Šiemet į globos namus nepateko nė vienas vaikas

Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramunė Vidmantienė džiaugiasi, kad bendro darbo su socialiniais partneriais dėka šiemet nė vienas vaikas nepateko į globos namus, 2 mergaitės grįžo į savo šeimą, o 4 vaikai išvyko gyventi pas globėjus.

Jau visai čia pat vakaras, kai prie Kūčių stalo susės šeimos. Tačiau yra nemažai vaikų, kurie neturi namų, o tiksliau – tą vakarą negalės būti su savo šeima, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių auga globos namuose. Į klausimus apie tai, kiek rajono vaikų auga globos namuose, kiek yra globojamų ir pan., atsako Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramunė Vidmantienė.

- Ar daug rajono vaikų šiuo metų yra globos namuose? Kaip ši situacija pasikeitė nuo praėjusių metų?

- Situacija iš tikrųjų gerėja. Šiais metais į globos namus nepateko nė vienas vaikas, 2 mergaitės grįžo į savo šeimą, o 4 vaikai išvyko gyventi pas globėjus. Šiuo metu globos namuose yra 41 rajono vaikas, o 55 rūpinasi globėjai.

Net sulaukę pilnametystės ir išėję iš globos namų vaikai pas mus dažnai ateina, nes jiems reikia patarimo ar pagalbos tvarkantis dokumentus ir pan. Mes jiems visada padedame, patariame ar nuvedame pas kitus specialistus. Juk ar jiems 14, ar 24 metai, jie vis tiek yra mūsų vaikai.

- Ar globėjų daugėja?

- Norinčių globoti vaikus asmenų iš tikrųjų daugėja. Praėjusių metų pavasarį mokymuose dalyvavo tik viena nauja globėja, o šį rudenį jų buvo keturios. Be to, jau turime 2 naujus asmenis, kurie norėtų dalyvauti kituose mokymuose. Taigi manome, kad sausio ar vasario mėnesio mokymuose vėl dalyvaus 4-5 nauji globėjai.

- Kaip vyksta globėjų mokymai?

- Grupę sudaro apie 12 žmonių – nauji ir jau esami globėjai. Mokymai organizuojami tokiose mažose grupėse, nes bendravimas vyksta ratu, ir labai svarbu, kad globėjai kiek įmanoma geriau įsisavintų teorines bei praktines žinias. Mokymai nėra “sausi”, jų metu aptariamos realios gyvenimo situacijos ir bendrai ieškoma sprendimų. Mokymus veda Socialiniai partneriai – VšĮ “Pagalbos paaugliams iniciatyva” direktorius Zigmas Giedrimas, kuris turi labai daug ne tik darbo, bet ir asmeninės patirties, bei psichologė Asta Zbarauskaitė iš Vilniaus. Globėjai labai gerai vertina šiuos mokytojus.

Mokymai – tai tik vienas iš etapų. Vėliau minėti socialiniai partneriai vertina globėjus ir atrenka – ar tie žmonės atitinka tam tikrus kriterijus. Jeigu atsitinka taip, kad asmuo neatitinka tų kriterijų, tai jis gauna išvadą, kurioje smulkiai aprašoma, ką asmeniui, norinčiam tapti globėju, reikia padaryti, pakeisti, kokias sąlygas įvykdyti, ir pan. Jei atitinka, tai tiesiog taip ir parašoma.

Toks vertinimas yra labai efektyvus, nes jį sudaro specialios anketos, klausimynai ir kitos vertinimo metodikos. Be to, tai yra labai naudinga mums, nes žmonės iš šalies galbūt mato kitaip. Juk kažkas galėtų manyti, kad mūsų vertinimas neobjektyvus ar su kažkokiomis išankstinėmis nuostatomis, o šiuo atveju raštu yra pateikiama objektyvi nuomonė, kuria vadovaujamės prieš vaiką paskirdami konkrečiai šeimai.

- Ar pasitaiko atvejų, kad asmuo, norintis globoti vaiką, gauna neigiamą atsakymą?

- Taip, viena moteris gavo neigiamą atsakymą, bet ji neįsižeidė, suprato, kas yra negerai, įvertino save, visas savo galimybes, stipriausias ir silpniausias savybes bei tai, kodėl buvo gautos neigiamos išvados. Minėta moteris yra mūsų parama, nes ji labai puikiai globoja mergaitę per atostogas ir šventes.

- Kaip vyksta vaiko apgyvendinimas šeimoje?

Pirmiausia globėjai vaikus į savo šeimą paima per atostogas ir šventes. Labai dažnai tos šeimos pripranta prie vaikų, o vaikai prie potencialių globėjų. Kai užsimezga ryšys, tada einame laikinos arba nuolatinės globos link. Iš anksto yra susitariama, kad potiencialūs globėjai vaikams sako, jog jie yra tiesiog dėdė ir teta, kurie organizuoja atostogas. Negalima vaikams iš anksto sakyti, kad tai galbūt būsimi tėtis ir mama, nes neaišku, kaip atsitiks, gal tie globėjai bus įvertinti neigiamai, o gal per tą laiką atsiras tuos vaikus norintys globoti giminės. O giminėms ir artimiesiems yra suteikiama pirmenybė. Vis dėlto globėjai sutinka su tokiomis sąlygomis, ir jeigu viskas yra gerai, šeimai leidžiama globoti.

- Kaip atrodo jūsų ir socialinių partnerių bendras darbas?

- Jau minėjau, kad socialiniai partneriai rengia globėjus ir įtėvius. Tačiau yra labai daug ir kitų bendrų veiklų. Viena iš jų – būtent VšĮ “Pagalbos paaugliams iniciatyva”. Dar viena mūsų bendra veikla – globos šeimoje ir įvaikinimo propagavimas. Buvo sukurtas filmukas, kuris buvo rodomas Savivaldybės, Socialinių paslaugų centro ir seniūnijų darbuotojams bei per miesto šventę mažame kiemelyje, kuriame buvo ekranas. Propagavimas taip pat vyksta per asmeninius pokalbius, be to, globėjų buvo prašoma, kad jie savo nuomonę pareikštų spaudoje. Dar buvo ruošiami plakatai, lankstinukai, kalendoriukai ir įvairios kitos priemonės.

Kitos veiklos kryptys – naujų globėjų paieška, jau esamų globėjų stiprinimas ir psichologinis konsultavimas (kartu atvyksta psichologė, kuri ne tik dirba grupėje, bet ir individualiai konsultuoja globėjus, globotinius), naujų globėjų atranka ir vertinimas, esamų ir naujų globėjų bei įtėvių mokymas, prevencija globai – tai reiškia šeimų stiprinimo akcijos (kaip tik trečiadienį, gruodžio 16 dieną, vyks kūrybinės parodos “Mano šeima – kelionė po pasaulį ir mylimi žmonės sutikti jame” atidarymas – tai mūsų su VšĮ “Pagalbos paaugliams iniciatyva” propaguojant vaiko globą šeimoje bei šeimos vertybes), savanorių mokymai bei specialistų pasikeitimas patirtimi ir mokymai.

- Koks vis dėlto yra pagrindinis Jūsų prioritetas?

- Šeima. Šeima yra vertybė, kurią reikia saugoti ir puoselėti. Vaikai turėtų augti savo šeimose, o globa yra kraštutinė priemonė. Aišku, globa šeimoje yra kur kas geriau nei institucijoje, bet mūsų tikslas daryti viską, kad vaikai liktų šeimose. Jau matyti ir mūsų bei socialinių partnerių bendro darbo rezulatai. Socialinių paslaugų centro darbuotojų, kurios dirba su socialinės rizikos šeimomis, ir mūsų bendro darbo dėka šiemet į globos namus neišsiuntėme nė vieno vaiko. Tiesa, viena mergaitė pateko į sutrikusio vystymosi kūdikių namus, nes ji turėjo daug sveikatos problemų, o šeimoje trūko sąlygų auginti vaiką su tomis sveikatos problemomis. Visi kiti vaikai pateko į giminaičių šeimas. Būtent dėl bendro darbo 2 mergaitės iš globos namų grįžo į savo šeimą. Tai yra labai didelis socialinės darbuotojos indėlis. Tos mergaitės gyvena su mama ir sėkmingai lanko mokyklą. Aišku, tai šeimai yra teikiamos įvairios socialinės paslaugos, ją lanko socialinė darbuotoja, o mergaitės – Socialinį centrą. Tačiau sunkmečiu be paramos kai kurioms šeimoms būtų tiesiog neįmanoma. 4 vaikai iš globos namų išvyko gyventi pas globėjus. Tuos globėjus radome per pažintis, nes jie ne iš mūsų rajono.

- Kokias dar naudos turite iš socialinių partnerių?

- Naudos turime ne tik mes, bet ir mūsų rajonas. Socialiniai partneriai iš Jaunimo departamento gavę lėšų moko savanorius, kurie bus socialiniais pagalbininkais rengiant šventes, organizuojant akcijas ir pan. Mes turime vilties, kad savanoriai taps vyresniaisiais draugais vaikams, kuriems sunkiai sekasi mokslai, kurie turi elgesio problemų ar yra grįžę iš globos namų.

- Ar per šiuos metus atsirado nors viena šeima, norinti įsivaikinti vaiką?

- Norinčių įsivaikinti šeimų neatsiranda. Tačiau vėlgi – dabar yra sunkmetis, ir mes puikiai suprantame, kodėl niekas nepasiryžta tokiam žingsniui. Kita problema – sudėtingi įvaikinimo pavyzdžiai, kurie yra per daug aptarinėjami ir trukdo žmonėms apsispręsti. Manau, kad turi praeiti šiek tiek laiko, kad žmonės kitaip pradėtų vertinti įvaikinimą.

Reikėtų prisiminti, kad vaikai, gavę daug meilės, labai pasikeičia. Tačiau nereikėtų tikėtis iš jų greito atgalinio ryšio, juk ir savi vaikai tik suaugę įvertina, ką mes jiems davėme. Vis dėlto jeigu mes mažai laiko skirsime savo vaikams (apskaičiuota, kad vidutiniškai tėvai su vaiku tiesiogiai bendrauja vos 7 minutes per parą), gero nėra ko tikėtis. Manau, jeigu šiuo metu vaikų globos namai pilni, tai ilgainiui senelių namų tikrai pritrūksime.

- Dėkoju už pokalbį.

Ivona Komarovska