Paslaugos nėra, bet mokėti reikia

Visą mėnesį šilumininkų renovuojama trasa trukdo dirbti statybininkams, remontuojantiems L. Stuokos - Gucevičiaus gimnaziją, ir pėstiesiems, einantiems į Polikliniką ir Kultūros namus.

Visą mėnesį šilumininkų renovuojama trasa trukdo dirbti statybininkams, remontuojantiems L. Stuokos - Gucevičiaus gimnaziją, ir pėstiesiems, einantiems į Polikliniką ir Kultūros namus.

Mūsų gyvenimo grimasos

Šiųmetė vasara – ne išskirtinė. Šalia kitų darbų šilumininkai taip pat ėmėsi rekonstruoti trasas. Nesutvarkytų dar nemažai likę, užteks ne vieniems metams. Daugiabučių namų gyventojams buvo pranešta, kad karštas vanduo nebus tiekiamas tris savaites – nuo liepos 12 iki rugpjūčio 1-osios. Suprantama, kaip visada, per tą laikotarpį nieko gero nepadaryta, todėl laiptinių skelbimų lentose atsirado pranešimai, kad terminas nukeltas iki rugpjūčio 16-osios. Tiesa, pusė miesto gyventojų tą dieną jau galėjo džiaugtis karštu vandeniu, pagaliau nuprausti sūrų prakaitą po karštų šios vasaros darbų. Bet kitoje pusėje miesto (nuo I. Šeiniaus gatvės Kabaldos link) vėl atsirado rašteliai, kad karštas vanduo bus pradėtas tiekti tik nuo rugsėjo 16-osios. Ką gi, pagyvens žmonės be šio patogumo du gerus mėnesius, esą nieko blogo neatsitiks, vasara karšta, tegul maudosi upėje. Gal ir yra logikos, bet galima ir ginčytis. Pirma, sutartyse parašyta, kad UAB „Širvintų šiluma“ tiekia savo klientams karštą vandenį, o šildymo laikotarpiu – centralizuotą šilumą.

Apie jokius remontus, pertraukas, atidėliojimus neužsiminta nė žodeliu. Vadinasi, karštas vanduo turėtų būti tiekiamas nuolat, ir klientams visiškai nesvarbu, kaip įmonei renovuoti, remontuoti ar ką nors dar keisti. Sakysime, Vilniuje šią problemą šilumininkai išsprendė labai paprastai – remontų metu karštas vanduo gyventojams tiekiamas kitais lygiagrečiai paklotais vamzdžiais. Sakysite, tai padaryti brangu? Gal ir taip? Bet juk keturvamzdė šilumos tiekimo sistema Širvintose buvo. Ji panaikinta ne taip seniai, jau nepriklausomybės metais. Bėda ta, kad kiti du vamzdžiai nebuvo užkonservuoti, kad nerūdytų, bet priešingai, ardomi, pjaustomi, išimamos sklendės. Ardė kas norėjo, o valdžia, bet to nematė. Tūkstančių tūkstančius kainavusi sistema buvo sugadinta, jos atstatyti, sako, nebeįmanoma, didžiausia dalis paliktų vamzdžių po žeme baigia galutinai surūdyti.

Galima būtų šilumos punktuose įrengti elektrinius boilerius, kurie laikinai šildytų vandenį daugiabučiam namui. Nors tai nėra pigu, bet nieko nepadarysi – sutartis yra sutartis, ir tiekti karštą vandenį šilumininkai privalo bet kokia kaina. Tai tikriausiai paskatintų šilumininkus ieškoti optimalių variantų, kad tokia brangi sistema būtų naudojama tik pačiu būtiniausiu metu, kad trasos būtų rekonstruojamos kuo greičiau, o ne taip, kaip dabar…

Prie L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos šilumos trasą atkasė liepos viduryje. Baigiasi rugpjūtis, o nieko gero nepadaryta. Grioviai trukdo ne tik žmonėms nueiti į Polikliniką, Kultūros namus, bet ir įmonei, rekonstruojančiai gimnaziją. Kažin ar užkas ir iki rugsėjo, kai moksleiviams reikės kasdien eiti į pamokas? Sako, niekur negauna nusipirkti vamzdžių. Bet, atleiskite, ar laikas šunis lakinti, kai jau reikia joti į medžioklę? Ar nereikėjo tokiais dalykais pasirūpinti iš anksto?

Antra, šilumininkai turėtų būti labiausiai suinteresuoti, kad remonto darbai vyktų sparčiai, nes karšto vandens tiekimas – vienintelis jų verslas vasarą. Darbininkai, įmonės vadovai ir specialistai juk turi užsidirbti sau duoną, įmonė, pasak auditų ir pranešimų rajono tarybos posėdžiuose, išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Iš kokių lėšų mokami atlyginimai? Ar ne tiesa, kad žiemą gyventojai moka labai brangiai tik todėl, kad šilumininkus už surinktus šildymo laikotarpiu pinigus reikia išlaikyti visus metus?

Atsiranda dar vienas negražus faktas. Normaliai mąstant, šilumininkai už sutarties nevykdymą (netiekia karšto vandens) turėtų gyventojams kažkokiu būdu kompensuoti jiems patirtą moralinę žalą ir nepatogumus. Deja, yra priešingai. Už tuos mėnesius, kai netiekiamas nei karštas vanduo, nei šiluma, kai joks šilumos darbuotojas, ko gero, nė neužeina į šilumos punktus, nes ten nėra ko užeiti, gyventojai vis tiek gauna sąskaitas ir privalo sumokėti už šilumos mazgo ir vidaus sistemų priežiūrą. Sakysite, nedidelis tas mokestis, tik po 0,0991 lito už kiekvieną gyvenamojo ploto kvadratinį metrą, bet dar pridėjus PVM mokestį vidutiniškam butui susidaro 8-9 litai per mėnesį. Nesunku suskaičiuoti, kiek pinigų šilumininkai surenka iš visų 2 tūkstančių savo klientų nė už ką. Ir jokiai valdžiai tai visiškai neįdomu. Gyventojai taip pat susitaikė, visi juos skriaudžia kaip tik gali, niekur nesurasi teisybės. Visiems tik mokėk ir mokėk, nesvarbu – paslauga teikiama ar neteikiama, darbai padaryti ar nepadaryti.

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Paslaugos nėra, bet mokėti reikia"

  1. Šaunuolis Steponas parašė:

    Čia tai tikrai kaip pirštu į dangų.
    Šilumininkai lupa žmonėms paskutinį kailį ir dzin. Viskas jiems leidžiama. Ką kontrolė veikia? Gal dar atostogauja?
    Patys savo sutarčių nesilaiko, o gyventojams dar ir sąskaitas už neteikiamas paslaugas atsiunčia.
    Nei gėdos, nei sąžinės.
    Ir atsijungti nuo jų neleidžia. Visiška vergovė. Kainos už paslaugas kosminės. Prigalvoja visokių nesamoningų mokesčių ant mūsų galvos ir mokėk jiems už nieką.

Comments are closed.

scroll to top
+