“Stebuklas” Vindeikiuose

Praėjusią savaitę “Širvintų krašto” redakcijoje apsilankęs vindeikiškis Michail’as Taskajev’as pasiūlė pasidomėti jo kaimyno sode įvykusiu “stebuklu”. Vyras pasakojo, kad jo kaimynas nulupo žievę medžiui, o tas ne tik kad neišdžiūvo, bet ir vėl sužaliavo.

Įprasta, kad kiekvieną pavasarį sužaliuoja medžiai, tačiau kai ūglius išleidžia nužievintas augalas, visi nustembame. Toks keistas ir neįprastas reiškinys atsitiko ir Vindeikiuose gyvenančių Viktorijos ir Ivano Šuško sodyboje. I.Šuško pasakojo, kad jų sode jau penkiolika metų auganti kriaušė žydėdavo kasmet, tačiau derliaus taip ir neužaugindavo. O jei ir būdavo kokios penkios kriaušės, tai ir tos labai kietos bei rūgščios. Iš jokios naudos neteikiančio medžio, sodybos šeimininkė sumąstė padaryti stovą gėlių vazonams pakabinti. Kai pernai medis ir vėl nedavė derliaus, šeimininkai nusprendė, kad nėra ko laukti, nes jeigu kriaušė iki šiol neužderėjo, tai daugiau ir nebederės. Ilgai nelaukę, šeimininkai rudenį nupjovė medžiui šakas, o žievę nulupo. Lyg viskas ir aišku, jokios naudos neteikiantis medis pavirto ne tik gražia dekoracija sode, bet ir puikiu stovu gėlėms. Tačiau viskas tuo nesibaigė. Atėjus pavasariui V. ir I. Šuško sodyboje įvyko stebuklas. Turėjusi išdžiūti kriaušė pradėjo leisti ūglius. Taigi sodybos šeimininkai savo sode turi “išdžiūvusį” medį su žaliuojančiomis šakomis. “Kaip tai galėjo atsitikti?” – klausia I. Šuško ir jo kaimynai.

Toks neeilinis įvykis paskatino pasidomėti, ar tokių “stebuklų” Lietuvoje yra buvę ir daugiau? Vilniaus universiteto botanikos sode dirbantys specialistai patikino, kad medžis, nulupus žievę, daugiau nebesužaliuos. Taip tiesiog nebūna. Tačiau kriaušė Vindeikiuose išleido ūglius ir sužaliavo. Kaip tai atsitiko, jeigu taip būti negali? Argi iš tikrųjų Vindeikiuose įvyko stebuklas? Tačiau paskambinus į Kauno botanikos sodą paaiškėjo, kad tokių reiškinių yra buvę ir daugiau. Pasirodo, prieš 5 metus Kaune vandalai nulupo žievę raudonlapiui klevui ir po kurio laiko medis atsiaugino naują žievę. Kodėl taip nutinka, darbuotojai paaiškinti negalėjo. Į šį klausimą sugebėjo atsakyti tik Šiaulių universiteto botanikos sode dirbanti Aurelija Malciutė. Specialistė papasakojo, kad jų botanikos sode buvo identiškas atvejis su obelim ir patikino, kad tai medžio gynybinė reakcija į aplinkos poveikius. Pasirodo, medis mėgina apsisaugoti nuo sužalojimų, tačiau tai tik “paskutinis atodūsis” prieš mirtį. A.Malciutė paaiškino, kad augalas be žievės ilgai nežaliuos ir anksčiau ar vėliau vis tiek išdžius.

Taigi augalai lygiai taip pat kaip ir žmonės nori gyventi ir iš paskutiniųjų kovoja dėl savo gyvybės.

Ivona Komarovska