Naujos patirtys Švedijoje

Oskarshamn gimnazijos mokytojų kambarys

Oskarshamn gimnazijos mokytojų kambarys

Kaip efektyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir „nepaskęsti“ informacijos lietuje? To reikia mokytis, reikia būti raštingais šioje srityje, tai yra – gebėti identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti informaciją iš įvairių šaltinių.

Projekto „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“ (MIR) II etapo dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir užfiksuoti gerąsias MIR ugdymo ir integravimo į mokyklos gyvenimą praktikas Švedijoje. Ugdymo plėtotės centras įvertino visus 300 projekto dalyvių darbus ir atrinko geriausius. Tad mes, keturi mūsų rajono mokytojai – Bartkuškio daugiafunkcinio centro mokytojos Regina Čepienė ir Dalia Jutelienė bei Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytojai Rasa Gurčytė ir Almantas Piškinas – buvome pakviesti susipažinti su kolegų darbu Švedijoje. Balandžio 2-5 dienomis viešėjome Oskarshamn gimnazijoje, Linee Universitete ir „Barometern“ laikraščio redakcijoje Švedijoje. Mus globojo MIR ugdymo ekspertas Švedijoje Goran’as Andersson’as.

Labai įdomios patirtys Oskarshamn gimnazijoje. Švedijoje vaikai pradeda lankyti mokyklą nuo 7 metų. Mokslo metai prasideda apie rugpjūčio 20 dieną, o baigiasi birželio viduryje. Nuo pirmos iki šeštos klasės pažymiais nėra vertinama. Dėl vertinimo pažymiais nuolat kyla diskusija. Pažymių labiausiai pageidauja mokinių tėvai, nes, pasak jų, taip yra aiškiau. Gimnazijoje yra vertinama raidėmis (nuo A iki F). Mokiniai iki 9 klasės yra maitinami nemokamai, tačiau mūsų lankytoje Oskarshamn gimnazijoje maitinami ir vyresni mokiniai. Privalomi dalykai yra matematika, švedų ir anglų kalbos. Užsienio kalbos mokiniai pradedami mokyti nuo 9 metų. Oskarshamn gimnazijoje moksleivių amžius nuo 16 iki 19 metų. Mokosi 900 mokinių ir dirba 120 mokytojų. Yra ir suaugusiųjų klasės, kuriose atvykėliai mokosi švedų kalbos.

Oskarshamn gimnazijos biblioteka

Oskarshamn gimnazijos biblioteka

Mokyklą baigę jaunuoliai įgyja ne tik bendrąjį išsilavinimą, bet ir profesiją. Galima rinktis 14 profesijų. Štai kelios iš jų: vilkikų vairuotojai, vilkikų „Scania“ meistrai (mieste yra gamykla), kirpėjai, santechnikai, dažytojai, suvirintojai, slaugės. Stebėjome, kaip mokiniai gamina žaidimų aikštelių laipynių, vartų, sūpynių karkasus. 3 D spausdintuvu atspausdina modeliuką, o po to gamina originalaus dydžio karkasą. Šią vasarą aikštelės įrengimus padovanos Rumunijos vaikams.

Turtinga ir šiuolaikiška mokymo bazė mokykloje atima žadą. Vyriausybė yra atsakinga už švietimą ir nustato švietimo sistemą visuose lygiuose, tačiau savivaldybės yra atsakingos už mokyklų aprūpinimą ir funkcionavimą pirminiame ir antriniame lygmenyje, suaugusiųjų švietimą.

O štai ką sužinojome apie MIR ugdymą šioje gimnazijoje. Labai didelis dėmesys skiriamas medijoms ir informaciniam raštingumui. Kaip atskiras dalykas dėstomas nuo 1995 metų. Tai ne epizodiniai projektai. Dirbama nuosekliai ir kryptingai. Istorijos ir pilietiškumo mokytojas atskleidė, kaip falsifikuojami faktai Vikipedijoje ir kas yra už tai atsakingas. Jis parodė praktiškai, kaip dirba su mokiniais, naudodamas medijų raštingumo principus.

Mokiniai dažo mažojo futbolo vartus

Mokiniai dažo mažojo futbolo vartus

Visi mėginome atsakyti į klausimą „Kas valdo tiesą?“ Vartotojai nuolat atakuojami melagingomis, netikromis naujienomis. Mokykloje yra mokoma atpažinti tokias naujienas. Juk šių žinučių autoriai turi tam tikrų tikslų. Kokią įtaką daro netikros žinutės, kolegos švedai iliustravo keliais pavyzdžiais. Pirmasis – ir Lietuvoje aptarinėta JAV prezidento D. Trumpo užuomina apie menamą didelį teroristinį išpuolį Švedijoje, sutapimas, kad jis buvo pranašiškas.

Švedijos „Facebook“ vartotojai dalijosi jautria žinute apie skurstančią garbaus amžiaus ponią. Buvo siūloma remti ne imigrantus, o sunkiau besiverčiančius senjorus. Viena žurnalistė pabandė atsekti žinutės kilmę. Jai pavyko išsiaiškinti, kad nuotraukoje ne švedė, o prieš kurį laiką mirusi amerikietė. Tariamos žinutės autoriaus paskyra taip pat suklastota. Toks asmuo neegzistuoja. Žinutės skleidėjų tikslas – neapykanta imigrantams.

Trečiasis pavyzdys taip pat apie imigrantus. Socialiniuose tinkluose pasklido gandas, kad atvykėliams nereikia mokėti už vairavimo kursus. Kilo nepasitenkinimo banga. O tiesa visiškai kitokia. Vieno miestelio bendruomenė nutarė apmokėti vairavimo kursų pamokas, kad imigrantai būtų naudingi bendruomenei. Vienas žmogus, tokiu būdu gavęs vairuotojo pažymėjimą, pasidžiaugė žinute socialiniuose tinkluose.

Susitikimas su mokyklos bibliotekininkais parodė naujas pagalbos mokiniams galimybes ir idėjas. Biblioteka įrengta taip, kad būtu miela ir motyvuojanti: skaitymui patogūs foteliai, laisvai prieinama organizacinė technika. Bibliotekininko darbas ne knygas išduoti ir priimti (tą darbą atlieka kompiuteriai), o mokyti rasti ir atrinkti informaciją, kritiškai ją vertinti. Mokyklos bibliotekininkai konsultuoja mokinius ne tik pasirenkant reikiamą medžiagą darbui, bet ir rašant projektinius darbus bei ruošiant pristatymus, pristato knygas, taip inspiruodami mokinius skaityti. Nustebino, kad radome knygų, išleistų dar 1923 metais – imk ir skaityk. Visos bibliotekininkų veiklos yra numatytos ir apibrėžtos Mokyklos ugdymo plane.

Viešėjome ir Linee universitete Kalmar mieste. Universitetas įsteigtas 2010 metais, mokosi 15 000 studentų. Maloniai priėmė žurnalistų rengimo fakultete. Įdomu buvo tai, kad studentai skatinami dalyvauti vietiniuose politiniuose įvykiuose. Pavyzdžiui, užeiti į komuną ir susipažinti su tos dienos korespondencija. Mokomi pasinaudoti visa laisvai prieinama medžiaga. Svarbiausia – kritiškas mąstymas ir nepriklausomybė. Net 85 procentai absolventų įsidarbina pagal specialybę, per mėnesį. Departamento patalpose yra įrengtos kelios radijo studijos, televizijos studija. Užkalbinome studentes, kurios kūrė dokumentinį filmą apie moteris, kurios mokosi važiuoti dviračiu.

Sėdi: MIR ekspertas Goran'as Andersson'as, Bartkuškio daugiafunkcinio centro mokytoja Dalia Jutelienė; stovi: Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytojas A. Piškinas, upc specialistė R. Žukienė, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos mokytoja I. Nomgaudienė, Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytoja R. Gurčytė, Bartkuškio daugiafunkcinio centro mokytoja R. Čepienė, upc metodininkė V. Valiuškevičienė

Sėdi: MIR ekspertas Goran'as Andersson'as, Bartkuškio daugiafunkcinio centro mokytoja Dalia Jutelienė; stovi: Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytojas A. Piškinas, upc specialistė R. Žukienė, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos mokytoja I. Nomgaudienė, Čiobiškio pagrindinės mokyklos mokytoja R. Gurčytė, Bartkuškio daugiafunkcinio centro mokytoja R. Čepienė, UPC metodininkė V. Valiuškevičienė

Apsilankę Kalmar miesto „Barometern“ laikraščio redakcijoje, pokalbyje su vyriausiuoju redaktoriumi buvome supažindinti su laikraščio žurnalistų, reporterių ir leidėjų etikos kodeksu. Jo pagrindinis principas yra „Gerbk kitus, kad kiti gerbtų tave“. Šis laikraštis yra populiariausias Kalmaro apskrityje, nes iš 65 tūkstančių Kalmar gyventojų net 46 tūkstančiai prenumeruoja „Barometern“. Populiarumą lemia tai, kad laikraštis dirba pagal Medijų raštingumo metodiką, t.y. gerbia žmogų, kritiškai vertina informaciją, prisiima atsakomybę už pateiktą informaciją.

Labai vertiname Goran’o ir jo žmonos Christin kompetenciją bei profesionalumą šiais klausimais, nes jie abu ilgą laiką dirbo pedagoginį darbą. Ačiū jiems už svetingumą ir šilumą lankantis jų namuose. Dėkojame Ugdymo plėtotės centro mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus specialistei Reginai Žukienei ir Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio įgyvendinimo ir organizavimo skyriaus metodininkei Violetai Valiuškevičienei už puikiai suorganizuotą kelionę.

Projekto dalyviai: Regina Čepienė, Rasa Gurčytė, Dalia Jutelienė ir Almantas Piškinas
A. Piškino ir G. Andersson foto

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top