Išeitis – bendrijos?

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi kelių daugiabučių namų atstovai prašydami išsiaiškinti, už ką jie moka UAB “Širvintų komunalinis ūkis” vadinamųjų administravimo ir eksploatavimo išlaidų mokesčius. Gyventojų teigimu, iš šio mokesčio sukaupiama namų remontui labai nedaug lėšų, todėl kyla nerimas, ar tie pinigai naudojami skaidriai. Vienas Janonio gatvės daugiabučio namo gyventojas, gyvenantis 62 kvadratinių metrų bute, sakė mokąs kas mėnesį po 20 litų, t. y. per metus po 240 litų. Iš visos laiptinės gyventojų esą surenkamos tūkstantinės lėšos, o pakeitę durų spyruoklę komunalininkai sako, kad gyventojai jiems liko skolingi 120 litų, nes neva kaupiamųjų lėšų net tam neužtenka.

Kito daugiabučio namo atstovai įrodinėjo, kad jų laiptinė kas mėnėsį komunalininkams sumoka 119 litų, t. y. 1428 litus per metus. Deja, kaupiamųjų lėšų namo remontui, pasak jų, nesurinkta nė 200 litų. Jie taip pat prašė išsiaiškinti, kur dingsta jų mokesčiai?

Korespondentas Steponas Liktoravičius kalbina UAB “Širvintų komunalinis ūkis” direktoriaus pavaduotoją, atliekantį butų ūkio administratoriaus darbą, Algį Gudonį:

- Kuriam tikslui renkamos šios lėšos?

- Širvintų miesto daugiabučiuose gyvenantys žmonės nekuria bendrijų (yra tik viena), todėl nėra kam organizuoti bendrojo naudojimo patalpų (koridorių, rūsių, stogų) priežiūros ir remonto. Namai yra seni, statyti sovietmečiu, todėl nuolat genda laiptinių, rūsių elektros įranga, reikia remontuoti namų laiptus, stogus, laukujas ir rūsių duris, stiklinti bendrojo naudojimo patalpų langus ir pan. Palikti daugiabučius namus likimo valiai, kad sugriūtų, negalima. Todėl Širvintų rajono taryba įpareigojo UAB “Širvintų komunalinis ūkis” sukurti specialią remontininkų brigadą (avarinę tarnybą), o gyventojams patvirtino mokestį, už kurį ta avarinė tarnyba bū išlaikoma. 14,23 procento surinktų eksploatavimo išlaidų apskaitoma kiekvienam namui (laiptinei) atskirai, tie pinigai kaupiami, ir gyventojai juos gali panaudoti remontui savo nuožiūra.

- Ar ta remontininkų brigada turi pakankamai darbo?

- Patikėkite, taip. Nei specialistai, dirbantys prie daugiabučių namų dokumentų, lėšų administravimo, sąskaitų išrašymo, skolų išieškojimo, nei darbininkai, vairuotojas, elektrikas niekada nėra pasakę, kad kurią nors dieną neturėjo darbo. Apie tai, kad tie žmonės gauna labai nedidelius atlyginimus, kalbama nuolat. Kai kurie daugiabučiai namai komunalininkus kviečiasi labai dažnai. Kadangi iš tų gyventojų mokesčių išlaikomi žmonės gauna atlyginimus, todėl jų padarytų remonto darbų kiekvieną kartą nefiksuojame (tai būtų nereikalingas biurokratizmas). Aktuojame tik medžiagas, kurios buvo naudojamos remontams atlikti. Už jas gyventojai prašomi atsiskaityti papildomai. Surinktų pinigų vos užtenka darbuotojų atlyginimams, mokesčiams valstybei.

Vadovaujantys tos tarnybos darbuotojai taip pat nesėdi rankų sudėję, rengiame gyventojų susirinkimus, aiškiname, ką reikėtų padaryti, kiek tai kainuos, rengiame rangovų konkursus, tvarkome apskaitą, kontroliuojame darbų kokybę.

- Prašau pateikti žmonėms ataskaitą, koks mokestis yra patvirtintas, kiek pinigų surenkate per mėnesį, kiek lėšų sukaupiate, kiek išmokate atlyginimų?

- Jokios paslapties nėra. Daugiabučių namų gyventojai per mėnesį moka už kiekvieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto 0,07 lito administravimo
ir 0,26 lito eksploatavimo mokesčių. Šiuos tarifus patvirtino rajono taryba, ir UAB “Širvintų komunalinis ūkis” nieko negali keisti. Per mėnesį suskaičiuojama 7,4 tūkstančio litų administravimo išlaidų mokesčio. Kadangi ne visi gyventojai laiku ir sąžiningai atsiskaito, per mėnesį surenkama tik apie 7 tūkstančius litų, iš kurių 1,2 tūkstančio sudaro PVM mokestis. Taigi, lieka 5,8 tūkstančio.

Kas mėnesį vidutiniškai suskaičiuojame 27,2 tūkstančio litų eksploatavimo mokesčio. Faktiškai gyventojai sumoka apie 25,7 tūkstančio, iš kurių 4,4 tūkstančio litų sudaro PVM mokestis. Įmonei lieka 21,3 tūkstančio litų. Sudėję abiejų mokesčių lėšas, gauname apie 27,1 tūkstančio litų per mėnesį. Į vadinamąjį kaupimo fondą pervedame 14,23 procento, t. y. vidutiniškai 3,2 tūkstančio litų per mėnesį. Lieka 23,9 tūkstančio litų.

Iš tų pinigų mokamas darbo užmokestis direktoriaus pavaduotojui, kuris atlieka butų ūkio administratoriaus darbą (2300 litų), sąskaitininkei (1750 litų), programuotojui (400 litų), inžinieriui (2100 litų), atlyginimo dalys bendrovės direktoriui ir vyriausiajai finansininkei (1633 litai), vairuotojui (1600 litų), dviem darbininkams (4100 litų), elektrikui (1800 litų). Iš viso atlyginimams išleidžiama 15,7 tūkstančio litų. Nuo šitos sumos sumokame mokestį SODRAI (4,9 tūkstančio litų), 1,5 tūkstančio litų sudaro transporto išlaidos, apie 900 litų kainuoja patalpų išlaikymas ir ryšių paslaugos, apie 600 litų išleidžiame skoloms išieškoti, kvalifikacijai kelti, ūkinėms išlaidoms, 300 litų sudaro vadinamieji komisiniai pinigai už įmokų priėmimą. Kaip matote, balansas išeina. Turint galvoje, kad visų darbuotojų atlyginimus pateikiau prieš atskaičiuojant pajamų mokestį, suskaičiuokite ir pamatysite, kad žmonės uždirba tikrai nedaug. Už tokius atlyginimus sunku surasti kvalifikuotų darbininkų.

- Bet juk vieno daugiabučio namo gyventojai laužo duris, daužo langus, o kito gyvena tvarkingai, patys įsisuka perdegusias laiptinėje lemputes, pasidaro einamąjį remontą ir metų metus visiškai nesišaukia jūsų pagalbos. Deja, ir vieni, ir kiti moka tiek pat. Argi tai teisinga?

- O ką daryti, kokią dar geresnę sistemą galima sugalvoti? Panaikinti šį mokestį ir rinkti iš gyventojų pinigus po kiekvieno remontininkų iškvietimo būtų labai sudėtinga, praktiškai neįmanoma. O iš kokių lėšų mokėtume darbininkams atlyginimus? Geriausia išeitis būtų, jei daugiabučiuose namuose kurtųsi bendrijos, jos pačios būtų atsakingos už savo turtą. Mūsų tarnyba tada būtų nereikalinga, bendrijos už pačių surinktas lėšas samdytųsi statybininkus, elektrikus būtiniems darbams atlikti, pačios kauptų pinigus didesniems ateities remontams.

- Ačiū už atsakymus.