Technologijų mokytojo rankose seni daiktai atgimsta naujam gyvenimui

Baigiamieji stalinės lempos kūrimo darbai. Technologijų mokytojas Kęstutis Stankevičius tvirtina gaubtą.

Paprastas žmogelis įprastus namų apyvokos daiktus bei darbo įrankius vertina pagal jų tiesioginę paskirtį. Gelvonų ir Musninkų gimnazijų technologijų mokytojo metodininko Kęstučio Stankevičiaus rankose šie įprasti daiktai persikūnija – atgimsta naujam gyvenimui. Užsukus į Gelvonų gimnazijos technologijų kabinetą akys raibsta nuo originalių paveikslų, šviestuvų, žvakidžių, laikrodžių, kuriems sukurti buvo panaudoti kasdieniai ir visiems gerai pažįstami daiktai. Nė nepagalvotum, kad iš tokio galėtų gimti originalus, verčiantis susimąstyti apie kitokią gyvenimo prasmę darbas. Ir ne tik daikto… Technologijų mokytojas sutiko pasidalyti mintimis apie savo ir savo mokinių darbus.

– Įdomu, kaip vyksta jūsų kūrybinis procesas? Ar pirma būna idėja, pagal kurią ieškomas daiktas, ar idėja atkeliauja vėliau, jau tą daiktą aptikus?

– Lankausi parodose, seku internetines panašios tematikos naujienas, bendrauju su įdomiais žmonėmis, ir po truputį išryškėja konkreti idėja. Tada tai idėjai pritaikau daiktą. Savaime aišku, idėja gali kilti ir pamačius konkretų daiktą. Dažnai lankausi Kauno sendaikčių turguje, nemažai tinkamų dalykėlių galima aptikti „eurinėje“, dovanų gaunu iš draugų ir pažįstamų. Žmona barasi, atseit, ir iš namų gerus daiktus išnešu…

Iš vinilinių plokštelių pagaminti laikrodžiai

– Kokia jūsų kuriamo meno pakraipa? Panašu į avangardą, kada metamas iššūkis tam, kas visuomenėje laikoma priimtomis ar nusistovėjusiomis meno normomis?

– Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Man primena vintažą. Vintažas – tai žodis, kuris (bent jau man) asocijuojasi su senomis mašinomis. Šiuolaikiniame mados kontekste vintažas reiškia iš praeities sugrįžusią madą – įvairūs daiktai, sukurti praėjusiame amžiuje ir atgiję šių laikų gyvenime. Dažnai tai labai geros kokybės, puikiai išsilaikę daiktai, ir kuo daugiau jiems metų, tuo labiau jie vertinami. Kol kas man tinkamus egzempliorius galima įsigyti už 2-3 eurus. Na, kai kurie kainuoja ir penkis.

– Ant kabineto sienų, palangių, lentynų ir lentynėlių matome labai įvairios tematikos darbų. Kokie darbai jūsų kūryboje vyrauja?

Kęstučio Stankevičiaus rankose siuvimo mašina persikūnijo į sieninį šviestuvą.

– Žiūrint apie kokius metus kalbėtume… Pernai dariau laikrodžius, užpernai žvakides, dar anksčiau kūriau paveikslus, meistravau darbelius iš kaulo, šiemet gaminu šviestuvus. Gal ateityje sugalvosiu naują temą, gal tobulinsiu esamus darbus, gal „prikišiu“ į juos daugiau elektronikos. Mėgstu prie įdomaus medžio gabalo pagal slypinčią galvoje mintį prijungti kokį nors metalinį, stiklinį, kaulinį ar plastikinį daikčiuką. Taip ir gimsta žvakidės, laikrodžiai, šviestuvai.

– Pakalbėkime apie laikrodžius. Negi jie visi veikiantys, t.y „eina“?

– Na, taip, tai – faktas. Visi ant sienų kabantys bei pastatomi laikrodžiai eina, – rodo tikslų laiką. Nuo jų visų tiksėjimo kartais pasijunti lyg kokiame laikrodžių muziejuje ar fantastinėje laiko mašinoje. Vieniems šis garsas patinka, kitus erzina. Per pamokas, kad vaikai galėtų susikaupti, tenka laikrodžius sustabdyti. Nemažai laikrodžių pagaminta iš vinilinių plokštelių, kurias su fenu kaitinu ir po to išlankstau reikiamą formą. Išeina puikūs korpusai laikrodžiams arba vazos gėlėms. Matote laikrodžius, padarytus iš mašinos ratlankių skydelio, apskrito staklių pjūklo, knygos, beisbolininko šalmo, lygintuvo, stiklinio butelio, iš įvairiausių gamtos keistenybių. Visai neblogai atrodo laikrodis, kur vietoje skaičių, rodančių valandas, įtaisyti domino kauliukai.

– Šiuos metus paskyrėte šviestuvams. Papasakokite, kokius senus daiktus tam jau panaudojote?

– Štai gana įdomus sieninis šviestuvas iš senovinės rankinės siuvimo mašinos. Šviestuvai iš telefono, įvairių rankinių gręžtuvų, domkrato, lietlempės, obliaus, mėsmalės, pjūklo rėmo metalui pjauti. Štai šitą galima ir jums padovanoti (rodo į fotoaparatą, pavirtusį staline lempa). Šviestuvų gamybai naudoju įvairių formų butelius. Turiu pats pasidaręs buteliams pjaustyti stakles, kuriomis su rėžtuku aplink apipjaunu, tada su dujiniu degikliu įkaitinu ir staigiai panardinu į šaltą vandenį. Šviestuvu gali pavirsti ir alaus bokalas. Šiuo metu iš rankinės mėsmalės gaminu stalinę lempą – liko tik pritvirtinti jos gaubtą. Visi šviestuvai taip pat veikiantys.

– Kaip suprantu, kabinete yra ne tik jūsų, bet ir jūsų mokinių darbų? Gal galite keletą iš jų paminėti?

– Tarp naujausių darbų labai neblogai atrodo šviestuvai, sumeistrauti septintokų Audriaus Motiejūno ir Livetos Jatkauskaitės. Yra darbų, dalyvavusių respublikinėse olimpiadose. Dirbtuvėse išradingumo nestokoja ir tie mokiniai, kuriems mokslai sunkiai sekasi. Jiems čia įdomu. Atsineša kokį nors daiktą iš namų ir gali kurti. Vienas toks mokinukas iš namų atsinešė dujų paskirstymo velenėlį, filtrą, dabar abu įtaisysim lemputę ir išeis puiki stalinė lempa. Vaikams nusibosta be jokios prasmės obliuoti, pjauti lentas. Ir vaikams, ir man pačiam reikia kūrybos, juk visiems norisi įgyvendinti savo fantazijas, mintis.

Pirmieji darbai - siurrealistiniai „paveikslai“.

– Tai jūs vedate technologijos pamokas berniukams?

– Klystate. Šiais laikais – lyčių lygybė. Mokinių grupės yra mišrios. Pusę metų ir berniukai, ir mergaitės mokosi pas mane, o kitus pusę metų darbuojasi pas technologijų mokytoją Jūratę Garnienę. Be to, pas mane dirba ir technologijų egzaminui ruošiasi suaugusiųjų klasių dvyliktokai. Turiu būrelį, kurį lanko net 15 auksarankių… Iš pradžių mokiniams būdavo sunkoka su idėjomis, žinoma, jos labai priklauso ir nuo konkretaus vaiko noro dirbti, judėti, kažką meistrauti. Reikia nemažai laiko, kol vaikas pradeda ta linkme mąstyti ir dirbti.

– Sakoma, kad šiais laikais viskas parduodama, viskas perkama. Ar galima pas jus, pavyzdžiui, nusipirkti šviestuvą ar laikrodį?

– Žinoma, kad ne! O ką aš mokiniams ar štai žurnalistams parodysiu, jei viską išparduosiu. Aš džiaugiuosi savo darbais, jie yra tarsi mano vaikai, su kuriais sunku išsiskirti. Ateina vaikas per pamoką ir mato pavyzdį, ką galima sumeistrauti iš to ar kito daikto. Pasižiūri – prisimena, kad ir jis tokių ar panašių rakandų turi namuose, atsineša, apgalvoja, susidaro planą ir dirba.

Stalinių lempų įvairovė

Šviestuvai, sumeistrauti septintokų Livetos Jatkauskaitės ir Audriaus Motiejūno.

Gelvonų gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Pinkevičiūtė – Stankevičienė ir Kęstutis Stankevičius – Bagaslaviškio vidurinės mokyklos 20 laidos abiturientai. Mokyklą baigė 1980 metais. Buvę bendraklasiai netrukus sukūrė šeimą. Turi du vedusius sūnus, kurie didmiesčio malonumus iškeitė į ramų gyvenimą netoli buvusios Lietuvos sostinės Kernavės. Jūratė ir Kęstutis džiaugiasi anūku bei dviem anūkėmis ir laukia ateinant į pasaulį dar vieno…

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas