Važinėsime žiguliais ar pirksime naują mašiną?

Lauko diena

Praėjusią savaitę “Litagros prekyba”, “Bayer” ir “Berner” firmos mūsų rajone surengė lauko dieną, kurioje dalyvavo gražus būrelis Širvintų ir Vilniaus rajonų ūkininkų.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininkų Antano Rutkausko ir Jano Mučinio bei UAB “Kiaukliai” pasėlius, lankėsi gėlininkų Dindų šiltnamiuose Krašienoje, Alionių keramikos ceche. Tiek mūsų rajono ūkininkams, tiek svečiams iš Vilniaus labai patiko, kaip tvarkosi apžiūrėtų laukų savininkai, jie gėrėjosi jų kvalifikacija, stropumu.

Spausdiname pagrindines Lauko dienos metu išsakytas mintis.

Gražiai banguoja Antano Rutkausko ‘Zenta’ veislės kviečių laukas. Ši veislė mažiausiai lepi, patyrimas rodo – labiausiai tinkama mūsų krašto klimatui ir žemėms. Lauko dienoje dalyvavę agronomai sakė, kad Širvintų ūkininkai (ypač gelvoniškiai) išbandė visas įmanomas žieminių kviečių veisles, bet kitomis liko nepatenkinti. A. Rutkauskas javus pasėjo po pievos, todėl pasėlis nėra labai lygus. Bet ko norėti, velėną ne taip lengva įdirbti. Kita vertus, laukas laiku patręštas karbamidu, nupurkštas herbicidais nuo piktžolių, todėl specialistai prognozuoja gerą kviečių derlių.

Keletas pastebėjimų dėl tręšimo ir purškimo herbicidais. Ūkininkas A. Rutkauskas, tręšdamas kviečius, į hektarą išpurškė per 20 kilogramų karbamido. Specialistai aiškina, kad taip elgtis yra labai pavojinga, nes galima pasėlį nudeginti. Pagal seną agronomų praktiką, optimali purškimo karbamidu norma – 13-15 kilogramų. Ūkininkas Antanas sako, kad taip elgiasi jau ne pirmus metus. Pasak jo, reikia paisyti tik vieno – purkšti pakankamai šiltu tirpalu, nepurkšti patį vidurdienį per kaitrą. Laikantis tokių elementarių taisyklių nė karto neteko patirti nuostolių. Specialistai nesutiko – jie mano, kad, kaip sakoma, vienas kartas gali nemeluoti.

Tačiau agronomai labai gyrė A. Rutkausko pasirinkimą kviečių laukus nuo piktžolių nupurkšti grandstaro ir staranė mišiniu. Tai nėra labai pigus variantas, bet pats efektyviausias ir saugiausias javams. Vienas grandstaras neveikia kibiųjų lipikų, kurių dabar tikrai netrūksta laukuose, todėl į jo tirpalą būtina įmaišyti herbicido, veikiančio šią bjaurią piktžolę. Daug kas (ypač Žemaitijoje) tam naudoja grodilą (vadinamąjį napalmą). Pasak specialistų, tai taip pat neblogas purškimo variantas. Dar labai daug kas mėgsta javus nuo piktžolių purkšti banvelu, giria, kad jis veiksmingas. Ūkininko Jano Mučinio laukuose Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo būtent ‘Ūla’ veislės miežių lauką, prieš savaitę nupurkštą grandstaro ir banvelo mišiniu. Atkreiptas dėmesys, kad banvelu galima purkšti bamblėjimo fazės javus – ne vėliau. Taigi ūkininkas kelias dienas pavėlavo. Gresia nemažas pavojus. Specialistai sakė Kėdainių rajone matę žiemkenčių laukus, kurie buvo nupurkšti banvelo ir amino druskos tirpalu pavėluotai. Derlius labai nukentėjo, nes varpos buvo arba visiškai tuščios, arba kūgio formos – jose taip pat buvo tik pusė grūdų. Ūkininko A. Rutkausko pasirinktas variantas yra geresnis. Kaip vaizdžiai kalbėjo agronomas Albinas Blažys, galima sėkmingai važinėti žiguliais, bet juk dabar tokių mašinų niekas nebeperka, ieško patogesnių, galingesnių, saugesnių. Taip yra ir su pesticidais. Pirkdami pigesnius, nesaugius, dažnai ne originalius, o tik jų kopijas arba net pogrindžio sandėliuose pagamintus chemikalus, galime padaryti augalams ir dirvožemiui nepataisomą žalą.

Apžiūrėtuose laukuose pastebėta dryžligės židinių. Agronomas A. Blažys ūkininkus pamokė, kaip tikslai diagnozuoti šią ligą, nes javų lapai gali pradėti džiūti ir nuo cinko trūkumo, ir dėl kitų priežasčių. Įvairūs konsultantai dažnai nesigilina ir rekomenduoja be reikalo pasėlius purkšti jų firmos fungicidais. Ūkininkai praranda daug lėšų, todėl būtina patiems mokėti pažinti javų ligas. Atkreiptas dėmesys, kad dabar yra pats optimaliausias laikas javus purkšti nuo ligų, nes praėjus 4-5 dienoms nuo ligos išplitimo, jokie chemikalai negelbsti. Liga gali būti tik sustabdyta, o pakenkti lapeliai vis tiek nudžius, dalis derliaus bus prarasta. Ūkininkams pristatyti naujos kartos fungicidai fandango, prozara, atkreiptas dėmesys, kad augimo reguliatorius cikocelis tik gerina javų krūmijimąsi, bet netrumpina šiaudo. Daug kas to nežino, o vėliau piktinasi, kad javai vis dėlto išgulė. Todėl javams turint du bamblius, laukus būtina nupurkšti dar ir cerone.

Ūkininkas Janas Mučinis vasarinius kviečius prieš savaitę nupurškė sekatoriumi (150 gramų į ha), cikocelio ir insektididų tirpalu. Tokio purškimo nauda akivaizdi. Specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas save gerbiantis ūkininkas privalo turėti lipniosios medžiagos ‘Silver gold’ bakelį. Ši priemonė ypač pasiteisino šiemet, kai purkšti pasėlius tenka vėjuotu, šaltu, sausu oru. Dėl lipniosios medžiagos chemikalai per 20 sekundžių prilimpa prie augalų lapelių, vėjas nebedaro jokios įtakos pesticidų veiksmingumui. Ūkininkas pasakojo, kad naudojant lipniąją medžiagą, galima mažinti vandens kiekį, vadinasi, ir purškimo išlaidas. Specialistai paaiškino, kad mažinant vandens kiekį, t. y. didinant tirpalo koncentraciją, reikia žinoti, kad rizikinga taip elgtis purškiant mikroelementais. Pasėlius galima nudeginti. Pastebėta, kad purškiant bulvių pasėlius titusu, reikėtų dvigubai padidinti lipniosios medžiagos normą.

“Berner” firmos vadybininkė Asta Mogenytė atkreipė ūkininkų dėmesį į tai, kad naudojant šiuolaikinius pesticidus, ypač lipniąsias medžiagas, būtina labai kruopščiai išplauti purkštuvus. Tam yra labai efektyvių ploviklių. Taupyti jų sąskaita – tikrai neverta, nes galima pasidaryti daug žalos.

Prie kavos puodelio buvo svarstoma: o gal šiuo metu nebeapsimoka kruopščiai prižiūrėti pasėlių, gal reikia dirbti tik dėl akių, nesiekiant gausesnio derliaus, o tik tam, kad gautume išmokas, iš kurių pragyventume. Po ilgų diskusijų ir pavyzdžių buvo prieita prie išvados – labiausiai vis dėlto apsimoka žemei ir pasėliams atiduoti maksimaliai trąšų, maksimaliai visų reikalingų ir saugių pesticidų ir gauti maksimalų derlių. Kas taip elgiasi, mažiausiai dejuoja dėl ištikusios krizės, mažų supirkimo kainų.

Steponas Liktoravičius