Zionkei Širvintose patinka

Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos gimnazistai puikiai pažįsta 2D klasės mokinį Zionkę Mačiurek‘ą – šviesiaplaukį, garbanotą vaikinuką, pagal tarptautinę mainų programą “YFU Lietuva” atvykusį iš Vokietijos. Rugpjūčio viduryje širvintiškių Eglės ir Rimvydo Olšauskų šeimoje apsigyvenęs penkiolikmetis Zionkė iš Hanoverio miesto jau puikiai kalba lietuviškai, domisi Lietuvos istorija, gamta, lanko futbolo treniruotes, mokosi Širvintų gimnazijoje. Drausmingą ir pavyzdingą mokinį pamilo gimnazijos mokytojai, gerai su juo sutaria klasės draugai.

- Tai labai paslaugus, atviras, bendraujantis, labai greitai išmokęs kalbėti lietuviškai jaunuolis, – kalbėjo Zionkės klasės auklėtoja Edita Rutkauskienė. – Jis yra per daug reiklus sau ir mano, kad neturėtų klysti. Visi klysta, tai žmogiška ir iš klaidų mokomasi. Zionkė yra labai pareigingas, netgi sirguliuodamas lankė pamokas. Per du mėnesius labai daug pasiekė. Pagrindinis vaikinui rūpimas dalykas – smalsumas ir noras mokytis. Iš jo konkrečių žinių ir gebėjimų nereikalaujama, jis vykdo sau iškeltą tikslą: metus Lietuvoje praleisti ne veltui.

Zionkė ilgai pasakojo apie savo gimtinę, apie šeimą: mamą – anglų kalbos ir kūno kultūros mokytoją, tėtį – žymų architektą, vyresniuosius brolius ir seserį. Sakė, jog vyresnioji sesuo Bjanka pagal tarptautinę mainų programą yra metus gyvenusi ir besimokiusi JAV, ten jai labai patikę. Tad savo kalbomis, įspūdžiais apie gyvenimą ir mokymąsi svetimoje šalyje užkrėtusi ir jaunesnįjį brolį. Pasitaręs su tėvais, pasiskaitęs brošiūrų apie Baltijos šalis, Zionkė panoro mokytis ir gyventi vienoje iš jų – labiausiai patikusi Lietuva. Čia jis vieši pirmą kartą, iki šiol apie Lietuvą buvo mažai girdėjęs. Sako, nenusivylęs, Širvintose jam labai patinka, sutikęs puikių draugų, įdomių mokytojų, susižavėjęs lietuvišku maistu, gimnazijos valgykla, lietuviška juoda duona.

Paklaustas apie gyvenimo pasikeitimus, Zionkė buvo santūrus:

- Man patinka viskas, negaliu sakyti, kad šitas ar kitas dalykas. Tai yra naujas gyvenimas, aš turiu jį gyventi, džiaugtis nauja šeima, supančiais draugais. Labai patinka Lietuvos gamta, su “naujaisiais tėvais” Olšauskais buvome Kernavėje, Vilniuje, keliavome po Latviją ir Estiją. Labai patinka mokykloje, ypač įdomu mokytojo Arvydo Golco technologijų pamokose, pas mus Vokietijoje tokių užsiėmimų nebūna. Manimi labai rūpinasi klasės auklėtoja Edita Rutkauskienė, padeda ruošti kitų dalykų pamokas, konsultuoja, taiso mano klaidas, rūpinasi kalba. Labai patinka istorijos pamokos, mokytojas Jonas Stankevičius man daug ką paaiškina, paskatina papildomai paskaityti. Patinka visos pamokos, kiekvienoje bandau suprasti lietuviškai ir kažką naudinga nuveikti. Ypač man patinka mokytis apie lietuvių kultūrą, tradicijas, papročius.

Zionkė Mačiurek‘as pirmą kartą Lietuvoje žaidė krepšinį. Pasak pašnekovo, kamuolys – jo draugas. Mat Vokietijoje dažniausiai žaisdavęs futbolą. Geriausias jo treneris buvęs tėtis. Čia, Širvintose, keturis kartus per savaitę lankantis futbolo treniruotes pas profesionalų trenerį Arūną Dalalą. Vaikinas sako, kad labai patinka gainioti kamuolį drauge su kitais jaunaisiais sportininkais. Tai pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas, nes televizoriaus beveik nežiūrįs, mat lietuviškas programas sunku suprasti.

Su savo tėvais, gyvenančiais Vokietijoje, Zionkė savaitgaliais bendrauja internetu. Nei rudens, nei Kalėdų, nei pavasario atostogų proga į Vokietiją negrįšiąs, būsiąs Lietuvoje iki kitų metų birželio 26 dienos. Anot pašnekovo, jam Širvintose gera. Gera bendrauti su klasės draugais – Elvinu Dalala, Linu Baranausku, Aira Lebedevaite, Ieva Buzyte, Monika Grimailaite, Raminta Paškauskaite, Gidita Lebeckaite ir kitais. Jaunasis vokietis pastebėjo ryškų skirtumą tarp lietuvaičių vaikinų ir merginų. Jo nuomone, mergaitės yra stropesnės per visas pamokas. Vokietijoje tokio aiškaus skirtumo nėra.

- Aš nesu nelaimingas, kad nesu Vokietijoje, – sako Zionkė, – aš juk vėl ten būsiu. Esu laimingas, kad esu čia. Visur man gerai. Manimi rūpinasi mano naujoji šeima – Eglė ir Rimvydas Olšauskai. Rimvydas su manimi žaidžia šachmatais ir biliardą, Eglė paruošia labai skanių lietuviškų patiekalų.

“Dabar aš esu Lietuvoje. Dabar… Aš dažnai sakau “dabar”, nes gyvenu dabar. Man patinka mokytis lietuviškai, aš laimingas čia, nes galiu matyti, kaip viskas kasdieną tampa vis geriau ir geriau”, – savo dienoraštyje lietuviškai gražia rašysena parašė penkiolikmetis vokietis Zionkė Mačiurek‘as. Štai kuo išsiskiria šis jaunas žmogus iš tūkstančių kitų jaunuolių – moka būti geranoriškas, atkaklus, sumanus ir laimingas.

Romas Zibalas