Girtaujantys tėvai turi teisę į privatų gyvenimą. O jų vaikai į normalų?

Situacija

 
Rudenį Seimą pasieksiančiose įstatymų pataisose gali būti įtvirtintas priverstinis alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujančių nepilnamečių tėvų gydymas ar mokymas specialiuose centruose.
 
Anot įstatymo pataisą rengiančios darbo grupės, tai galėtų būti socializacijos mokyklos, kurios būtų privalomos į socialinių tarnybų akiratį patekusiems, vaikų neprižiūrintiems tėvams. Tokios mokyklos galėtų būti kuriamos savivaldybėse veikiančių psichologinės pagalbos tarnybų ar pedagogų kvalifikacijos kėlimo centrų pagrindu. O dalyvauti ten rengiamuose specialiuose kursuose ar mokymuose privalėtų problemų turintys tėvai savivaldybės administracijos ar nepilnamečių inspektoriaus siuntimu.
 
Vien tik Širvintų rajone yra 189 šeimos, priskiriamos socialinės rizikos grupei. Tose šeimose auga 380 nepilnamečių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramunė Vidmantienė sakė, kad ekonominės krizės metu socialinės rizikos grupei priskiriamų šeimų skaičius išaugo labai nežymiai. Su problemomis susiduriančios šeimos nuolat keičiasi, vienos susitvarko, kitos yra išbraukiamos iš sąrašų, nes vaikai tampa pilnamečiai.
 
Tačiau vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramunė Vidmantienė mano, kad ši įstatymo pataisa nėra gera, nes viskas, kas priverstina, yra blogai. Jos nuomone,visada reikia ieškoti kompromiso ir tas, kas yra pasiryžęs gydytis, tas su specialistų pagalba išsigydo. Anot Ramunės Vidmantienės, iš priverstinio gydymo nieko neišeis.
 
Visai priešingos nuomonės yra dvidešimt metų Poliklinikos Narkologijos kabinete dirbusi Aldona Šeipūnienė. Ji mano, kad anksčiau buvo geriau, nes alkoholikai būdavo izuoliuojami, t.y. išvežami į GDP ir gydomi. Gydymas trukdavo įvairiai – nuo kelių savaičių iki keleto metų. Aldona Šeipūnienė sakė negalinti tvirtinti, kad visi pasitaisydavo, tačiau bent jau bijodavo ir antrą kartą ten pakliūti nebenorėdavo. Anot Aldonos Šeipūnienės, kai ji atvažiuodavo į kaimą, tai alkoholikai slėpdavosi, nes bijojo, o dabar niekas nieko nebijo, jau nuo pat ryto gatvėmis slankioja išgėrę vyrukai ir niekas jiems nieko negali padaryti.
 
Aldona Šeipūnienė sako, kad ši problema yra labai opi, nes dažnai kreipiasi moterys, kurių vyrai geria ir smurtauja, o nieko negalima padaryti. Gerai tik geriančiajam, bet nuo jo vieno kenčia 15-20 ar net daugiau žmonių: šeima, giminės, kaimynai ir t.t.
 
Specialistės nuomone, mūsų visuomenė dar nepribrendo iki to, kad galėtų savarankiškai tvarkytis.
 
Nors žmogaus teisių gynėjai ir įsitikinę, kad idėja priverstinai gydyti tėvus, sergančius priklausomybės ligomis, nedera su demokratijos principais ir  pažeistų teisę į privatų gyvenimą, bet kur tada vaikų teisės į normalų gyvenimą?
 
Kaip ir visada, yra dvi šio įstatymo pataisos projekto medalio pusės. Tačiau pažaboti priklausomybės ligų proveržį ir jų keliamas problemas pažaboti būtina. Anot įstatymo pataisas rengiančios darbo grupės, šiuo metu Lietuvos vaikų globos namuose auga per 5 tūkstančius nepilnamečių. 95 proc. jų – socialiniai našlaičiai, t.y. vaikai, kurių tėvai yra gyvi. “Jauni, dirbti ir šeimą išlaikyti galintys tėvai piktnaudžiauja, veltėdžiauja, o jų vaikus prižiūri valstybė. Tai iškreipta sistema, kurią reikia iš esmės keisti,” – sako darbo grupės vadovė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
 
Ivona Komarovska