+

Onutė Kudelienė: „Kituose rajonuose tokių problemų nėra, tik Širvintose taip…“

Kovo pabaigoje „Širvintų kraštas“ išspausdino straipsnį apie „Caritas“ dalinamus maisto davinius („Dovanotam arkliui į dantis – nežiūrima“). Straipsnyje buvo rašoma, kad „Caritas“ organizacijai kasmet yra skiriama vis didesnė lėšų dalis: šiemet numatoma skirti daugiau nei dvidešimt tris tūkstančius litų. Savivaldybės teigimu, suma didėja dėl kelių priežasčių: kylančių degalų kainų, brangstančio sandėliavimo ir didėjančio paramos gavėjų skaičiaus.

Po kelių dienų į redakciją kreipėsi Onutė Kudelienė, kuri Širvintose atstovauja „Caritas“ organizacijai. Ji yra Širvintų rajono koordinatorė, paskirta Jo Ekscelencijos Kaišiadorių vyskupo. Kaip pati teigia, daug kas ją jau vadina „labdarine Onute“. Ji paneigė vienos iš paramos gavėjų žodžius, jog tarp „Caritas“ pirmaisiais metais dalintų produktų buvo ir aliejaus. Parodžiusi visus dokumentus, O. Kudelienė patvirtino, kad tokio produkto tarp dalinamųjų niekada nebuvo.

Onutė Kudelienė nusprendė atvirai papasakoti apie Širvintų „Caritas“ kylančias problemas ir darbą, kurio dažniausiai niekas nepastebi ir nelabai vertina.

– Kiek laiko jau atstovaujate „Caritas“ organizacijai?

– Maždaug nuo 2004 metų. Kai prasidėjo maisto dalinimas seniūnijoms, Jo Ekscelencija Vyskupas pradėjo ieškoti koordinatorių, kurios būtų už tai atsakingos.

Kai tik pradėjo dalinti maisto produktus, niekas nežinojo, kaip viskas bus. Reikėjo ir sistemą produktų dalinimui susikurti. Taip pat svarbu buvo atsižvelgti į daugybę reikalavimų: jie taikomi ir sandėliui, ir išvežiojimui. Metus prieš pradedant dalinti produktus Vyskupijoje vykdavo posėdžiai, kuriuose buvo sprendžiami visi šie reikalai. Tuomet buvo sudaryta sutartis su Ukmerge dėl sandėlio, nes Širvintose atitinkamų patalpų nebuvo.

– Kokie produktai buvo dalinami pačioje pradžioje?

– 2006 metais kas mėnesį buvo dalinama po tris produktus. 2007 metais jau buvo kvietiniai miltai, mišinys blynams ir keksamas, makaronai, sausi pusryčiai, perlinių kruopų košė, ryžių kruopos su vištiena, kiauliena, cukrus: visi šie produktai buvo kaitaliojami, o gyventojai jų gaudavo kas antrą mėnesį.

Kartais būdavo dalinama ir po du vienetus, o tai reiškia, kad atsirasdavo didesnis krūvis ir sandėliavimui, ir išvežiojimui. Pavyzdžiui, jei yra trys tūkstančiai paramos gavėjų, tai cukraus jau reikia vežti šešias tonas. 2011 metais liepos mėnesį buvo po 10 skirtingų produktų kiekvienam. Ne taip lengva tokius kiekius, net dvidešimt vieną toną, tvarkyti.

– O koks yra paramos gavėjų skaičius?

– Jis gali keistis kiekvieną mėnesį. Pradėjome vežti pusantram tūkstančiui žmonių, o pernai buvo jau beveik keturi tūkstančiai žmonių. Paramos gavėjų skaičius yra pateikiamas iki kiekvieno mėnesio dešimtos dienos, todėl jis ir gali keistis kas mėnesį.

– Kaip vyksta darbas iki tol, kol davinius gauna gyventojai?

– Ukmergės sandėlyje kroviniai tik priimami. Čia produktai iškraunami iš sunkvežimių, sustatomos didelės paletės.

– O kas tada?

– Aš atvažiuoju pasiimu produktų, išskirstau. Visų pirma išvežioju po Širvintas, tada vėl važiuoju į Ukmergę ir susikraunu dar vieną krovinį.

– Bet kas Jums padeda? Galima lengvai numanyti, kad ir svoriai dideli, ir skaičiavimo daug…

– Man padeda vyras. Sandėlyje yra paskirti du žmonės, kurie padeda iškrauti produktus iš sunkvežimių. Bet mes su vyru turime viską suskaičiuoti, numatyti, kaip ir kiek reikės vežti į kiekvieną seniūniją, kad vėliau nereiktų grįžti ir vežti po vieną likusį produktą.

Visa laimė, kad vyras padeda. Aš juo pasitikiu, tai ir jis skaičiuoja, ir aš… Vienas niekaip negalėtum suvaldyti visko, nes kai susirenka būrys žmonių, visi skuba gauti savo davinį, vienas ima tą, kitas – aną, tad pasidaro chaosas.

– O per kiek laiko reikia išdalinti?

– Seniūnijos dažniausiai arba dalina iš karto, arba kitą dieną. Pagal taisykles mes turim išdalinti per tris dienas nuo gavimo. Bet išvežiojam per vieną.

– Kokia Savivaldybės pozicija dėl „Caritas“?

– Iš pradžių Savivaldybė laikėsi nuomonės, kad jei „Caritas“ prisiėmė atsakomybę dalinti produktus, tai patys ir turi spręsti visas iškylančias problemas. Bet aš paieškojau informacijos internete ir radau, kad iš tiesų savivaldybės turi bendradarbiauti ir remti. „Caritas“ rajono koordinatoriai kartais suvažiuoja į susitikimus, ten išsiaiškinau, kad visos savivaldybės bendradarbiauja, ir kituose rajonuose tokių bėdų nėra. Mano pareiga turėtų būti viską suskaičiuoti tik sandėlyje. Dabar aš gerokai palengvinu Savivaldybei darbą, nes ji turėtų ieškoti kiekvienai seniūnijai transporto, kuris atvežtų produktus, o juk ne visos seniūnijos turi tinkamus automobilius…

Savivaldybė taip pat skiria žmonių, kurie atlieka viešuosius darbus, bet kas vežios? Pradžioje atveždavome į vietą, bet nebūdavo nė vieno žmogaus, kad padėtų, tai dviese su vyru viską kraudavom. Padėdavo dar ankstenis Parapijos globos namų direktorius R. Bytautas, buhalterė, virėja… Tik vėliau pradėjau kovoti, kad būtų skiriami žmonės, tai šiek tiek dėmesys buvo atkreiptas, jau ir su socialinėmis darbuotojomis pakalbėta. Taigi per keletą metų pavyko pasiekti, kad problemų nebūtų bent dėl iškrovimo.

– O kaip yra dėl skiriamų lėšų? Kasmet iš Savivaldybės biudžeto jų skiriama vis daugiau.

– Visų pirma padidėjo tiek žmonių, tiek produktų skaičius. Galit įsivaizduot, kiek degalų sudeginu tris kartus pirmyn ir atgal važiuodama. Dvejus metus iš eilės buvo ta pati suma už išvežiojimą skiriama. Kiek Savivaldybė moka už sandėlį, tiksliai nežinau, bet, manau, kad apie tūkstantį litų.

Man pačiai teko ieškot kitos mašinos, tačiau rajono valdžiai nebuvo svarbu: jie sumos nekeitė. Pasikalbėjusi su kitų rajonų koordinatorėmis, sužinojau, jog kitur tokių problemų su savivaldybėmis nebūna. Tik pas mus taip. Kituose rajonuose duoda pinigų tiesiogiai koordinatorėms, kad šios sumokėtų už sandėlį, suorganizuotų dalinimą, tada ir problemų jokių nekyla. Atrodo, kad Širvintose valdžia nesidžiaugia, kai gyventojai gauna maisto produktų, nesupranta, kaip tai svarbu.

– Su kokiomis problemomis dar susiduriate?

– Blogiausia, kad pinigus iš Savivaldybės reikia „išmušinėti“. Pati turiu tris vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, o dar kiek problemų su Savivaldybe dėl lėšų, tarsi aš ir jai turėčiau daryti kažkokią labdarą! Kai nueinu į Savivaldybę, tai su manim niekas ir šnekėti nenori. Sudarom sutartį, o pinigų nemoka. Sako: „Jūs kaip nors palaukit.“ O kaip man palaukt? Juk į degalinę nuėjusi nepasakysi: „Kaip nors užpilkit degalų be pinigų…“

Jau daug kartų norėjau išeiti, bet Jo Ekscelencija Vyskupas vis atkalbėdavo. Kur rasti naują žmogų, kas eis už dyką tiek dirbti? Čia juk ir fizinio darbo daug. Tokios problemos nuo pat pirmos dienos buvo. Savivaldybė turėtų apmokėti iki ateinančio mėnesio vidurio, bet jei jiems neprimintum – matyt, neapmokėtų visai. Tad tenka laukti ilgai.

– Ar numatoma kokių nors pokyčių?

– Nauja tai, kad šiemet bus du produktų vežimo etapai: pirmasis – gyventojai produktus gauna dabar, antrasis – bus remiamas Vyriausybės, kuri surado dvidešimt papildomų milijonų maisto produktams.

Antrasis etapas, tikimasi, bus daug gausesnis: bus ir aliejaus, cukraus, žirnių, konservų. Šiemet gali būti net šeši vežimai, nors ir pernai buvo šeštas, papildomas.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės Jūsų nelengvame darbe.

Aura Jankūnaitė

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!
Naujausi komentarai

Kiti straipsniai:

Vieno piršto kombinacija?

Socialiniuose tinkluose paraginta saugotis vieno asmens

Atsitiesti po gaisro padeda geri ir nuoširdūs žmonės

„Po Sausio 13-osios atsirado daugiau galimybių“

Keturių vaikų mama jaučiasi laiminga

Stulpas ar medis – ne tik šuns kojai pakelti

Ką reklamuoja virėjas iš Kernavės?

„Sidabriniai berniukai“ su juodais maišeliais, valykitės ne tik savo kiemą, bet ir sąžinę!

Informacija iš naujausio numerio: Žmogus gyvena po atviru dangumi…

Gražus tėviškumo pavyzdys

Viešiname pažeidėjus

Barskūnus siaubė vandalai

Ar geriau ten, kur nėra Pinskuvienės?

Nors gyvename ne už speigračio, rajono gyventojų mirties priežastimi tampa ir šalčio poveikis

Socialinis darbuotojas – sunki ir pavojinga profesija

2016 metais Mendelsono maršas skambėjo rečiau, bet kūdikių gimė daugiau

Daugiau nei 1000 dalyvių murkdėsi „Bebro kelias 2016“ pelkėse

Žvilgsnis į gražiausias Širvintų seniūnijos sodybas

Čiobiškio seniūnijoje sodybos viena už kitą gražesnės

Aplankytos gražiausios Musninkų seniūnijos sodybos

Širvintose apžiūrėtos gražiausios sodybos, daugiabučių ir įmonių teritorijos

Apžiūrėtos ir įvertintos gražiausios Jauniūnų seniūnijos sodybos

Prasidėjo gražiausių sodybų konkursas

Kovo 8-oji Socialinių paslaugų centre

Per metus Širvintų rajonas neteko pusantro procento gyventojų

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+