Valstybė grūdus žada supirkti brangiau

Gera žinia miežių augintojams

Mažos šių metų grūdų supirkimo kainos kelia ūkininkams didelių rūpesčių, todėl jie domisi, ar nesikeis šių metų grūdų intervencinio supirkimo tvarka. Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis sako, kad šiemet esminių pasikeitimų dėl intervencinio grūdų pirkimo Europos Sąjungoje nėra. Tai reiškia, kad grūdai į intervencinius sandėlius bus pradėti pirkti nuo lapkričio 1 dienos, o  bazinė kaina taip pat išlieks tokia pati, kaip anksčiau – 101,31 EUR/t (349,5 Lt/t). Kokybės parametrai irgi nesikeičia. Bus superkami miežiai ir kviečiai.

Nustatyto bendro kiekio, kiek šalyje galima supirkti intervencinių grūdų, kol kas nėra nustatyta. Privaloma supirkti tiek, kiek siūloma, jei tik grūdai atitinka nustatytą kokybę. Kadangi dabar miežių kaina yra gerokai mažesnė už intervencinę, tikėtina, jog nuo lapkričio, jei rinkos kaina nepakils, augintojai į intervencinius sandėlius gali pasiūlyti didelius šių grūdų kiekius.

Lietuvoje intervencinius pirkimus vykdo Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Ji yra paskelbusi konkursą atrinkti sandėlius, į kuriuos bus priimami grūdai. Tam tikrų sunkumų kyla dėl talpyklų, nes kol kas dar tebėra nerealizuoti pernykščio derliaus  žemdirbių parduoti grūdai, kurių iš viso buvo nupirkta apie 70 tūkstančių tonų.

Pasak R. Krasuckio, tikėtina, kad pirmajame etape sandėlių turėtų užtekti. Taip pat tikimasi, kad iki supirkimo pradžios dalis pernykščių grūdų bus panaudota produktams, skirtiems labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Tokiu būdu dalis sandėlių turėtų atsilaisvinti.

Lėšų atsiskaityti už intervencinius grūdus yra numatyta, ir dėl to sunkumų neturėtų kilti. Departamento direktorius sako, kad ūkininkai, kurie planuoja užaugintus grūdus parduoti valstybei, gali būti ramūs – šiemet intervencinių pirkimų tvarka bus tokia, kaip ir ankstesniais metais.

Europos Komisija nuo 2010 metų rudens numato pakeisti intervencinių grūdų pirkimo tvarką. Svarbiausias momentas, kad intervencijai siūlomų grūdų kaina negalės viršyti 101,31 EUR/t (349,5 Lt/t), tačiau pirmiausia grūdai bus perkami iš tų, kurie pasiūlys mažiausią kainą. Taip pat nebus mokami kainos priedai už vėlesnį pardavimą. Be to, ketinama nustatyti, kad visoje Europos Sąjungoje į intervencinius sandėlius būtų galima supirkti ne daugiau kaip 3 milijonus tonų kviečių. O tai yra palyginti labai nedaug.

Žiniasklaida jau pranešė apie Lenkijos žemės ūkio ministro ir kai kurių kitų šalių iniciatyvą paankstinti intervencinių pirkimų laiką. Jei tokių siūlymų bus daugiau ir jie sulauks palaikymo, gali būti, kad Europos Komisija svarstys šį reikalą. Tačiau vargu ar nustatyta tvarka keisis. Europos Komisija nenori grūdų intervencijos paversti “valstybiniu supirkimu”. Akcentuojama, kad turi veikti rinkos dėsniai ir žemdirbiai pagal juos turi apsispręsti, ką jiems apsimoka auginti ir kam parduoti grūdus.

“Širvintų krašto” informacija

Ūkininkų netenkina nei grūdų supirkimo kainos, nei didelės eilės prie elevatorių

Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse grūdų supirkimo kainos šiemet yra mažesnės negu pernai, o grūdų planuojama prikulti daugiau.
Supirkėjai siūlo per mažas kainas. Pasak grūdų augintojų, grūdų kainos ne tik neatneša jiems pelno, bet yra nuostolingos.

Ūkininkams nepalankūs nustatyti 90 dienų atsiskaitymo terminai. Tiesa, Seimas patvirtino Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimus, tad nuo spalio grūdų supirkėjai jau privalės greičiau atsiskaityti su augintojais. Bet ar taip bus? Dėl sunkmečio grūdų supirkėjai gali dar labiau vėluoti atsiskaityti.

Dabar vis dar galioja senas įstatymas – su grūdų augintojais supirkėjai turi atsiskaityti per 30 dienų ne mažiau kaip už 50 procentų produkcijos, o už likusią dalį – per 90 dienų, bet jie jau privalo skaičiuoti ir mokėti komercines palūkanas. Supirkėjai to nedaro ir niekas jų už tai nėra nubaudęs.

Šįmet grūdų derlius, pasak specialistų, bus tik šiek tiek mažesnis nei pernai.
Didžiausias ūkininkų galvos skausmas – mažos grūdų supirkimo kainos. Užauginti hektarą rugių, neskaitant kūlimo, išvežimo ir džiovinimo, kainuoja apie 1,5 tūkstančio litų. Parduodantis grūdus (200 litų už toną) ūkininkas turi prikulti 7-8 tonas iš hektaro, kad padengtų savikainą. Tokio rugių derliaus Lietuvoje niekas neužaugina, taigi, visi “eina į minusą”. O bankams ar šeimai nepasakysi, kad jie pakentėtų iki kitų metų. Taip pat reikia pirkti degalus, maitinti šeimą.

Beje, nors ir labai pigiai, bet ne taip lengva grūdus parduoti. Prie Vievio elevatoriaus (rugpjūčio 10-17 dienų duomenimis) buvo nusidriekusios tokios eilės, kad parduodantiems grūdus ūkininkams, atvažiavusiems 4 valandą ryto, reikėjo laukti iki vėlaus vakaro. Užuot paspartinę darbą, priėmėjai pyksta: “Nesuprantame, kodėl jūs tuos javus vis dar auginate, kas jūsų prašo, juk matote, kad neapsimoka. Keistuoliai!” O atvežę savo produkciją žemdirbiai, girdėjau, tarpusavyje šnekučiavosi: “Žinoma, kad neaugintume, bet sąžinė neleidžia žemės apleisti, gal ne amžiais neapsimokės, gal ateis geresni laikai? Visa laimė, kad mokamos šiokios tokios tiesioginės išmokos. Tik dėl jų ir auginame, ir parduodame grūdus. Pagaliau, jei nieko neauginsi, laukus piktžolėmis apleisi, negausi ir tų išmokų. Taip mumis ir manipuliuoja, todėl supirkėjai daro ką nori ir lobsta.”
“Malsena” už superkamų grūdų toną moka 20-30 litų mažiau, jei ūkininkas nori, kad su juo būtų atsiskaityta per 5 dienas.

Vievio paukštynas superka grūdus iš ūkininkų, kurie iki rugpjūčio 10 dienos sudarė su jais sutartis. Iš ūkininkų, neturinčių sutarčių, grūdai priimami saugoti 3 mėnesiams (nemokamai), bet su sąlyga, kad paskui jie bus parduoti būtent Vievio paukštynui.

Panaši situacija ir kaimyninėse šalyse.
Estijoje

Vidutinė grūdų supirkimo kaina Estijoje šiemet siekia 1626 kronos už toną (359 Lt/t) ir yra perpus mažesnė nei pernai. Rugių supirkimo kaina krito 54 procentais iki 1386 kronų (306 Lt/t), kviečių – 52 procentais iki 1653 kronų (365 Lt/t), miežių – 44 procentais iki 1687 kronų (372 Lt/t), avižų – 39 procentais iki 1399 kronų už toną (309 Lt/t). Vidutinė rapsų supirkimo kaina sumažėjo 15 procentų iki 4 726 kronų už toną (1043 Lt/t).

Šiemet Estijoje prognozuojamas gerokai didesnis nei pernai grūdų derlius. 2008-aisiais Estija prikūlė 862,3 tūkstančio tonų grūdų.

Latvijoje

Latvijoje grūdų supirkimo kainos šiemet apytikriai penktadaliu mažesnės nei pernai.

Grūdų perdirbėjai akcentuoja, jog šių metų derliaus grūdai labai kokybiški. Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, šiemet bus prikulta 1,6-1,7 milijonai tonų grūdų (10-11 procentų mažiau nei pernai).

Lenkijoje

Lenkijos regionuose grūdų supirkimo kainos labai skiriasi. Pietinėse vaivadijose už maistinių kviečių toną supirkėjai moka 530–550 zlotų (443–460 Lt/t), šiaurinėse – 480 zlotų (401 Lt/t). Geriausiai sekasi tiems žemdirbiams, kurie yra pasirašę išankstines pardavimo sutartis. Jie už toną aukščiausios kokybės kviečių gauna iki 600 zlotų (502 Lt/t).

Steponas Liktoravičius