Ar Širvintų policija teisėtai žada bausti dviratininkus?

Galima suabejoti, ar policija teisėtai žada bausti dviratininkus, kurie važiuos Plento gatve, o ne greta įrengtu ir atitinkamai paženklintu pėsčiųjų ir dviračių taku.

Galima suabejoti, ar policija teisėtai žada bausti dviratininkus, kurie važiuos Plento gatve, o ne greta įrengtu ir atitinkamai paženklintu pėsčiųjų ir dviračių taku.

Policijai priminus dviratininkams keliamus reikalavimus ir paaiškinus, kad Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, jog ten, kur yra įrengti dviračių takai, dviratininkai privalo važiuoti tik jais, širvintiškis Stasys Čepulis sunerimo. Jis pats gyvena mieste, Upelio gatvėje, tačiau dažnai važinėja dviračiu, ypač per visą miestą į Kabaldą, kur turi daržą. Žmogus neslepia, kad iki šiol ten ir atgal paprastai važiuodavo Plento gatve.

– Dviračių takas nėra patogus dviratininkams, – įsitikinęs Stasys. – Dabar policija paaiškino, kad baus tuos, kurie važiuos ne juo, o gatve.

Anot Stasio, jo, kaip dviratininko, policijos pareigūnai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus dar nėra nubaudę. Tačiau į pareigūnų pagrūmojimus širvintiškis žiūri rimtai, kadangi pranešimų apie dviratininkams skirtas nuobaudas spaudoje daugėja.

– Taip yra todėl, kad policininkai nepaveja „kelių erelių“, todėl atsigriebia ant dviratininkų. Juk biudžetą papildyti reikia. Taip netruks pareikalauti, kad dviračiai būtų eksploatuojami su žieminėmis padangomis, čia jau bus nekas, – gal juokais, o gal ir rimtai mano Stasys.

Širvintiškis norėtų, kad valdžia labiau pasidomėtų, koks iš tiesų yra Širvintų dviračių takas. Stasio nuomone, kritikuoti yra ką. Visų pirma, dviračių takas yra nepatogus važiuoti, nes yra per siauras ir nelygus. Antra, kad nuvažiuotum iki Kabaldos pabaigos, tenka kirsti ne vieną miesto gatvę. O ir greta P. Cvirkos gatvės įrengtas tiltelis per griovį nėra saugus važiuoti. Kai palyja, nuo jo lengvai galima nuslysti ir susižeisti. Pasakojama, kad tokių atvejų yra pasitaikę. Čia reikėtų įrengti bent jau turėklus.

Stasio nuomone, šis pėsčiųjų ir dviratininkų take esantis tiltelis yra nesaugus.

Stasio nuomone, šis pėsčiųjų ir dviratininkų take esantis tiltelis yra nesaugus.

Ne dėl visko su Stasiu galima sutikti, bet dėl vieno jis teisus: šį asfaltuotą taką tik santykinai derėtų vadinti dviračių taku. Ir ne tik todėl, kad dviratininkams tenka juo dalytis su pėsčiaisiais. Apskritai reikėtų suabejoti, ar buvo pakankamo pagrindo šiam takeliui suteikti Kelių eismo taisyklėse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinta specialų pėsčiųjų ir dviračių tako statusą. Juk šiame maždaug 4,75 km ilgio take yra 20 susikirtimų su įvairiomis gatvėmis ir gatvelėmis, taip pat tenka įveikti kelis išvažiavimus iš greta esančių teritorijų. O juk 2012 metų spalį Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintose Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijose akcentuojama, kad pėsčiųjų ir dviračių takai turi būti saugūs pėstiesiems ir dviratininkams, o tuo pačiu ir važiuojantiems automobiliais.

Taigi tuo pačiu norėtųsi suabejoti ir tuo, ar mūsų policija teisėtai reikalauja Plento gatvės rajone dviratininkams važiuoti tik čia įrengtu pėsčiųjų ir dviračių taku, jei Kelių eismo taisyklėse kalbama apie dviračių takus (17.4.1 p.)? Juk pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą dviračių takas yra dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“. Tuo tarpu pas mus esantis takas ir pagal ženklinimą, ir pagal pobūdį priskirtinas pėsčiųjų takui (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 37 punktas: Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti atitinkamais kelio ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“).

Be to vertėtų atkreipti dėmesį, jog Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad ten, kur dviračių takai kertasi su gatvėmis, ženklinama dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų. Kadangi Širvintose tokio žymėjimo visame pėsčiųjų ir dviračių take matyti neteko, galima prieiti prie išvados, jog jis iš tiesų yra ne tokia speciali trasa, o tik darinys, susidedantis iš daugelio trumpų atkarpėlių, kažkodėl populiariai vadinamų dviračiu taku.

Pabaigai norėtųsi pastebėti, kad „Širvintų kraštui“ ne vienas dviratininkas yra skundęsis, jog šis mieste esantis takas faktiškai tapo šunų vedžiojimo vieta. Anot dviratininkų, jie vengia važiuoti šiuo taku, nes nėra įsitikinę, jog įsitempęs šuns pavadėlis netaps netikėta kliūtimi, o šuo nepuls ant dviračio.

„Širvintų krašto“ informacija

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top