Sąžiningas žmogus dažniausiai pats lieka kaltas

Praėjusią savaitę į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi kelios Kernavės seniūnijos gyventojos, teigdamos, kad autoparduotuvėje (vadinamojoje „avtolavkėje“) nusipirko produktų, neskirtų pardavinėti.

Iš pradžių buvo nelabai aišku, kaip galima nusipirkti maisto produktų, kuriais negali būti prekiaujama. Tačiau nuvykus pas kelias skambinusias senyvo amžiaus Kernavės seniūnijos gyventojas paaiškėjo, kad jos autoparduotuvėje nusipirko Europos Sąjungos ženklu pažymėtų produktų, kurie skirti labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal 2008 metų programą. Viena iš močiučių pasakojo, kad iš pradžių nepastebėjo, kokios prekės jai buvo parduotos, bet grįžus namo ir traukiant produktus iš krepšio akys užkliuvo už Europos Sąjungos ženklo. Tuomet močiutė atidžiau apžiūrėjo perlinių kruopų maišelį ir įsitikino, kad nusipirko prekę, kurį skirta labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Vėliau paaiškėjo, jog tokių produktų nusipirko ir daugiau žmonių. Senyvo amžiaus moterys jautiesi kaltos, jog įsigijo kitiems asmenims priklausančių maisto produktų. Tačiau ar galima kaltinti šias moteris? Juk ir jaunesnio amžiaus asmuo tikriausiai neiškart pastebėtų apgaulę, nes produkto pakuotė mažai kuo skiriasi nuo paprastos, o tiksliau – viską išduoda tik užrašas, kam ši prekė yra skirta. Taigi Kernavės seniūnijos gyventojos nutarė nesitaikstyti su tuo, kad iš labiausiai visuomenėje nepasiturinčių asmenų yra atimami maisto produktai ir parduodami kitiems.

Pamėginau ir aš pirkti vadinamojoje „avtolavkėje“, bet man niekas nepardavė Europos Sąjungos ženklu pažymėtų produktų. Nejaugi močiutės pamelavo? O gal tą kartą autoparduotuvėje nebuvo minėtų prekių? Ar čia vis dėlto kaltas mano amžius? Juk močiutei „įkišti“ produktą, neskirtą pardavimui, yra daug lengviau, negu jaunai merginai.

Kai nepavyko nusipirkti minėtos prekės, nutariau paklausti, kaip čia atsitiko, kad prieš savaitę kelios močiutės autoparduotuvėje nusipirko Europos Sąjungos produktų, kurie neskirti parduoti. Vos išgirdusi mano klausimą pardavėja ėmė šaukti, jog močiutės tas prekes gavo pagal 2008 m. programą, o dabar nepelnytai ją kaltina. Patikinus, kad senyvo amžiaus moteriškėms tokios prekės nepriklauso ir jos jų tikrai negauna, pardavėja pradėjo teigti, jog minėtas prekes joms kažkas atnešė, bet jos tai užmiršo. Taigi, kas meluoja? Pardavėja, kuri paneigė pardavinėjusi Europos Sąjungos ženklu pažymėtas prekes ir apkaltino senyvo amžiaus moteris trumpa atmintimi? O gal močiutės, kurioms einant iš „avtolavkės“ kažkas į krepšį įmėtė minėtų produktų, bet jos tai pamiršo?

Senyvo amžiaus moteriškės, pamėginusios kovoti su neteisybe ir pasirūpinti, kad Europos Sąjungos produktai pasiektų reikiamą adresatą, liko apkaltintos trumpa atmintimi ir nusišnekėjimu. O ir įrodymų, patvirtinančių moterų žodžius nėra, nes čekių autoparduotuvėse niekas neduoda. Ir vis dėlto, kaip pas senyvo amžiaus moteris atsirado Europos Sąjungos ženklu pažymėti produktai?

Ivona Komarovska

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “Sąžiningas žmogus dažniausiai pats lieka kaltas”

  1. kristina parašė:

    Rugpjūčio 21-22 dienomis prekybai neskirtomis apelsinų sultimis prekiavo „Tėviškės“ parduotuvė. 1 litras – 1Lt 30ct. Pigiau grybo. Žmonės išnešė kaip mat.

  2. rasa parašė:

    kazkas pinigus kilniems tikslams aukojo,o kazkas lobsta….

  3. Neda parašė:

    Nu cia tai geras bajeriukas

Comments are closed.

scroll to top
+