Į raginimus vienytis Širvintų sodininkai kol kas reaguoja santūriai

Mintys iš šalies

Širvintų rajone veikiančių penkių sodininkų bendrijų pirmininkai pripažįsta, kad pas mus įsikuriantys vilniečiai atneša naujos kultūros, tačiau su tuo ne visada taikstosi senbuviai. Daugeliui naujakurių sodų bendrijos tapo nuolatine gyvenamąja vieta, o štai seniesiems širvintiškiams jos vis dar yra vieta poilsiui, daržininkystei ir sodininkystei. Kaip vieną iš aktualiausių problemų, kurias reikėtų spręsti iš esmės, širvintiškiai įvardijo per sodų bendrijas nutiestus kelius, kurie dažniausiai savo sklypus atsitveriančių ir valstybinę žemę užgrobiančių naujakurių pastangomis susiaurėjo tiek, kad jais vargiai išvažiuoja sunkiasvorė technika, pavyzdžiui, – šiukšlių išvežimo mašinos.

Širvintų sodininkai sako suprantantys, kad sklypų be šiukšlių nebūna, bet kodėl už tai jie turi mokėti antrą ar net trečią kartą?

- Gyvename Širvintose, čia turime butus, taigi – ir prievolę naudotis atliekų tvarkytojų paslaugomis, – susitikime su Lietuvos sodininkų draugijos pirmininku Vladislovu Butkevičiumi sakė vienai iš sodininkų bendrijų atstovaujantis Kazys Kybartas. – Tačiau mums nepriimtina, kad dar turime mokėti už atliekų išvežimą ne tik iš garažų kooperatyvų, bet ir iš sodų bendrijų.

Pasak širvintiškių, tai turėtų būti privaloma tik nuolat soduose gyvenantiesiems, tuos adresus deklaravusiems savo gyvenamąja vieta. Širvintiškiai soduose susikaupusias atliekas (vieną kitą plastikinį butelį, maišelį nuo bandelių, pieno pakelį…) parvažiavę išmeta į konteinerius mieste, sudegina sodų namelių židiniuose. Sakyti, kad sodininkai teršia apylinkių miškus ir autobusų stoteles, būtų per drąsu. Jei tarp teršėjų ir yra sodininkų, tai jie – nuolat gyvenantys ir konteineriais nesinaudojantys naujakuriai.

Sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius akcentuoja, kad sodų bendrijose turi būti mokama už faktiškai atliktas paslaugas, o ne už tai, kad kažkam taip norisi. Bet kaip tai padaryti, jei, anot Kazio Kybarto, sodininkai, suėję pasitarti dėl atliekų tvarkymo, tris valandas rėkavo ir ginčijosi, tačiau nieko konkretaus taip ir nenusprendė. Žinoma, jei tuo konkrečiu dalyku nelaikysime pasiūlymo, kad kartą per mėnesį kelioms dienoms sodų bendrijose būtų pastatomi didieji 10 kub. m talpos konteineriai, į kuriuos žmonės suverstų susikaupusias atliekas.

Bet vėl. Vienas nieko neįmes, kitas atvilks didžiausius maišus, o visi mokės po lygiai? Tai netenkina nei savo sodų bendrijoms atstovaujančių Albino Rimšos, nei Antano Marcinkevičiaus.

Sodininkai daug kuo nepatenkinti. Jie burnoja, kad neturi teisių į apleistus, dirvonuojančius, savininkų neturinčius sklypus, kurie gadina bendrijų išvaizdą, trukdo tvarkytis kaimyniniuose sklypuose. Kodėl pačios sodininkų bendrijos negali dėl jų nuspręsti? Vladislovas Butkevičius tikina, kad daroma daug kas ir ragina širvintiškius būti aktyvius, dalyvauti draugijos veikloje – tada bendrai bus išspręsta ir daugelis tokių problemų. Buvo laikai, kai rajone aktyviai veikė sodininkų, gėlininkų draugijos. Dabar Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas tarp aktyviausiųjų vardija kitus. Anot svečio, spręsti yra ką – Lietuvoje yra per 1800 sodų bendrijų, per 220 tūkst. užmiesčių sodų. Juose ilsimasi, dirbama, gyvenama, tad kiekvienas sprendimas, kiekviena problema paliečia šimtus tūkstančių žmonių.

- Sodų bendrijos nėra kokia nors sovietinė kolektyvizmo atgyvena, – leidžia suprasti Sodininkų draugijos pirmininkas ir priduria, kad, pavyzdžiui, Danijoje suskaičiuota per 60 tūkst. mėgėjiškų sodų. Tačiau Danijos patirtis kitokia – ten žemė yra valstybinė, o sodininkai ją nuomojasi. Svarbiausia, kad 15-20 proc. už nuomą gautų pajamų valstybė atiduoda bendrijoms, tad už tuos pinigus galima daug ką padaryti bendram labui. Dabar siekiama, kad panaši patirtis būtų taikoma ir Lietuvoje, tačiau šiandien sunku pasakyti, ar sodininkus tenkinantys pasiūlymai sulauks pritarimo Seime.

Anot Vladislovo Butkevičiaus, būtų geriausia, kad į Seimą patektų bent vienas kurios nors bendrijos pirmininkas – tada iš mirties taškų pajudėtų daugelis sodininkams aktualių reikalų. Visi žino: daug rankų sunkią naštą pakelia. Tačiau daug valdžių matę, daug pažadų girdėję ir daug pasikeitimų patyrę širvintiškiai (seniausiai rajono sodų bendrijai – per 40 metų) į svečių raginimus vis dar reaguoja santūriai. Mūsiškiai žada pagalvoti, pasitarti. Jaunimas aktyvesnis. Vienai iš bendrijų atstovaujantis Justinas Šedys tuojau pat susidomi pasiūlymu dėl narystės, ne tik skaičiuoja galimas išlaidas (metinis Lietuvos sodininkų draugijos nario mokestis – 2,5 Lt), bet ir domisi konkrečia nauda.

Į svečius pas širvintiškius atvykęs žurnalo “Sodo kraitė” vyriausiasis redaktorius Feliksas Marcinkas primena: norint išspręsti savo problemas reikia kalbėti apie save. Šiuo metu žurnalas kartu su Draugija spaudai rengia knygą “Mėgėjiškai sodininkystei Lietuvoje – 50 metų”. Knygoje gali būti skirtas puslapis ar daugiau ir Širvintų rajone veikiančioms bendrijoms, tereikia, kad širvintiškiai užsisakytų bent 12 knygų, kurių viena kainuos 15 litų. Širvintiškiai sako pagalvosiantys ir apie tai, gerai paskaičiuosiantys. Kol kas situacija tokia, kad bendrijų nariai, ypač – atvykėliai, sunkiai skiriasi net su keliais litais bendriems mokesčiams. Anot sodininkų, su gyventojų migracija iš didmiesčių į sodų bendrijas nesusiduriantiems rajonams paprasčiau išlaikyti ankstesnius sodininkų saitus. Mūsų rajone seniesiems ir naujiesiems sodininkams bent kol kas ne taip paprasta suprasti vieniems kitus, juo labiau, kad vietos valdžia neskuba padėti…

Gintaras Bielskis