Liūdna dabartis, dar liūdnesnė ateitis

Lapkričio 25 dienos popietę Širvintų darbo biržoje vyko 2009 metų darbo rinkos situacijos, veiklos rezultatų ir prognozės 2010 metams pristatymas savivaldybės atstovams bei bendruomenių pirmininkams (seniūnams). Jau tapo įprasta, kad kiekvienas renginys, kuriame dalyvauja rajono meras Kęstutis Pakalnis, prasideda “verkšlenimu”, neva jį skriaudžia žiniasklaida. Ne išimtis ir šis kartas. Laimei, šįsyk tai truko neilgai, nes Darbo biržos direktorė Svajonė Žedavainienė perėjo prie tikrai labai svarbių ir daugeliui rūpimų klausimų – šiandieninės darbo rinkos ir kitų metų prognozių.

Pasak Svajonės Žedavainienės, darbo rinkos ekspertai šių metų krizę dažnai lygina su 1998-1999 metų krize, ir nedarbo augimo ir užimtumo galimybių prognozės sudaromos šiek tiek atsižvelgiant į tą periodą. Tačiau manoma, kad dabartinė situacija daug sunkesnė, nes prieš 1998 metus žmonės nebuvo patyrę geresnio gyvenimo, kokį nors ir trumpai, bet turėjo 2005-2007 metais. To laikotarpio finansiniai įsipareigojimai daugelį asmenų slėgs dar ne vieną dešimtmetį. Mat tarp Darbo biržos klientų yra labai daug žmonių, kurie turi daugybę finansinių įsipareigojimų.

Darbo biržos direktorė sakė, kad dar vienas didžiulis minusas yra tai, jog kaimo žmonės per tą trumpą ekonomikos kilimo periodą atsisakė pagalbinių ūkių. Tai dar labiau sunkina kaimo žmonių užimtumą, nes jeigu anksčiau galėdavo išgyventi iš natūrinio ūkio, dabar ir to neturi.

Svajonė Žedavainienė pabrėžė ir tai, kad pagal darbo rinkos tendencijas nedarbas išauga tik kitais metais po didžiojo ekonomikos smukimo, vadinasi, didžiausias nedarbas mūsų laukia 2010 metais. Širvintų rajone nedarbas greičiausiai pasieks apie 3000 nedirbančių asmenų, o mažėti pradės tik 2012 metų antroje pusėje.

Direktoriaus pavaduotoja Rita Dalalienė, pristatydama situaciją ir tendencijas Širvintų rajono darbo rinkoje, pabrėžė, kad iki lapkričio 25 dienos rajono Darbo biržoje buvo įregistruoti 1723 darbo ieškantys asmenys ir tik 1 laisva darbo vieta. Daugiausiai bedarbių buvo užregistruota šių metų sausio mėnesį, vasarą jų skaičius sumažėjo, o rudenį vėl pradėjo augti. Šiemet, lapkričio 1 dienos duomenimis, bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 4 kartus didesnis, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Anot Ritos Dalalienės, lapkričio pirmos dienos duomenimis, nedarbas Širvintų rajone siekė 11,1 proc. Dižiausias nedarbas yra Širvintų mieste ir seniūnijoje (daugiau kaip 14 proc.), o mažiausias – Čiobiškio seniūnijoje (iki 10 proc.), Gelvonų ir Kernavės seniūnijose nedarbas siekia nuo 10 iki 12 proc., o Alionių, Jauniūnų, Musninkų ir Zibalų seniūnijose – nuo 12 iki 14 proc.

Rita Dalalienė pateikė darbingo amžiaus gyventojų skaičių pagal atskiras seniūnijas (šių metų lapkričio 1 dienos duomenys): Alionių – 550 (iš jų 69 bedarbiai), Čiobiškio – 500 (iš jų 46 bedarbiai), Gelvonų – 800 (iš jų 94 bedarbiai), Jauniūnų – 1100 (iš jų 144 bedarbiai), Kernavės -300 (iš jų 30 bedarbių), Musninkų – 700 (iš jų 91 bedarbis), Širvintų – 1650 (iš jų 248 bedarbiai), Zibalų – 800 (iš jų 100 bedarbių).

Darbo biržos užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolanta Bučienė, pristatydama 2010 metų prognozę ir aktyvių darbo rinkos politikos priemonių organizavimą, pasakė, kad mūsų rajone įregistruota per 300 įmonių. Tačiau, Darbo biržos duomenimis, realiai veikia apie 240 įmonių, su 235 iš jų Darbo birža glaudžiai bendradarbiauja. Rajone įregistruoti 11 764 darbingo amžiaus gyventojai.

Anot Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjos, 2010 metų darbo rinkos prognozei atlikti buvo apklaustas 71 rajono darbdavys, kurių įmonėse dirba apie 2100 žmonių. Apklausoje dalyvavę darbdaviai įvertino savo gamybos (paslaugų) poreikį 2010 metais. 9 proc. iš jų planuoja gamybos (paslaugų) įmonėje augimą, 63 proc. neplanuoja pokyčių, 28 proc. planuoja mažėjimą.

Remiantis apklausos rezultatais, 42 proc. įmonių ateinančiais metais numato investicijas gamybos (paslaugų) plėtrai, 58 proc. įmonių investicijų neplanuoja.

Deja, 15 proc. rajono įmonių 2010 metais planuoja mažinti etatų skaičių, 23 proc. – naujų darbo vietų steigimą, 27 proc. – darbuotojų kaitą.

Pasak Jolantos Bučienės, kitais metais 59 proc. naujų darbo pasiūlymų bus pramonėje ir 41 proc. – paslaugų sektoriuje. Deja, darbo jėgos paklausa mažės ir daugiausiai – net 64 proc. – darbo vietų likviduos paslaugų sektoriaus įmonės (VšĮ Širvintų ligoninė -15, Širvintų rajono savivaldybės biblioteka – 4, Širvintų pradinė mokykla -2 , Širvintų rajono policijos komisariatas -2), 28 proc. – žemės ūkio sektorius ir po 4 proc. – pramonės ir statybos sektoriai.

Prognozojama, kad daugiausiai (55 proc.) naujų darbo pasiūlymų turės asmenys, turintys profesinį išsilavinimą, 36 proc. bedarbių, neturinčių kvalifikacijos, ir tik 9 proc. – ieškančiųjų darbo, turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą.

Tikėtina, kad labai pasistengę daugiausiai galimybių įsidarbinti Širvintų rajone kitąmet turės anglų kalbos mokytojai, buhalteriai, tarptautinio krovinių vežimo vairuotojai ir siuvėjai.

Anot Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjos, atsižvelgus į darbuotojų kaitą ir Vilniaus rajono poreikius, prognozuojama, kad 2010 metais bus įregistruota apie 560 darbo pasiūlymų, iš jų – per 100 terminuotiems darbams. Įsidarbinimo galimybės mažės visoms profesijoms ir visuose sektoriuose. Prognozuojama, kad 2010 metais į Širvintų darbo biržą kreipsis apie 2750 ieškančių darbo asmenų, iš jų – 2500 bedarbių. Keisis ir bedarbių struktūra, augs neseniai praradusių darbą asmenų dalis ir bedarbių vyrų dalis, didės ir taip nemaža nekvalifikuotų bedarbių dalis, kaimo gyventojai sudarys apie 64 proc. visų įregistruotų, vyresnio amžiaus bedarbiai sudarys penktadalį visų bedarbių, jaunimo dalis sieks ketvirtadalį ir didės darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių dalis.

Jolanta Bučienė teigė, kad ateinančiais metais į aktyvios darbo rinkos politikos priemones planuojama nusiųsti apie 350, į profesinį mokymą – 80, į viešųjų darbų priemonę – 150, į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę – 30, į įdarbinimo subsidijuojant priemonę – 80 , į darbo rotacijos priemonę – 4 asmenis. Darbo birža subsidijuos 4 darbo vietų steigimą asmenims su negalia, 25 asmenys dalyvaus bedarbių teritorinio judrumo priemonėje. Darbo birža dalyvauja 8 ESF finansuojamuose projektuose, 3 iš jų finansuojami Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo.

Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjai papasakojus apie Darbo biržos įgyvendinamus Europos socialinio fondo finansuojamus projektus, renginio dalyviai pradėjo diskutuoti apie realią nedarbo padėtį seniūnijose ir apie tai, kaip galima būtų padėti kiekvienam bedarbiui. Seniūnai sakė, kad labai gerai, kai Darbo biržos darbuotojai atvažiuoja į seniūnijas ir papasakoja gyventojams apie vykdomus projektus ir galimybes juose dalyvauti. Darbo biržos direktorė Svajonė Žedavainienė patikino, kad jau gruodį yra numatytos išvykos į seniūnijų centrus.

Ivona Komarovska