Nusivylėme
Skaitytojų laiškai
Mano dukra šiemet pradėjo lankyti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Su vyru labai džiaugėmės, kad mūsų vyresnėlė turi galimybę mokytis gimnazijoje, juk mokymo lygis čia turėtų būti kur kas aukštesnis nei paprastos vidurinės mokyklos. Tačiau jau po pirmos savaitės nusivylėme Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje esančia tvarka.
1. Buvome nemaloniai nustebę, kai sužinojome, kad pirmokų klasėse mokosi po 31 moksleivį. Ar tai neprieštarauja įstatymams? Be to, ką gali išmokti vaikai ir kiek mokytojas sugebės perteikti žinių tokiam skaičiui moksleivių? Nors ir tiesa, kad kas nori, tas mokosi, bet gabiausieji ir savarankiškai pajėgia daug ką išmokti, o pagalbos ir padagoginio meistriškumo reikia būtent silpniausiems arba pritingintiems mokytis. Retai kuris vaikas mokosi noriai, taigi švietimo įstaiga tam ir reikalinga, kad išmokytų moksleivius mokytis, padėtų silpnesniems judėti į priekį, paaiškintų ir t.t. O kai klasėje toks skaičius mokinių, tai vargu ar mokytojas pajėgus kaip reikiant atlikti savo tiesioginę pareigą – ugdyti mūsų jaunąją kartą?
Praėjusią savaitę reikalai dėl per didelio mokinių skaičiaus klasėse lyg ir pajudėjo. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kaip tai daroma. Anot dukters, auklėtoja pasakė, kad mokiniai pasirinktų, kurie iš jų išeis į kitą klasę, arba neva 5 mokinius išmes iš mokyklos, ir bus rami galva. Jei taip iš tikrųjų buvo, tai toks pedagogo elgesys verčia susimąstyti apie jo požiūrį į darbą, ypač į vaikus. Mano dukra nelinkusi meluoti, todėl netikiu, kad visa tai ji išsigalvojo, tuo labiau, jog ir reikalo meluoti nėra.
2. Nemažai nesklandumų kilo ir dėl moksleivio pažymėjimo. Mano dukra, kaip ir daugelis kitų gimnazistų, yra priversta važinėti Autobusų parko transportu, taigi, norėdama nemokamai nuvažiuoti į mokyklą ar grįžti iš jos namo, vairuotojui turi parodyti moksleivio pažymėjimą. Visiškai suprantama, kad rugsėjo 1-ąją niekas mokykloje pažymėjimo nepadarys. Taigi mano mergaitė, kaip tikriausiai ir daugelis kitų vaikų, mokėjo už kelionę ir toli gražu ne po litą. Tačiau antrąją mokslo savaitę nunešusi auklėtojai nuotrauką išgirdo, kad moksleivio pažymėjimų niekas dar nedaro, tegu nuotrauką atneša vėliau, kai darys pažymėjimus. Laimei, dukra dar tą pačią dieną iš kitos klasės mokinių sužinojo, jog nuotraukas reikia nunešti direktorės sekretorei, kuri yra atsakinga už pažymėjimus. Tačiau kodėl to paties vaikui negalėjo pasakyti auklėtoja? Galima manyti, kad ji ir pati nežinojo.
3. Kiekvienoje klasėje yra koks nors sustiprintas dalykas. Nežinau, kaip buvo ankstesniais metais, bet šiemet vaikai neturėjo galimybės išsirinkti, kokio dalyko norėtų mokytis sustiprintai, nes jie tiesiog buvo paskirstyti. Nekiltų jokių problemų, jeigu sustiprintas klasėje dalykas būtų tas, kuris vėliau mokiniams pravers per egzaminus, pvz., lietuvių kalba, matematika, istorija ir t.t. Tačiau kai sustiprintai mokoma tikybos, dailės ar kt., tai jau nebejuokinga. Sustiprinta tikyba, suprantama, galėtų būti pradinėje mokykloje, kai vaikai yra ruošiami Pirmajai komunijai, na, dar pagrindinėje, o ne gimnazijoje (jeigu vaikai to pageidautų, tada gerai). Negi jaunuoliai rengiami kunigų seminarijoms? O ir dėl sustiprinto dailės mokymo galima suabejoti – juk niekas nesidomėjo mokinių polinkiais, paskirstė automatiškai. Jei vaikas neturi meninių polinkių, kodėl jis privalo sustiprintai mokytis dailės?
Suprantama, kad mažėjant mokyklose vaikų skaičiui mažėja ir mokytojų darbo krūvis. Tačiau, mūsų manymu, švietimo įstaiga pirmiausiai turėtų būti orientuota į mokinius, o nežiūrėti, kaip jų sąskaita išlaikyti darbo vietas mokytojams. Belieka tikėtis, kad Švietimo skyrius pasirūpins tokiu gimanazijos savivaliavimu ir vaikai turės teisę pasirinkti, kokį dalyką nori mokytis sustiprintai.
Daugybės nesusipratimų galima būtų išvengti, jeigu Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija mokslo metų pradžioje ar jų išvakarėse surengtų tėvų susirinkimą, kaip tai daro Musninkų vidurinė mokykla. Tada tėvai turėtų galimybę susipažinti su auklėtojomis, sužinoti, kas ir kaip, išsiaiškinti rūpimus klausimus ir t.t. Deja, pirmas tėvų susirinkimas, sako, bus tik pasibaigus pirmajam semestrui. Tai apie kokį tėvų ir švietimo įstaigos bendradarbiavimą galima kalbėti, kai gimnazijoje nesudaroma tam sąlygų.
Savo dukters labui pasirašau – Gimnazistės mama
Loading ...
Teveliai mieli, paziurekit nors karta i savo vaikus: keikiasi kaip nezinia kas, ruko brangiausias cigaretes, maximoj alu jaščikais perka. Ar tokia jaunoji karta turetu buti. Ka kalbeti apie vaikus, jei mamytes mielai prima traukia, teveliai bambali apsikabine griovy parpia. Ne apie visus vaikus ir tevelius taip, bet oi oi kiek daug tokiu yra. Atsibuskite ir pulkite cia visus.
ka nors prakalbes TĖVAI del rukymo, mustyniu,reketo,ar taip ir sedes ruras surauke,atseit nieko tokio nera,abiejų mokyklų mokinių TĖVAI,atsibuskit,nes neimanoma praeiti per pertraukas,nuo rukanciu vaiku ir ju triauksciu keiksmazodziu,nesuprantu ,kaip galima”nematyti”viso to,ponios MAMOS, jums turetu rupeti ne tik vaikus pagimdyti, nelaukit,kol vel kas nusizudys neatlaikes patyciu
Labai liūdina tokios žinios, miela, mamyte, kodėl dėl tų neaiškumu ieškote užtarimo iš kažkur, o ne tiesiai i mokykla su dukrele nenueinate? Kiekvienas tevelis gali pasakyti, kad pasitiki savo vaiku ir jis tikrai nemeluotų, yra gimnazijoje galimybė pereiti į klasę kurioje nėra susitiprinto kažkokio dalyko, tad kodėl jei nenorit ten kažko sustiprintai domėtis neperrašote dukters į kitą klasę? arba išvis jei Jums pavizdys Musninku gimnazija, kodėl neleidžiate dukters į ją? Toje gimnazijoje yra daug mažiau mokinių ir viskas ten yra skirtingai nei pas mus, labai sunku yra įsivažiuoti visiems pirmąsias dienas mokykloje, o Jūs jau nepatenkinta, įsigilinkite į viską labiau, susirinkimas bus jau ryt, tad kodėl jis tūrėtų būti semestro pabaigoje? ar vėl Jūsų mylimoji dukrelė pasakė, kad kažkas taip sakė? Širvintiškiai gyvena paskalose, nežinojote to? Dabar sužinosit. Tad geriau pirma pasigilinkite, o po to šmeiškite. Didžioji dalis gimnazistų yra patenkinti mūsų gimnazija ir veikla joje, niekada nebus taip, kad visiems tiktų, kad ir kaip norėtume, pirmiausiai reikia pradėti nuo savęs.
pries duodama i snuki,dar palauk kol pienas nuo lupu nudzius,nuo apatiniu irgi…
is kur gi tu toks ne provincijos zmogus?taip ir reikia pilti tas pamazgas ir tiesiai i akis,ka cia pamazgas,basliu per galva,gal tada ka nors uzgirstu,tie taip vadinami pedagogai,nes dabar tai ju oda kaip sernu,jie nieko negirdi,nieko nemato,zodziu neigalus,svarbu,kad algos nemazetu,kokio dar jum paaiskinimo reikia,ar neaisku kas parasyta?ne mat ateik aiskinkis su jais,gerkle plesyk,dirbkit gerai ir nereikes aiskintis,va kad ir del to moksleivio pazymejimo,tai ka nebuvo galima vaikui paaiskinti?paliete mat sirsyna,tai ir paleidot vydurius
ka nors prakalbes mokyklu vadovai del rukymo, mustyniu,reketo,ar taip ir sedes ruras surauke,atseit nieko tokio nera,direktores abieju mokyklu atsibuskit,nes neimanoma praeiti per pertraukas,nuo rukanciu vaiku ir ju triauksciu keiksmazodziu,nesuprantu ,kaip galima”nematyti”viso to,ponios pedagoges jums turetu rupeti ne tik atlyginima paimti,nelaukit,kol vel kas nusizudes neatlaikes patyciu
Tai jau provincijos sindromas – VBS (viena boba sake). Jei mama tikrai pateiktų faktus – nereikėtų anonimiško laiško.Galų gale lai eina į mokykla ir išsiaiškina, kam iš karto pamazgas pilti?Taip, gimnazija ne visada aukso gabalas, bet gėda dergti savo lizdą.
Didžiausia netvarka yra Atžalyne o ne gimnazijoje. Jus pagalvokit kiek vaikų ten kenčia patyčias, mustynes kas savaite ar dvi. O gimnazijoje tai išvis retas atvejis, karta per metus. Dauguma gimnazistų pripažins, kad jiems tai pati geriausia mokykla. O per tokius neišaukletus mažiukus kurie is Atžalyno atejo ir kila problemos kaip blogai ir pan. As pats is Atžalyno atejas ir jau ne pirmus metus gimnazijoje mokausi ir man gimnazijoje daug geriau.
Manau bangas kelia tie, kam suremontavus “Atžalyną” vėl norisi vidurinę “padaryti”. Tai ir “daro”, tik labai jau negarbingais būdais….:(:(:(
Dar neatsibodo ant gimnazijos pamazgas pilti? Tik ar patys, po to liekate švarūs????
Žiauru. Pritariu cordis. Netiesa skaudina. Gali būti klaidų, nes jų nedaro tik tie, kas nedirba. Gaila, kad sekamos pasakos ir jomis tikima. Gaila, kad pati mama menkina tą mokyklą, kurioje jos vaikas mokosi. Manau šį kartą susidūrėme su nuostatomis. O tai rajone pati tikriausia problema.
Gaila, kad straipsnyje tiek netiesos. Yra rajone tikrai problemų, o kai problemas imam iš tuščio pilvo kurti ir pasakom užsiimti, tai liūdna….:( Dar rugsėjis nesibaigė, pirmų gimnazijos klasių skaičius keitėsi, o jau puola ir reikalauja. Matosi, kad mama nelabai supranta, kas iš viso yra sustiprintas dalyko mokymas. Jei kas neaišku niekas nedraudia pačiai į gimnazija užeiti ir išsiaiškinti, o ne savo fantazijos vaisius visam rajonui skleisti. Juk apsijuokia pati autorė. Miela , mama, nuoširdžiai patariu kitą kartą labiau gerbti save ir spręsti problemas dalykiškai.
straipsnis ”Akį džiugina darbščių rankų sukurti stebuklai” nevikes ir komentarai dingo
Kai tik pajudinamas pedagogų “širšynas” – iškart atsiskleidžia, net gėda skaityti…
Panelės(ponios) žodynas ne kaip gimnazistės, o kaip …. Tokiais žodžiais mergaitės nesimėto.
Nesklandumai bus amzini, jie laikini but negali, nes reforma padaryta durna ir patenkintus ja ant dvieju ranku pirstu galima butu skaiciuoti. Gimnazija tikrai niekuo deta.
Gaila, kad taip nekonstruktyviai sprendžiamos tokios problemos. Jeigu nėra nepikto, atviro dialogo tarp mokyklos vadovų ir konkrečiais dalykais nepatenkintų mokinių ar jų tėvų, tai problema tikrai neišsispręs. Dabar toks įspūdis, kad vienintelis būdas tai daryti yra šis laikraštis ir internautų komentarai. Būtų gerai, kad laikini nesklandumai mokykloje pasibaigtų ir visi galėtų dirbti ramiai savo darbą: mokiniai – mokytis, mokytojai – mokyti. Kad reikia laiko naujai atėjusiems priprasti prie naujos aplinkos ir žmonių, tai įprastas tokioje situacijoje dalykas. Mokyklos senbūviams taip pat reikia laiko prie naujų mokinių priprasti ir juos pripažinti savais. Kantrybės ir optimizmo.
Atzalyne sportavom
oi oi ir kas tam ,,Atzalyne” buvo geriau??? Nu?? Pvz.???
Atzalyne tikrai buvo daug geriau, o gimnazijoje daug netvarkos ir visi tai zino.
Siūlyčiau baigti diskusijas ir visiems grįžti prie kasdienių darbų.
ha ha ha
oho ho
Jo… Smeiztas patapo normalus reiskinys…
Regina atejo tavo laikas,padaryk tvarka . Laukimas nieko neduos.Tokia ponų dalelė kai nėra pyrago, gerai ir duonelė
“Širvintų kraštas” eilinį sykį nusisapaliojo ir viskas. Jokia jokios anoniminės mamos duktė negalėjo kalbėti tokių nesąmonių. Gimnazijoje nėra jokio sustiprinto dalyko mokymo: nei matematikos, nei istorijos , tuo labiau tikybos ar dailės. Taip rašyti galėjo tik tendencingai nusiteikusi kokia nors redakcijos rašeivų draugė, o gal patys save žurnalistais vadinantys neišmanėliai. Visi kas tik kreipėmės gavome laiku pažymėjimus važiuoti autobusu-vieną dieną atneši nuotrauką, kitą pasiimi laminuotą, gražų pažymėjimą, negirdėjau nė vieno draugo ar draugės, kad dėl to skųstusis. Pirmokams dar pavasarį buvo išdalinti specialūs buklėtai, kuriuose surašyti visi gimnazijos reikalavimai, tėvai rašė sutartis, pasirašė, ko dar reikia, kam tie susirinkimai, į kurį bent jau mano mama ar tėtis tikrai neitų- bus laikas, bus ir susirinkimai. Ir klasės nėra tokios didelės, kaip rašo tas pletkų laikraštis. Juk padarė penkias pirmokų klases vietoj numatytų keturių tuoj pat kai tik paaiškėjo, kad atėjo mokytis daugiau moksleivių. Ir mokytojos, ir auklėtojos labai geros. Tarp saves kalbamės, kad čia daug geriau negu Atžalyne. Žinočiau, kas skleidžia tokias nesąmones, duočiau į snukį.
Palikite direktore ramybeje, juk dirbanciu pensininku rajono mokyklose kelios desimtys, nuo eiliniu iki virsininku.
uniformos labai prastos kokybes ir brangios
gimnazija dugne direktore eikite poilsio ir kuo greičiau pagailėkite kitų
reikia prašyti, kad švietimo skyrius užsakytų išorės auditą gimnazijai. Jau nebėra kantrybės stebėti tą betvarkę ir joje murdytis. Ar yra dar rajone kur nors mokykloje toks pravalas ?
ar tiesa kad rusu kalbos moko socialine darbuotoja
ar tiesa kad rusu kalbos moko socialine pedagode
Reikia buti gerokai inkalusiam, kad suprastum pono(-ios) paistalus. Ką norejai pasakyt?? Jei nieko- sedek ir nekvaksek.
Prašau.
Atsiprašau, įsivėlė klaidelė – Atžalyno mokykla tikrai ne dešimtmetė – ji pagrindinė.
Issiblaivyk ir rasyk: nuo kada ,,Atzalyno” mokykla pavirto desimtmete? Ji tik keturmete pagrindine mokykla. Be pradzios ir be pabaigos – kastruotas darinys.
Problemos, kurias minėjo gimnazistės mama, manau, kyla dėl neatsakingai, skubotai, neapgalvotai įvykdytos švietimo reformos Širvintose, kai mieste nebeliko vidurinės mokyklos.
Gimnazija, mano supratimu, skirta gabiems, norintiems siekti mokslo žmonėms.
O kur dėtis Širvintose vidutiniokams, kurie nenori po 10 klasių baigimo eiti mokytis profesijos, bet nepasiekia gimnazijos lygio? Jie turi važinėti kiekvieną dieną į Musninkų ar kitą vidurinę mokyklą. Tai brangu finansiškai ir nepatogu nei mokiniui, nei tėvams, nei švietimo sistemai. Bet taip yra.
Todėl, kaip suprantu, visi norintys, be jokių stojamųjų egzaminų, priimami į gimnaziją ir problema perkeliama ant gimnazijos vadovės ir mokytojų pečių.
Gimnazistų tėvai ir gabūs moksleiviai reikalauja gimnazijos lygio, o daugybė moksleivių ir kai kurie mokytojai yra tik vidurinės mokyklos lygio.
Geriausia išeitis būtų, kad Atžalyno mokykla iš dešimtmetės paaugtų iki vidurinės mokyklos.
Tada gimnazija galėtų kelti didesnius reikalavimus moksleiviui ir pedagogui, o nepasiekę gimnazijos lygio galėtų mokytis Atžalyno vidurinėje mokykloje.
llll
Visi mokytojai baigę tą patį pedagoginį. Mokytojo profesionalumas nepriklauso nuo to – dirba jis mieste ar kaime. Jis priklauso nuo žmogaus, Tėvai pagalvotų, kur geriau mokytis – ar klasėje su 10 vaikų, ar su 30… Juk iš tikrųjų didelėje mokykloje betvarkės kur kas daugiau ir didesnė galimybė nesimokyti. Yra puiki patarlė: “Geriau ten, kur mūsų nėra”. Blogai, kada jaunas žmogus išduoda savo gimtąją mokyklą… Tada nederėtų ir skųstis.
zodziu isitikinot kad zuvis puva nuo galvos…gal jau gerbemai direktorei gimnazijos laikas i pensija, juk yra tikrai jaunu -gabiu pavaduotoju kurios uzemusios jos vieta geriau tvarkytusi….