 1 d. yra įsigaliojęs Priešgaisrinės saugos įstatymas, reglamentuojantis savanorių ugniagesių veiklą.
– Kiek turite ugniagesių savanorių, kurie padeda gesinti gaisrus, likviduoti stichinių nelaimių padarinius? Kur tokių žmonių yra ir kas jie?
Širvintų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus pareigas Gintaras Pumputis (ketvirtas iš kairės) drauge su ugniagesiais gelbėtojais.
– Dabar yra sudarytos sutartys su 28 savanoriais ugniagesiais, dalyvaujančiais gaisrų gesinime ir gelbėjimo darbuose. Visi jie yra dirbantys ar dirbę Širvintų rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tačiau laisvu nuo darbo metu yra kviečiami kaip savanoriai ugniagesiai ir gaus 6 eurų atlygį už sugaištą valandą gesinant gaisrus bei atliekant gelbėjimo darbus. Širvintų rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba yra pirmoji Vilniaus apskrityje, kurioje nuo 2016 m. birželio 1 d. jau realiai dirba 28 savanoriai ugniagesiai. Sunkiausia buvo sukurti sistemą, apgalvoti kiekvieną detalę pradedant nuo savanorių ugniagesių aliarmavimo, atsakingų komandų skyrininkų informacijos perdavimo iki savanorio ugniagesio atvykimo į įvykio vietą. Pirmieji savanorių ugniagesių iškvietimai parodė, kad sukurta sistema pasitvirtino.
– Ugniagesių funkcijos ypač plačios: nuo gaisrų gesinimo, žmonių gelbėjimo iki kačiukų vadavimo iš medžių. Kaip dažnai kaimų ugniagesiai yra kviečiami į nelaimių vietas?
– Apie pajėgų sutelkimą sprendžia Bendrasis pagalbos centras (BPC), tenka pagelbėti ir policijai, ir greitajai medicinos pagalbai, įvairių situacijų būna, tiesiog reikia priimti skubų ir tinkamą sprendimą. Dažnai tenka vykti ir į kitus rajonus, budėti ar gesinti gaisrus pačiose Širvintose.
– Kiek ugniagesių gelbėtojų dirba Jūsų vadovaujamoje tarnyboje? Paminėkite labiausiai nusipelniusius, didžiausią darbo patirtį turinčius ugniagesius.
– Tarnyboje dirba 28 ugniagesiai gelbėtojai, visi jie daugiau ar mažiau yra nusipelnę, kai kurie dirba nuo 1995 metų, tačiau yra labai energingi ir atsidavę šiam darbui.
– Gaisrą ar kitą nelaimę patyrusiems žmonėms dažnai atrodo, jog gelbėtojai atvyksta per vėlai, kad turėtų darbą organizuoti kitaip. Sakykite, kaip dažnai sulaukiate rajono gyventojų priekaištų? O galbūt yra atvirkščiai: žmonės Jums vien tik dėkoja?
– Priekaištų dar nesu sulaukęs, bet padėkų būta, esame kelis kartus padėję seniūnams, kai kurie žmonės padėkojo už išgelbėtą turtą gaisre, teko budėti organizuojamų švenčių metu Kernavėje. Yra daromi kontroliniai išvažiavimai pagal aliarmo signalą fiksuojant laiką, dalyvaujame kontrolinėse pratybose, todėl gavę aliarmo signalą ugniagesiai gelbėtojai išvyksta visada laiku.
– Kokia situacija su turima technika? Puikiai žinome, jog projektų, kurie sudarytų galimybę apsirūpinti gaisrų gesinimo technika, Lietuvoje nėra, o rajono biudžeto galimybės yra ribotos. Kaip sukatės iš padėties? Juk darbai vyksta, žmonėms, ištiktiems nelaimių, padedate.
– Situacija su turima gaisrine technika yra prasta, bet automobiliai yra tvarkomi, išvažiuoja laiku, tačiau taip pat ieškome galimybių atsinaujinti. Pradėjęs vadovauti tarnybai ir įvertinęs turimą gaisrinę techniką, įsitikinau, kad vieną dieną kai kurie automobiliai gali ir neišvažiuoti, todėl nedelsdamas ieškojau būdų ir finansinių išteklių automobilių remontui. Bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, yra gautas sunkiasvoris gaisrinis automobilis „Kamaz“, kuris pakeis nusidėvėjusį automobilį ir palengvins situaciją gesinant gaisrus. Yra taupomos lėšos iš neužpildytų darbo etatų, leisiančios greitu metu po truputį atnaujinti gaisrinę techniką. Šiuo klausimu aktyviai diskutuojama su Širvintų rajono savivaldybe, savivaldybės mere Živile Pinskuviene, Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
– Ugniagesiai ne vienerius metus yra visuomenės pasitikėjimo reitingų viršūnėje. Ugniagesiais gelbėtojais žmonės pasitiki. Kaip pavyksta išlaikyti tokį aukštą žmonių pasitikėjimą? Kodėl žmonės ugniagesius šitaip gerbia?
– Mes gelbėjame žmonių turtą, saugome jį nuo gaisrų, atliekame ir kitus gelbėjimo darbus, visada suteikiame pagalbą, greičiausiai todėl žmonės mumis ir pasitiki. Dauguma ugniagesių gelbėtojų šį darbą dirba ne vien tik dėl algos, o ir iš pasiaukojimo, pašaukimo, todėl visuomenė deramai vertina šį darbą.
– Pirmiausia palinkėsiu sveikatos, stiprybės, atsakingumo ir drąsos.
– Ačiū už pokalbį.
