Laiką lenkiančio mokslo ir verslo akiratyje – plokščiamusių lervų produktai

Lietuvoje iš tropinių juodųjų plokščiamusių lervų šiuo metu jau išgaunamas funkcinis maistas žmonėms ir pašarai gyvūnams, o iš lervų išmatų gaminamos vertingos trąšos dirvožemiui, apie kurio prastėjančią būklę su nerimu kalba Europos Komisija (EK). Ir nors šios inovacijos dar tik skinasi kelią į rinką, jų autoriai neabejoja savo idėjų ateitimi ir teigia, kad metas, kai plokščiamusių produktai taps sparčiai augančios žmonių populiacijos kasdienybe, jau čia pat.

Granulinės formos zookompostą lietuviai sukūrė pirmieji pasaulyje

Docentas dr. Juozas Pekarskas – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas, į kurį agroverslo atstovai itin dažnai kreipiasi pagalbos prašydami padėti išspręsti įvairias gamybos procesuose kylančias problemas. Drauge su verslu mokslininko J. Pekarsko sukurtos inovacijos yra pelniusios ir ne vieną garbingą apdovanojimą. Tačiau ekspertas prisipažįsta, kad Trakų rajone įsikūrusios įmonės „Insectum“ vadovų kvietimas bendradarbiauti kuriant inovatyvius produktus „įdarbinant“ juodąsias plokščiamuses (Hermetia illucens) jam buvo nemažas iššūkis. Organinių atliekų tvarkymu užsiimanti įmonė tuo metu sprendė problemą, kaip iš plokščiamusių lervų išmatų generuoti pridėtinę vertę gaminant trąšas.

„Mėgstu tai, kas nauja, bet kai verslo atstovas paliko kibirėlį plokščiamusių lervų, pirma mintis kilo, kas bus, kai jos ims skraidyti laboratorijoje. Laimė, tai neįvyko“, – šiandien su šypsena patirtį prisimena doc. dr. J. Pekarskas ir pastebi, kad plokščiamusių lervos gali misti praktiškai visų rūšių žemės ūkio ir maisto pramonės nekondicinėmis atliekomis, o pritaikius atitinkamas technologijas jas vėl galima paversti vertingais produktais. „Tai yra svarbiausias bioekonomikos principas. EK yra konstatavusi, kad iki 70 proc. Europos dirvožemių šiuo metu nėra sveiki, o siekiant dirvožemį pagerinti, biologinės trąšos yra pačios vertingiausios“, – dėmesį atkreipia pašnekovas.

Tam, kad iš plokščiamusių lervų išmatų būtų sukurtas aukštos kokybės zookompostas, ekspertui su komanda prireikė visų metų eksperimentinio darbo. O sukurta granulinė šio komposto forma buvo pirmoji pasaulyje.

Unikalios savybės laukia naujų tyrimų

Pasak doc. dr. J. Pekarsko, lervų išmatos savaime dar nėra trąšos. Sėkmingai biofermentacijai reikalingi anglies šaltiniai, t. y. šiaudai arba mediena ir atitinkamos anglies bei azoto proporcijos. Mokslininko ateities planuose – nauji plokščiamusių potencialo tyrimai. Bus siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką zookomposto savybėms daro skirtingi lervų pašarai. „Tikėtina, kad iš supelijusiais sausainiais ir kavos tirščiais maitintų lervų išmatų pagaminti kompostai turi unikalių savybių, kurių kol kas nežinome“, – būsimų tyrimų tikslus atskleidžia mokslininkas. Planuojama kurti ir naujų tręšiamųjų produktų, tarp jų – skystąsias trąšas. Taip pat bus analizuojama, kokią įtaką įvairios trąšos daro mūsų šalies dirvožemių savybėms bei augalams.

„Į mitybos grandinę norint įtraukti plokščiamuses, dar reikėtų atlikti daug ir įvairių tyrimų, kadangi apie šių vabzdžių potencialą pasaulyje žinoma labai mažai. Tačiau akivaizdu, kad žmonijai atėjo laikas ieškoti alternatyvų, nes beatodairiškai eikvojami esami ištekliai nėra beribiai“, – sako VDU ŽŪA mokslininkas.

Ekologiškiausiu būdu utilizuojant bioatliekas gaminami vertingi baltymai ir riebalai

UAB „Insectum“ direktorius Stanislavas Tracevičius pasakoja, kad ilgą laiką jo vadovaujama įmonė iš organinių atliekų gamino kompostą, kurio viena sudėtinių dalių – medienos drožlės. Tačiau komposto gamybos savikaina ėmė sparčiai kilti, rinkoje brangstant medienai, kurią imta naudoti biokurui.

Tame pačiame versle besisukančiam S. Tracevičiaus sūnui Domantui, aktyviai besidominčiam pasaulio naujovėmis, tuo metu kilo mintis užsienyje įsigyti tropinių plokščiamusių ir jų lervas panaudoti perdirbant organines atliekas. Tam reikėjo gauti šalies kontroliuojančių institucijų leidimus, patvirtinančius, kad šie, pirmą kartą į Baltijos regioną įvežami vabzdžiai, ateityje netaps invaziniais ir nekels pavojaus natūralioms mūsų ekosistemoms, nes šios musės dauginasi tik sukūrus tropinę aplinką, t. y. esant drėgmei ir 30 laipsnių karščio, o žūva temperatūrai pažemėjus iki 14 laipsnių šilumos. Todėl natūraliai mūsų klimato sąlygomis jos išgyventi negalėtų.

„Iš plokščiamusių lervų galima gauti įvairią naudą. Visų pirma, jos pajėgios maitintis pačiomis įvairiausiomis organinėmis atliekomis – nuo pasibaigusio galiojimo makaronų iki kavos tirščių. Ir tai yra pats ekologiškiausias biologiškai skaidžių atliekų utilizavimo būdas. Maža to – iš pačių lervų išgaunami vertingi, žmogaus ir gyvūnų organizmo lengvai pasisavinami baltymai ir riebalai, kurie gali būti naudojami farmacijos, maisto, grožio pramonėje. Lervų išmatos taip pat turi savo vertę, nes iš jų gali būti gaminamos vertingos dirvožemio trąšos“, – vardija S. Tracevičius, pastebintis, kad dabartiniame žinių apie plokščiamusių panaudojimo galimybes etape verslas vienas realizuoti savo planų neįstengtų, todėl „Insectum“ aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio šalių mokslo institucijomis.

Neutralizuoja toksinus, pasižymi antibakterinėmis savybėmis

Pašnekovas pasakoja, kad pirmąsias plokščiamusių lervas jo vadovaujama įmonė Vokietijoje įsigijo dar prieš septynerius metus. Tačiau iš pradžių vabzdžių dauginimas nevyko taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Teko daug eksperimentuoti, įrengti insektoriumą bei jame sukurti ypatingas sąlygas. Plokščiamusės gyvena 7–10 parų visiškai nesimaitindamos, tik iš lervos vystymosi stadijoje sukauptų riebalų gaunamos energijos. Musės tik poruojasi ir deda kiaušinėlius. Iš šių kiaušinėlių vėliau išsirita lervos, turinčios dantukus ir virškinamąjį traktą, kuriame aptinkama įvairių bakterijų, tarp jų – ir gaminančiųjų antibiotikus.

Savo organizmo bakterijomis plokščiamusių lervos geba neutralizuoti toksinus, išsiskiriančius iš yrančių organinių atliekų.Todėl iš lervų pagaminti milteliai, turintys antibakterinių savybių, gali būti naudojami tiek farmacijos pramonėje, tiek tapti sveikatinančiu pašarų papildu gyvuliams, paukščiams, žuvims.

Gamybiniai įmonės „Insectum“ pajėgumai šiandien leistų pagaminti iki 10 t lervų kasdien. Iš 5 kg lervų gaunama 5 kg šio džiovinto produkto. Iš 1 kg džiovintų lervų galima išgauti apie 600 g aukščiausios kokybės baltymų ir 400 g riebalų. Tačiau įmonė šiuo metu dirba tik kelių procentų pajėgumu ir džiovintų bei šaldytų lervų pašarus gamina pramoniniu būdu auginamiems paukščiams, kiaulėms, tvenkinių žuvims bei naminiams gyvūnams. Iš lervų riebalų įmonėje gaminamas aukštos kokybės muilas.

Proveržį prognozuoja per artimiausius 10 metų

S. Tracevičiaus teigimu, šiandien problema yra tai, kad plokščiamusių naudojimą reglamentuojanti EK direktyva gerokai atsilieka nuo bioekonomikos plėtros poreikių, todėl standartizuoti ir sertifikuoti gamybą yra labai sudėtinga. Plokščiamusių lervas draudžiama maitinti gyvūninės kilmės biologinėmis atliekomis, iš pačių lervų pagamintų baltymų priedų neleidžiama įterpti į galvijų racioną, zookompostas, prieš jam patenkant į rinką, privalo būti iškaitintas 70 laipsnių temperatūroje, o tai žymiai padidina jo gamybos kaštus.

„Gera žinia yra tai, kad Europos maisto saugos tarnyba į Naujų maisto produktų sąrašą juodąją plokščiamusę įrašiusi pirmuoju numeriu. Turint omenyje tai, kad EK yra numačiusi rinkoje uždrausti dviejų žmogaus sveikatai kenksmingiausių formų riebalus, tikiu, kad plokščiamusių ir kitų vabzdžių produktų proveržis įvyks per artimiausius 10 metų“, – prognozuoja UAB „Insectum“ vadovas S. Tracevičius.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top