Javapjūtė Širvintų krašto laukuose

Paulius (kairėje) ir Kazys (dešinėje) Stravinskai rugpjūčio 6-osios vidurdienį darbavosi prie arpo: arpuotus grūdus ruošėsi vežti į Vievio paukštyną.

Pliaupiančios liūtys ir dieną naktį merkiantis lietus įgriso žemdirbiams, vertė dairytis į dangų ir  nerimauti dėl laukuose bręstančio derliaus. Pagaliau palankūs rugpjūčio pradžios orai leido Širvintų rajono žemdirbiams pradėti javapjūtę. Rugpjūčio 6-osios vidurdienį stambesnieji ūkininkai jau buvo įpusėję arba ir baigę doroti kvietrugių  derlių, dar viena kita diena ir kombainus pasuks į kitus javų laukus. Kai kurie žemdirbiai teigė pradėti javapjūtę dar neskubantys, kadangi ne visur varpos iki galo subrendusios, vietomis dar yra ir žaliuojančių plotų.

Kalbintų rajono ūkininkų teigimu, neblogą derlių šiemet subrandino žieminiai pasėliai, vasarojui gal šiek tiek pakenkė nepastovūs šios vasaros orai, bet irgi galima tikėtis gero derliaus. Įprastais metais tokiu laiku būdavo pats grūdinių kultūrų dorojimo įkarštis. Šiemet, deja, dėl nepalankių oro sąlygų javapjūtė šiek tiek vėluoja. Kaimo žmonės baiminasi, kad gana neblogą derlių menkaverčiu gali paversti vėl pradėsiantys pliaupti lietūs. Sunkiau šįmet smulkiesiems ūkininkams, kurie neturi savo technikos. Jiems teks palaukti, kol stambesnieji nusiims derlių ir tik tuomet ateis į pagalbą.

Lapelių kaimo ūkininkas Kazys Stravinskas turi pasėjęs 24 hektarus grūdinių kultūrų. Javapjūtę pradėjo rugpjūčio 3 dieną ir per porą dienų nukirto 12 hektarų kvietrugių. Vyras su sūnumi Pauliumi darbavosi prie arpo, tvarkė neblogą derlių ir jau trečią sunkvežimį išvalytų grūdų ruošėsi vežti į Vievio paukštyną.

- Sūnus Paulius šiais metais žiemkenčius nukirto, aš net nesėdau prie kombaino vairo, – sakė ūkininkas Kazys Stravinskas. – Sūnus studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete transporto inžineriją, yra gabesnis specialistas už mane, tegul dirba.

Vyras pasakojo, kad oras javapjūtei gana palankus, galima ir vėl būtų vairuoti kombainą į laukus, bet likęs nenukultas 12 hektarų miežių plotas dar nesubrendęs kūlimui, miežiai žali, teks palaukti. Jeigu kombainas neges, orai bus geri, tai per porą dienų tuos hektarus sutvarkys. Pašnekovas teigė, jog patogiausia sėti 1-2 kultūras arba būtina turėti didžiulius sandėlius grūdams supilti.

Musninkų ūkininką Gediminą Markevičių sutikau besidarbuojantį kvietrugių lauke. Musninkietis vairavo kombainą ir džiaugėsi, kad gražūs rugpjūčio pradžios orai leidžia sėkmingai doroti neblogą žieminių kvietrugių derlių. Vyras sakė, jog turi 30 hektarų žiemkenčių ir rugpjūčio 3 dieną pradėtą pjūtį baigs per keletą dienų. Pagal sudarytą sutartį su Vievio paukštynu grūdus ten greitu laiku ir išveš. Liks nukulti tik  3 hektarus žirnių, bet tai bus daroma vėliau.

-  Procesas priklausys nuo oro sąlygų, nuo javų brandos ir kitų dalykų, – paklaustas apie ateities planus šypsodamasis sakė ūkininkas Gediminas Markevičius.

Ūkininkams, auginantiems grūdines kultūras, vasaros pabaigoje darbo sočiai: kas nukulta, dar būtina išvalyti, išdžiovinti. Viskam reikia ir laiko, ir lėšų, ir talkininkų. Nespės apsižvalgyti, kaip ratas vėl pasisuks iš naujo – juk po mėnesio jau rugsėjis, vėl įprastas dirvų ruošimas, tręšimas, sėja. Kaip Kristijono Donelaičio “Metuose”. Taip surėdytas ir žmogaus gyvenimas. Žmogaus kaip ir rugio gyvenime – viskas eina ratu.

Romas Zibalas