Baudos už deginamą žolę. O jeigu ūkininkai jos nedegino?

Nors deginama žolė rajone nėra retenybė, žmonės tikina, kad pasitaiko, jog užfiksuojama atvejų, kurių iš tiesų nėra buvę.

Pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį tiek aplinkosaugininkams, tiek ir žemės ūkio specialistams. “Širvintų kraštas” ne kartą rašė, kad dažniausiai žolė deginama nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Neretai išdega ne tik deginamas plotas, tačiau ir šalia esantys sklypai, kartais nepavyksta išgelbėti net netoli esančių pastatų.

Taip elgdamiesi žemdirbiai (pasak kai kurių, tai pigiausias būdas palaikyti gerą žemės agrarinę būklę) nepagalvoja, kad už tokį veiksmą gresia bauda iki 500 litų, galima prisišaukti didelę nelaimę.

Kitas dalykas – ūkininkai savo plotuose degindami žolę rizikuoja ne tik gauti baudą, bet ir netekti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tam tikras priemones.

Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus būti sąmoningus ir primena, kad deklaruojant pasėlius būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Vienas šių reikalavimų skelbia, kad ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos.  

Žolės ir ražienų deginimas laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu, todėl tokie pažeidėjai negaus tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos vadinamąsias plotines priemones: “Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, “Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, “Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, “Natura 2000 išmokos”. Pažeidus reikalavimus parama nemokama einamaisiais metais, o įvertinus pažeidimo mastą, galima jos nebegauti ateinančius trejus metus.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos nustato žolės deginimo atvejus bei apie tai informuoja Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kuri prieš išmokėdama paramą atitinkamai pritaiko sankcijas. Pasak Žemės ūkio ministerijos, pernai sankcijos pritaikytos Vilniaus ir Širvintų rajonų ūkininkams.

“Širvintų krašto” žiniomis, vienas tokių nubaustų ūkininkų  neseniai gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros laišką, kad už žolės deginimą savo pievoje (nurodytas sklypo numeris ir plotas – 44 arai) jam pritaikyta sankcija: ūkininkas privalo grąžinti dalį (beveik 3 tūkstančius litų) tiesioginių išmokų, kurias gavo per keletą pastarųjų metų. Žmogus dievagojasi, kad jo pievos nei šiemet, nei pernai, nei dar anksčiau nėra degusios, jis jas kruopščiai prižiūri, laiko nemažai gyvulių, todėl visada nušienauja, nugano atolą, tad nėra ko deginti, nors ir norėtų. Nurodytas žemės sklypas yra pačiame Viesų kaime, prie pat namų. Koks kvailys galėtų deginti, pagaliau, apie tai žinotų visi kaimynai. Paskambinęs į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, jis sužinojo, kad jie yra gavę raštą apie šiuo numeriu pažymėto sklypo žolės deginimą, todėl esą nieko negali pakeisti. Ūkininkas ir jo žmona sako labai sielojasi, konsultuojasi su teisininkais, kurie patarė rašyti skundus Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Bet juristai neva teigia, kad įrodyti, jog nesi kaltas, praktiškai neįmanoma, nebent reikėtų kreiptis į teismą, kuriame liudininkai paliudytų, kad žolė tame sklype niekada nebuvo deginama. Bet tai kainuotų nemažus pinigus, pagaliau, ar ūkininkas turi laiko bylinėtis? O kur garantija, kad ir ten nebus patikėta pievos šeimininku ir kaimynais, o ne kažkieno surašytu protokolu, kuriame nurodytas tik sklypo numeris? Beje, ūkininkas, sakė, kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų agentūrą, kad išduotų raštą, jog jo pievos niekada nebuvo deginamos. Specialistai, sako, patikrino visus užfiksuotus pažeidimus ir tokio pažeidimo nerado, raštą išdavė. Atsirado viltis – gal į tai bus atsižvelgta, gal nereikės grąžinti tų 3 tūkstančių litų? Rugsėjo 13 dieną Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje vyks posėdis, kuriame bus svarstomas ir šis ginčas. Jei viskas pasibaigs ir ūkininko naudai, vis tiek kiek tai kainuos nervų, kiek bus sugaišta laiko. O už tai niekas, žinoma, neatsakys, nekompensuos. Dabar visi ginasi, kad jie nieko apie tai nežino, nieko nerašė, nieko neužfiksavo, o iš kur atsirado žinios apie žolės tame sklype deginimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, neturi supratimo. Gal kas nors kažką sumaišė, sklypo numerio neperskaitė, žemėlapį aukštyn kojom ant stalo padėjo, kompiuteris ne taip duomenis nuskaitė?

Tai kaip, pasakykite, po tokių įvykių žmonėms pasitikėti tarnautojais, pareigūnais, valdžia, vyriausybe?.. Juk niekada nesi, žmogau, garantuotas, kad kas nors tavęs kuo nors nepagrįstai neapkaltins, ir tu negalėsi įrodyti, kad esi nekaltas, nes to įrodyti esą neįmanoma.

Steponas Liktoravičius