Nuo sukčių nukentėjusiai O. S. M. teismuose nepavyko įrodyti, kad jos pinigus paėmę ir kitam atidavę asmenys žinojo apie daromą nusikaltimą, tad turi atlyginti padarytą žalą.
Šis šiandien palyginti dažnas įvykis buvo užregistruotas daugiau kaip prieš trejus metus, kai 2013 metų gegužės 31 – birželio 31 dienomis iš O. S. M. buvo išviliota nemaža pinigų suma.
Kažkas paskambino, tai ir davė jam sąsakitos numerį, o paskui atidavė pinigus
Policijos komisariate gavus nukentėjusiosios skundą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji, įtikinta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. iš savo banko sąskaitos į nurodytą Žanos L. banko sąskaitą pervedė 12 264,64 Lt (3551,22 Eur), o vėliau šie pinigai buvo paimti ir perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.
Pareigūnams Žana teigė, kad savo sąskaitą buvo padiktavusi kažkokiam Romui (ar Tomui), su kuriuo bendravo tik telefonu. Šis paprašė jos banko sąskaitos numerio, kad neva jo draugas, o gal draugo žmona galėtų jam pervesti pinigus buto remontui. Vėliau, to paties vyriškio nurodymu, perdavė savo banko kortelę su prisijungimo duomenimis dukrai Astai M., kuri kartu su Luku Č. Širvintose esančiame AB DNB bankomate per du kartus išgrynino 10 tūkst. litų (2896,20 Eur) ir juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Dar 2200 Lt (637,16 Eur) kitame Širvintose esančiame bankomate išgrynino pati Žana L. ir pinigus perdavė Lukui Č., kad šis juos taip pat perduotų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš kaltinamųjų – Žana L., Asta M. ar Lukas Č. – būtų bendravęs su nukentėjusiąja O. S. M. ar atlikęs kokius nors veiksmus, turėjusius įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui pervesti pinigus į Žanos L. sąskaitą.
Nė vienas iš kaltinamųjų nei teisiamojo posėdžio metu, nei apklausti ikiteisminio tyrimo metu nenurodė žinoję pinigų kilmę, nesuvokė turtinės naudos sau ar kitam asmeniui ir nesiekė, panaudodami apgaulę, tokią turtinę naudą gauti. Tai įvertinęs, Širvintų rajono apylinkės teismas nusprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad buvo priešingai, ir trijulę išteisino, o O. S. M. civilinį ieškinį atmetė.
Apygardos teismas: įrodymų dėl teisiamųjų kaltės byloje nėra
Nukentėjusi O. S. M. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Savo skunde O. S. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo metu nesutapo išteisintų asmenų parodymai dėl asmens, kuriam buvo perduoti pinigai, požymių, dėl išgryninamų pinigų sumų, ir tai ji vertina kaip išsigalvojimus. Ji nurodė, kad dar apklausos metu vienas įtariamųjų patvirtino, kad tas asmuo Žanai L. buvo žinomas ir lankydavosi namuose.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas šį O. S. M. skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo verdiktą: sukčiams gauti O. S. M. pinigus pagelbėję asmenys nesuvokė, ką daro.
Palikdama galioti Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą, apeliacinė instancija konstatavo, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą už sukčiavimą atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, yra būti visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė – negalima. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kolegijos nuomone, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių Luko Č., Žanos L., Astos M. kaltę, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas motyvuota nutartimi pagrįstai juos išteisino, o nukentėjusiosios O. S. M. ieškinį atmetė.
