Mažos pieno supirkimo kainos verčia ūkininkus ieškoti kitų išgyvenimo būdų

Zibaluose pienininkystės ūkį turinti Lionė Kamilevičienė: „Visa laimė, kad nesame dalyvavę Europos Sąjungos paramos programose, neturime jokių įsipareigojimų, todėl karves bet kurią minutę galime parduoti.“

Zibaluose pienininkystės ūkį turinti Lionė Kamilevičienė: „Visa laimė, kad nesame dalyvavę Europos Sąjungos paramos programose, neturime jokių įsipareigojimų, todėl karves bet kurią minutę galime parduoti.“

Pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams neramu, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje sparčiai rieda žemyn, todėl ne vienas sodietis svarsto galimybę trauktis iš pieno gamybos ir imtis mėsinės galvijininkystės arba tiesiog ieškotis kitų pajamų šaltinių. Dalis ūkininkų jau spėjo tai padaryti: pardavę karves, surado alternatyvių veiklų. Varganos pieno supirkimo kainos karvių augintojus verčia ieškoti naujų būdų, kaip užsidirbti pinigų, o ne pieną pusvelčiui atiduoti perdirbėjams. Deja, ne visiems pasisekė išparduoti melžiamas karves, nes keisti ūkio paskirties taip lengvai negali: nemažai ūkininkų yra dalyvavę Europos Sąjungos paramos programose, o dalyvavusieji turi įsipareigojimų, negali mažinti bandos, negali keisti ir veiklos. 

Zibaluose ūkininkaujantys Antanas Jankūnas ir Lionė Kamilevičienė verčiasi ne vien tik pienininkyste. Ne pirmą dešimtmetį ūkininkaujantys žmonės jokios paramos neprašo, tvarkosi savo jėgomis. Laukuose mūkia 17 melžiamų karvių, žolę rupšnoja 12 telyčių. Darbštūs zibališkiai kasdien primelžia ne mažiau nei 400 litrų skanaus, kokybiško pieno ir parduoda jį pienininkystės kooperatyvui „Žalmargė“. Pasak Lionės Kamilevičienės, supirkėjų mokami pinigai yra per maži, kad atsipirktų pašarai, degalai ir kitos investicijos, apie pelną pašnekovė net nekalbanti.

Daugelį metų ūkininkaujanti moteris įsitikinusi, kad tokia padėtis su nenormaliomis pieno supirkimo kainomis negali ilgai tęstis, nes pieno ūkius turintiems sodiečiams išseks kantrybė. Lionė Kamilevičienė sakė, kad jos šeimos auginamos holšteinizuotos pieninės karvės yra labai produktyvios, duoda daug pieno, todėl norisi turėti iš to nors kiek naudos.

– Pieno ūkio reikalai nuolat prastėja, – neslėpė apmaudo ūkininkaujanti moteris. – Ne karvės save išlaiko, bet reikia ieškoti lėšų iš kitų šaltinių joms išlaikyti. Anksčiau tikrai buvo geriau. Kai žmogus turi naudą iš savo darbo, tai ir darbas mielesnis. Visa laimė, kad nesame dalyvavę Europos Sąjungos paramos programose, neturime jokių įsipareigojimų, todėl karves bet kurią minutę galime parduoti. Jeigu taip tęsis, teks priimti tikrai drastišką sprendimą.

Karvių bandą akylai stebi gandras.

Karvių bandą akylai stebi gandras.

Lionė Kamilevičienė pažymėjo, jog didelę įtaką karvių produktyvumui ir pieno ūkio pelningumui turi karvių šėrimas kokybiškais pašarais ir raciono pagerinimas įvairiais gamykliniais papildais. Ūkyje verčiamasi ne vien tik pienininkyste, daug sėjama grūdinių kultūrų, todėl dabar branginama kiekviena minutė, skubama nuimti javus, nes dėl nepalankių orų javapjūtė užsitęsė.

– Sukamės kaip išmanydami, – sakė pašnekovė. – Vyras su sūnumi Vygantu triūsia laukuose, kulia. Sūnus – didžiausias mūsų pagalbininkas.

Netrukus pilnametystės sulauksiantis Vygantas moka visus žemės ūkio darbus, išmano technikos subtilybes. Laiminga motina džiaugiasi sūnaus pareigingumu. Anot mamos, tai žemę mylintis vaikas, išnaudojantis kiekvieną giedrą minutę. Neseniai lauke darbavosi iki vidurnakčio, bet javų lauką kulti pabaigė. Darbštus sūnus – didžiausias džiaugsmas tėvams.

Pienininkyste besiverčianti Lionė Kamilevičienė patikino, kad laukuose besiganančias karves lengviausia pasiekti keturračiu.

Šuo Džeris labai mėgsta važinėtis keturračiu.

Šuo Džeris labai mėgsta važinėtis keturračiu.

– Tai mano dešinioji ranka, – juokėsi pašnekovė rodydama kieme stovintį keturratį. – Jo pagalba galiu lengvai pasiekti atokiausiose ganyklose besiganančias karves, nusivežti bidonus, parsivežti pieną. Mielai su juo pasivažinėti mėgsta ir šuo Džeris.

Ir iš tikrųjų – nuo grandinės paleistas šuo nepuolė įkąsti kieme stovinčiam svetimam žmogui į koją, o pirmiausia užsiropštė ant keturračio sėdynės, besiglaustydamas prie šeimininkės tikėjosi pasivažinėti.

Lionė Kamilevičienė keliskart sakė, kad kiekviena ūkyje esanti karvė yra savaip miela, užsiauginta iš telyčaitės, prižiūrėta, savaip globota, todėl jų parduoti taip lengvai negalinti. Kol savo ūkiuose gražiai tvarkysis gyvulius mylintys žmonės, tol kaimas gyvuos. Zibalų ūkininkų Antano Jankūno ir Lionės Kamilevičienės laukuose žolę rupšnojantys gyvuliai ir ūžiantys traktoriai rodo, jog dar Širvintų rajono kaimai gyvi, kaimo žmonės nepasiduoda ir ieško įvairiausių išgyvenimo būdų.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Mažos pieno supirkimo kainos verčia ūkininkus ieškoti kitų išgyvenimo būdų”

  1. xxxxxxx parašė:

    Koks ten vyras sugyventinis jos tik.

  2. Taip parašė:

    Tiesą pripažino atėjo dirbti dėl Širvintų, nors reklamavosi, kad bus rajono vadovai. Gal dabar kaimiečiai praregės ir daugiau neleis save durninti.

Comments are closed.

scroll to top