Senatve rūpinasi vos penki iš tūkstančio

Būsimai šalies valdžiai pagrasinus dėl krizės sumažinti žemės ūkiui skiriamą nacionalinę paramą, Lietuvos žemdirbiai sukruto ieškoti būdų, kaip išvengti tiesioginių išmokų sumažinimo. Daug metų nemokėję “Sodrai” įmokų dėl senatvės pensijų, dauguma jų dabar sako, jog draustis senatvei būtina, žada apsidrausti, kad tik nebūtų mažinamos tiesioginės išmokos.

Širvintų rajono ūkininkai – išimtis. Į “Sodrą” tuo reikalu per pastarąjį mėnesį nesikreipė nė vienas. Šiuo metu iš beveik 2 tūkstančių (lapkričio 11 dieną buvo 1805) rajone registruotų ūkininkų senatvės bazinei pensijai (šiuo metu – 360 litų) gauti savanoriškai draudžiasi tik penki. Ūkininkai nustojo draustis socialiniu draudimu nuo 2004 metų, kai toks draudimas tapo savanoriškas. Apsidraudusieji kas mėnesį “Sodrai” moka 180 litų mokestį. Kai kurie yra pasirinkę didesnę nei bazinę pensiją. Tada jie moka dar 15 procentų mokesčio skirtumo tarp pasirinktos ir bazinės pensijos priedą. Pasak “Sodros” Širvintų skyriaus direktorės V. Salickienės, apsidrausti senatvės pensijai būtina jauniems ūkininkams, nes neapsidraudusieji gali pajusti elgetų dalią ne tik senatvėje, bet ir sutrikus sveikatai (neapsidraudusiesiems ir neturintiems 30 metų būtinojo stažo nepriklauso jokia invalidumo pensija).

Rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone ūkininkauja 340 jaunų, dar neturinčių 40 metų žmonių. Bent pusė jų tikrai niekur kitur nedirba ir nėra apdrausti. Apie pusę iš daugiau kaip pusantro tūkstančio likusiųjų ūkininkų taip pat dar nėra pansininkai ir neturi 30 metų darbo stažo. Taigi, savo ateitimi turėtų susirūpinti apie tūkstantį rajono ūkininkų.

“Širvintų krašto” pakalbintas jaunas, jokia kita veikla neužsiimantis ir neapsidraudęs “Sodroje” ūkininkas Z. B. sakė, kad jį labiau nei skurdi senatvė gąsdina naujosios šalies valdžios ketinimai dėl Lietuvą užklupusios ekonominės krizės iki 10 procentų apkarpyti finansavimą visoms sritims, neišskiriant ir žemdirbių (pasak A. Kubiliaus, žemės ūkis taip pat yra verslas). Sunerimęs dėl grėsmės tiesioginėms išmokoms, kurioms iš nacionalinio biudžeto skiriama 30 procentų nuo bendros šalies ir Europos Sąjungos išmokų sumos, žemdirbys sako sutinkąs su kitais kolegomis ir mokėtų socialinio draudimo įmokas, kad tik gautų nesumažintas tiesiogines išmokas. Pasak ūkininko, mokėti pusę bazinės pensijos dydžio mokestį yra naudinga, nes bazinė pensija nuolat didėja. Sakysime, po 10 metų ji gal jau bus ne 360, bet tūkstantis litų. Išėjęs į pensiją ūkininkas gaus būtent tiek. Kur rasi banką, kuriame mokamos tokios didelės palūkanos? Be to, pensija juk mokama iki mirties. Kas žino, gal Dievas duos gyventi šioje žemėje iki 100 ar dar daugiau metų? Taigi, tai gera investicija į ateitį. Ūkininkas dabar jau gailisi iki šiol nesusimąstęs apie ligas bei senatvę ir savanoriškai neapsidraudęs.

Galima samprotauti, galima gailėtis, galima agituoti, bet turėtume konstatuoti faktą, kad netolimoje ateityje tai gali būti labai didelė Lietuvos socialinė problema. Širvintų rajono – ypač.

Steponas Liktoravičius