Valstybė turi remti gabiausius

Dienos tema

Į bendrajame priėmime šiemet dalyvavusias 44 aukštąsias mokyklas – 20 universitetų ir 24 kolegijas rugsėjį sugužės per 36 tūkst. būsimų pirmakursių. 20,9 tūkst. iš jų mokysis valstybės finansuojamose vietose: didesnioji jų dalis – 11,6 tūkst. – mokysis universitetuose, o 9,3 tūkst. – kolegijose. Apie 15,5 tūkst. jaunuolių diplomo sieks patys mokėdami už studijas: beveik 12 tūkst. universitetuose ir apie 3500 kolegijose. Tuo tarpu 700 kolegijoms numatytų “krepšelių” grįš valstybei.

Pasibaigus stojamiesiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas prasidėjo diskusijos apie naująją aukštojo mokslo reformą. O tiksliau – apie jos trūkumus.

Dėstytojai teigia, kad ne visose darbo vietose reikalingi specialistai, turintys universitetinį išsilavinimą. Mat universitetus baigę teisininkai ir vadybininkai jau ne pirmus metus priversti registruotis darbo biržoje, o štai inžinerinių kolegijų programų absolventai visada randa darbą. Anot daugelio, aukštojo mokslo sistema turi keistis, nes universitetinis išsilavinimas šiandien yra sumenkintas. Į universitetus gali įstoti visi norintys – svarbiausia turėti pinigų. Dažnas dėstytojas sako, kad pinigai universitetams yra būtini, ir mokantieji studentai turi išlikti. Tačiau pripažįsta, kad turėtų studijuoti ir gabiausieji, kuriems mokslas būtų finansuojamas: valstybės ar mecenatų.

Internetiniame portale “Delfi” rašoma, kad studentų atstovai reikalauja nustatyti balų ribą, kurią peržengęs studentas būtų priimtas į universitetą. Mat, anot Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovės Indrės Vareikytės, universitetai kovojo už studento lėšas kaip tik galėjo, ir turime tokią situaciją, kai kartu su gabiausiais, surinkusiais maksimalų konkursinį balų skaičių, šiemet studijuos tokie, kurie surinko 1,6 balo iš 21 galimo, nes jie buvo priimti į mokamas studijas. Neturėtų būti taip, kad turintis pinigų negabus asmuo gali įstoti ir studijuoti su žmonėmis, kurie įstojo į aukštąją mokyklą pagal savo gabumus. Pasak Indrės Vareikytės, universitetuose turėtų studijuoti tik tie, kurie sieja savo ateitį su mokslu ir yra gabūs.

I. Vareikytė atkreipė dėmesį, jog ir šiemet, nepaisant reformos, daugiausia abiturientų rinkosi teisę ir vadybą. O būtent daugiausia baigusiųjų tokias specialybes pastaruoju metu plūsta į darbo biržas, nes jiems sunkiausia surasti darbą.

Vis netylant kalboms apie universitetinį išsilavinimą ir naująją aukštojo mokslo reformą, pasiteiravome kelių Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos aibiturientų, gavusių brandos atestatus su pagyrimu, kaip jiems sekėsi įstoti; kur studijuos, ar studijuos valstybės finansuojamoje vietoje, ar mokės už mokslą; ar tikisi baigę mokslus lengvai surasti darbą; kokia jų nuomonė apie naują paskolų sistemą; ką mano apie tai, kad universitetuose į mokamas vietas konkurso praktiškai nebuvo, nes buvo priimami visi norintys, neatsižvelgiant į egzaminų rezultatus; kam, jų nuomone, turėtų būti prieinamas aukštasis mokslas: visiems, geriausiai besimokantiems, turtingiems?

Martynas Lisauskas: “Įstojau ten, kur ir norėjau, į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Deja, įstojau į mokamą vietą, nes šiais metais į VU buvo didelis konkursas, o mano balai buvo per maži valstybės finansuojamai vietai. Baigęs mokslus norėčiau rasti darbą, tačiau per daug vilčių į tai nededu. Nors svarbiausia – reikia stengtis, kad tave kas nors pastebėtų, o tada ir darbo vieta atsiras.

Paskolų sistema, mano manymu, yra blogoji reformos pusė, kuri protingus, tačiau neturtingus žmones jau nuo pat mokyklos baigimo “pririša” prie bankų ir priverčia tarnauti jiems ilgą laiką. O palūkanų normos yra nestudentiškai didelės.

Manau, kad konkurso į mokamas vietas nebuvimas – tai būdas universitetams prisitraukti pinigų, kuriuos jie panaudoja nežinia kam, nes universitetuose auditorijos senos, bendrabučiai taip pat sovietinių laikų. Mano manymu, aukštasis mokslas turėtų būti prieinamas tiems, kurie nori ne tik turėti diplomą, bet ir užmegzti naujų pažinčių, plėsti savo akiratį, rasti bendraminčių.”

Gailė Eglė Skardžiūtė: “Vilniaus universitete studijuosiu vadybą ir verslo administravimą. Nebuvau tikra, ką norėčiau studijuoti, tad negalėčiau pasakyt, jog įstojau ten, kur norėjau. Tiesiog įstojau į nemokamą vietą, o jei nepatiks, – perstosiu.

Sunku nuspėt, ką dirbsiu, pabaigusi studijas, juk universitetas suteikia ne tik specialybę, o dar ir išsilavinimą.

Paskolos man nėra aktualios, bet manau, kad studentams jos yra nepakeliama našta. Be to, paėmus paskolą nuolatos slėgs baimė, kad baigęs mokslus nerasi darbo ir negalėsi susimokėt skolos.

Konkurso į mokamas vietas nebuvimas nėra teisingas kitų studentų atžvilgiu, ir tai anaiptol nekelia universitetų prestižo. Aukštasis mokslas turi būti prieinamas tiems, kurie nori tobulėt. Tik, deja, noro objektyviai įvertint neįmanoma.”

Martynas Kamarauskas: “Įstojau ten, kur norėjau – studijuosiu architektūrą KTU valstybės finansuojamoje vietoje.

Tikiuosi baigęs universitetą darbą surasti – jei ne Lietuvoje, tai bet užsienyje. Architekto specialybė gal ir paklausi, bent norint rasti gerą darbą reikia “prasimušti”.

Naujoji paskolų sistema gal ir naudinga, tačiau ne visiems prieinama. Manau, kad palūkanos yra per didelės. Baigus studijas ne iš karto pavyksta rasti darbą, kurio uždarbio užtektų pragyventi ir dar palūkanas grąžinti.

Konkurso į mokamas vietas nebuvimą vertinu neigiamai. Į prestižiškesnes specialybes įstojo visi, kurie pinigų turėjo, o kitos specialybės liko “už borto”. Galbūt ir buvo siekiama, kad liktų tik keli universitetai, o kiti užsidarytų ar jungtųsi ir pan., tačiau Lietuvai reikia ne tik vadybininkų, bet ir ūkininkų, statybininkų…

Mokslas turėtų būti prieinamas visiems pagal norus ir mokslo pasiekimus. Visi, kurie nori ir sugeba, turėtų gauti išsilavinimą.”

Laima Vasiliauskaitė: “Įstojau į Vilniaus universitetą. Studijuosiu Medicinos fakultete visuomenės sveikatą. Koją pakišo ir pasikeitę aukštųjų mokyklų nuostatai, kurie buvo paskelbti vėliau, nei abiturientai privalėjo pasirinkti brandos egzaminus. Iš tikrųjų įstojau ne ten, kur norėjau… Jei anksčiau į tam tikras specialybes buvo reikalaujama ir istorijos, ir užsienio kalbos egzaminų, dabar užtenka vieno iš pasirinktų egzaminų, pvz: stojant į psichologiją, kultūros vadybą. Laimei, pavyko įstoti į valstybės finansuojama vietą.

Manau, kad baigusi mokslus rasiu darbą, nes visada reikės žmonių, dirbančių visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tikiuosi, kad prabėgus studijų metams situacija įsidarbinti Lietuvoje bus palankesnė.

Gerai tai, kad kiekvienas turi galimybę pasiskolinti, tačiau pati stengsiuos neįklimpti į valstybės kišenę, nes palūkanos nėra tokios jau palankios, kaip kalbama.

Nemanau, kad konkurso į mokamas vietas nebuvimas yra didelė blogybė, jei aukštesnį balą turinčiam abiturientui prieš nosį neužlenda kitas, taip pat už studijas gebantis susimokėti abiturientas, tačiau turintis žymiai mažesnį balą. Aišku, tokia situacija kalba ir apie aukštųjų mokyklų lygį…

Į aukštąjį mokslą turėtų pretenduoti visi motyvuoti žmonės.”

Ivona Komarovska