„Uždraustas vaisius“ – Lietuvoje populiariausias

Gyventojų patogumui pasiūti didmaišiai - maždaug 800 kg talpos maišai, kurie čia pat pasveriami ir nedidelio krano pagalba sukraunami į mašiną.

Galime drąsiai sakyti, kad biblinis „uždraustas vaisius“ – obuolys –  Lietuvoje populiariausias.

Kas šiandien Lietuvoje nemėgsta raudonskruosčio obuolio? Alyviniai, antaniniai, ananasiniai… Pasak lietuvių mitologijos, kaip vaisingumo simbolis, obelis buvo neatsiejama rūtų darželio dalis, todėl pasodinti ją prie namų buvo tokia pat pareiga, kaip ir ąžuolą, todėl visais laikais ji buvo Lietuvoje populiari ir augo prie kiekvienos sodybos. Auga ir šiandien…

Problema ta, kad viena šeimyna, kad ir kokia ji būtų didelė, nepajėgi suvalgyti nė dviejų ar trijų obelų derliaus, o ką jau kalbėti apie didesnį jų skaičių. Dalį vėlyvų veislių obuolių galima nuskinti ir pasidėti žiemai, o kur padėti kitus? Kas netingi, renka į maišus ir veža pas sulčių spaudėjus, kurių yra bene kiekviename didesniame kaime ar miestelyje. Geras pavyzdys – Gelvonų miestelio gale įsikūrę sulčių spaudėjai. Čia šviežiai spaustos sultys pakaitinamos iki 80 laipsnių C temperatūros ir išpilstomos į spalvotą pakuotę – 5 litrų maišelį su integruotu kraneliu. Vieno maišelio kaina – 2,60 euro. Iš keturių bulvinių maišų obuolių galima gauti apie 11 tokių maišelių (55 litrus). Nuvežę aštuonis, gausime 110 litrų sulčių, kurių žiemai vienai šeimai tikrai užteks, juk, tiesą sakant, žmogus ne vien tik sultimis gyvas… Pasterizuotų sulčių vartojimo terminas – 2 metai. Pradėjus sultis ragauti, jos pakuotėje nerūgsta iki 3 mėnesių. Labai skanu šias sultis maišyti su morkų, moliūgų, vynuogių sultimis.

Kitas klausimas, o kur dėti visus likusius obuolius? Reikia tik netingėti – rugsėjo, spalio mėnesiais po rajono kaimus ir miestelius važinėja didžiulės obuolių supirkėjų mašinos. Kadangi obuolių derlius šiais metais šiek tiek vėlavo, jiems ir spalio mėnesį dar pats darbymetis. Pavyzdžiui, į Bagaslaviškį atvažiuoja net dvi tokios mašinos: Valento iš Ukmergės ir Sauliaus iš Širvintų.

Saulius mielai sutiko atsakyti į „Širvintų krašto“ klausimus, nes tuo metu su obuolių prikrauta mašina stovėjo bendroje eilėje prie „Anykščių vyno” gamyklos, ir buvo aibės laisvo laiko, nes priekyje stovėjo apie 20 tokių pat ir kone dvigubai didesnių pilnų mašinų…

– Papasakokite apie obuolių supirkimo kainas bei apie jūsų darbo specifiką.

Šiais metais Širvintų kaime gyvenanti Nijolė Motiejūnienė džiaugiasi itin dideliais „Bogatyr“ veislės obuoliais. Esmė ta, kad obelis reikia tinkamai genėti...

– Važinėju ir superku obuolius Širvintų ir Ukmergės rajonų kaimuose. Anksčiau važinėdavau pagal iš anksto sudarytus grafikus, o dabar reikia iš anksto susitarti, nes šiuo metu gamykla yra „užgrūsta“ ir su obuoliais tenka laukti savo eilės net po dvi paras. Į Anykščius automobiliai su rudeniniais obuoliais rieda iš visos Lietuvos, ir ne tik… Obuolius veža net iš Latvijos. Kadangi iš pradžių lietuviai vangiai rinko obuolius, todėl gamykla ėmė ieškoti klientų Latvijoje. Tada jau prabudo ir lietuviai, todėl dabar ir susidarė tokios eilės. Nuo ilgo laukimo net obuoliai pradeda po truputį gesti. Didžiausias darbymetis būna rugsėjo mėnesio pabaigoje, spalio pradžioje. Šiais metais gal dėl sausros obuolių derlius vėlavo, todėl darbo turėtų užtekti iki spalio vidurio. Šių metų supirkimo kaina – 6 euro centai, tuo tarpu praėjusiais metais kilogramas obuolių kainavo 8-10 lietuviškų centų. Palyginti su praėjusiais metais, kaina dvigubai didesnė. Kodėl taip yra, sunku pasakyti, nes kainas nustato UAB „Vaiskona“ Vilkaviškyje ir „Anykščių vynas“. Jų „politikos“ nežinau, – galima tik spėlioti… Tarp kitko, Anykščiuose gaminamas geras vynas „Voruta“,  ne tik iš obuolių, tačiau ir iš vyšnių, serbentų. Norėčiau paraginti netinginiauti Širvintų kolektyvinių sodų šeimininkus. Važiuojant pro mašinos langą puikiai matosi baltuojantys po obelimis prikritusių obuolių plotai. Mūsiškiai obuolius pūdo, o štai visai kitaip yra Ukmergės kolektyviniuose soduose – ten į aikšteles prie sodų suveža iki dviejų-trijų tonų obuolių. Juk už kilogramą mokame per 20 lietuviškų centų, taigi ne tik išgerti, tačiau ir pavalgyti galima…“

Šiek tiek „centrinės“ informacijos. Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014 metais rugsėjo 22-29 dienomis supirkimo kaina Lietuvoje vidutiniškai siekė 0,02 euro (7 lietuviškus centus), o šiais metais tokiu pačiu laiku 0,07 euro (24 lietuviški centai). Išeina, kad pabrango tris su puse karto… Labai keista, nes nors kaina ir nemaža, tačiau, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, obuolių, skirtų perdirbti, supirkimas sumažėjo 14,87 proc. (iki 2806,100 t). Tiesa, ne perdirbimui skirtų obuolių šiemet supirkta 14,44 proc. daugiau – 183,270 t.

Remigijus Bonikatas