Nusivylėme

Skaitytojų laiškai

Mano dukra šiemet pradėjo lankyti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Su vyru labai džiaugėmės, kad mūsų vyresnėlė turi galimybę mokytis gimnazijoje, juk mokymo lygis čia turėtų būti kur kas aukštesnis nei paprastos vidurinės mokyklos. Tačiau jau po pirmos savaitės nusivylėme Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje esančia tvarka.
1. Buvome nemaloniai nustebę, kai sužinojome, kad pirmokų klasėse mokosi po 31 moksleivį. Ar tai neprieštarauja įstatymams? Be to, ką gali išmokti vaikai ir kiek mokytojas sugebės perteikti žinių tokiam skaičiui moksleivių? Nors ir tiesa, kad kas nori, tas mokosi, bet gabiausieji ir savarankiškai pajėgia daug ką išmokti, o pagalbos ir padagoginio meistriškumo reikia būtent silpniausiems arba pritingintiems mokytis. Retai kuris vaikas mokosi noriai, taigi švietimo įstaiga tam ir reikalinga, kad išmokytų moksleivius mokytis, padėtų silpnesniems judėti į priekį, paaiškintų ir t.t. O kai klasėje toks skaičius mokinių, tai vargu ar mokytojas pajėgus kaip reikiant atlikti savo tiesioginę pareigą – ugdyti mūsų jaunąją kartą?
Praėjusią savaitę reikalai dėl per didelio mokinių skaičiaus klasėse lyg ir pajudėjo. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kaip tai daroma. Anot dukters, auklėtoja pasakė, kad mokiniai pasirinktų, kurie iš jų išeis į kitą klasę, arba neva 5 mokinius išmes iš mokyklos, ir bus rami galva. Jei taip iš tikrųjų buvo, tai toks pedagogo elgesys verčia susimąstyti apie jo požiūrį į darbą, ypač į vaikus. Mano dukra nelinkusi meluoti, todėl netikiu, kad visa tai ji išsigalvojo, tuo labiau, jog ir reikalo meluoti nėra.
2. Nemažai nesklandumų kilo ir dėl moksleivio pažymėjimo. Mano dukra, kaip ir daugelis kitų gimnazistų, yra priversta važinėti Autobusų parko transportu, taigi, norėdama nemokamai nuvažiuoti į mokyklą ar grįžti iš jos namo, vairuotojui turi parodyti moksleivio pažymėjimą. Visiškai suprantama, kad rugsėjo 1-ąją niekas mokykloje pažymėjimo nepadarys. Taigi mano mergaitė, kaip tikriausiai ir daugelis kitų vaikų, mokėjo už kelionę ir toli gražu ne po litą. Tačiau antrąją mokslo savaitę nunešusi auklėtojai nuotrauką išgirdo, kad moksleivio pažymėjimų niekas dar nedaro, tegu nuotrauką atneša vėliau, kai darys pažymėjimus. Laimei, dukra dar tą pačią dieną iš kitos klasės mokinių sužinojo, jog nuotraukas reikia nunešti direktorės sekretorei, kuri yra atsakinga už pažymėjimus. Tačiau kodėl to paties vaikui negalėjo pasakyti auklėtoja? Galima manyti, kad ji ir pati nežinojo.
3. Kiekvienoje klasėje yra koks nors sustiprintas dalykas. Nežinau, kaip buvo ankstesniais metais, bet šiemet vaikai neturėjo galimybės išsirinkti, kokio dalyko norėtų mokytis sustiprintai, nes jie tiesiog buvo paskirstyti. Nekiltų jokių problemų, jeigu sustiprintas klasėje dalykas būtų tas, kuris vėliau mokiniams pravers per egzaminus, pvz., lietuvių kalba, matematika, istorija ir t.t. Tačiau kai sustiprintai mokoma tikybos, dailės ar kt., tai jau nebejuokinga. Sustiprinta tikyba, suprantama, galėtų būti pradinėje mokykloje, kai vaikai yra ruošiami Pirmajai komunijai, na, dar pagrindinėje, o ne gimnazijoje (jeigu vaikai to pageidautų, tada gerai). Negi jaunuoliai rengiami kunigų seminarijoms? O ir dėl sustiprinto dailės mokymo galima suabejoti – juk niekas nesidomėjo mokinių polinkiais, paskirstė automatiškai. Jei vaikas neturi meninių polinkių, kodėl jis privalo sustiprintai mokytis dailės?
Suprantama, kad mažėjant mokyklose vaikų skaičiui mažėja ir mokytojų darbo krūvis. Tačiau, mūsų manymu, švietimo įstaiga pirmiausiai turėtų būti orientuota į mokinius, o nežiūrėti, kaip jų sąskaita išlaikyti darbo vietas mokytojams. Belieka tikėtis, kad Švietimo skyrius pasirūpins tokiu gimanazijos savivaliavimu ir vaikai turės teisę pasirinkti, kokį dalyką nori mokytis sustiprintai.
Daugybės nesusipratimų galima būtų išvengti, jeigu Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija mokslo metų pradžioje ar jų išvakarėse surengtų tėvų susirinkimą, kaip tai daro Musninkų vidurinė mokykla. Tada tėvai turėtų galimybę susipažinti su auklėtojomis, sužinoti, kas ir kaip, išsiaiškinti rūpimus klausimus ir t.t. Deja, pirmas tėvų susirinkimas, sako, bus tik pasibaigus pirmajam semestrui. Tai apie kokį tėvų ir švietimo įstaigos bendradarbiavimą galima kalbėti, kai gimnazijoje nesudaroma tam sąlygų.

Savo dukters labui pasirašau – Gimnazistės mama