Mokyklų reorganizacija vis dar atsiliepia rezultatams
“Širvintų krašto” laikraštyje išspausdinus straipsnį “Abiturientams įteikti Lietuvos tūkstantmečio ženklu pažymėti brandos atestatai” tarp Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Musninkų vidurinės mokyklos abiturientų, jų tėvų, o gal net mokytojų kilo nemažai diskusijų apie tai, kurioje švietimo įstaigoje mokiniai geriau paruošiami egzaminams.
Ne paslaptis, kad Musninkų vidurinės mokyklos abiturientai valstybinius brandos egzaminus išlaikė geriausiai rajone – 100 proc. Ne vienas mano, kad musninkiečiai už gimnazistus per egzaminų sesiją pasirodė geriau, nes Širvintų mieste nėra “normalios” vidurinės mokyklos, o vadinamosios “keturmetės užbėgtukės” tik kenkia moksleiviams. Apie kokius rezultatus galima kalbėti, kai mokiniams kas kelerius metus reikia priprasti prie naujos aplinkos, bendraklasių ir mokytojų. Taigi mokslams nebedaug ir lieka. Daugelio nuomone, rezultatai gali būti tik tada, kai vaikai turi savo mokyklą ir savo mokytoją. Būtent tai ir įrodė musninkiečiių pavyzdys. Gyventojai tikisi, kad rajono valdžia pagaliau supras, kas išėjo iš miesto mokyklos reorganizacijos.
Tikriausiai jokios reorganizacijos nebūtų buvę, jeigu Švietimo įstatymo pataisa, kuria numatyta galimybė švietimo įstaigas iš savivaldos perduoti Vyriausybės įstaigų žinion, jei vietos valdžia jas reorganizuoja prieš tėvų valią (kaip nutiko Širvintose), būtų pateikta ne dabar, o prieš porą metų.
Dėl šios pataisos Seimas spręs po svarstymų parlamentiniuose komitetuose, tačiau Širvintų pavyzdys puikiai įrodo, kad tokia Švietimo įstatymo pataisa yra reikalinga. Mat ji užkirstų kelią mokyklų reorganizavimui politiniais tikslais. Daugelis tikriausiai ir dabar prisimena, kaip skaudžiai mokyklų reorganizavimas palietė mokinius, jų tėvelius ir mokytojus. Net dabar vis dar jaučiamos reorganizacijos pasekmės, nes mieste nėra nė vienos vidurinės mokyklos ir net normalios giminazijos, nes į ją patenka visi norintys, be jokių konkursų. O tai atsiliepia ne tik mokymosi rezultatams, bet ir gimnazijos vardui.
Ivona Komarovska
Loading ...
reiketu pagaliau ivardinti kas taip uoliai vykde partiju nutarimus ir konkreciai atsakyti …
Apie įvykdytą miesto mokyklų genocidą garsiai kalbėti nekorektiška. Viešai įprasta girti ,,reformą”, teisybė išsakoma tik patikimų žmonių būryje. Deja, rezultatai badyte bado akis…
Korektiška tiems ,,reorganizatoriams,, ir toliau vykdyti instrukcijas
Pagal instrukcijas gana sėkmingai sugriautas tiek jaunų žmonių, tiek jų tėvų gyvenimas. Tik prašyčiau nepulti, jog tokia reforma daroma visoje Lietuvoje, o Širvintų miestas būtinai privalėjo užimti vieno iš lyderių poziciją.
Mes, vyresnės kartos atstovai, turime savo mokyklą, klasės draugus, su kuriais daugybę metų mokėmės ir dabar bendraujam, turim savo auklėtoją, kuri paėmusi mus mažus mokė, auklėjo ir į gyvenimą išleido. Liko gražūs, šilti prisiminimai apie savo mokyklą.
Visa tai buvo atimta iš mūsų vaikų. Neapgalvotos, iš kažkur nukopijuotos ir mums per prievartą įbruktos reformos ir per daug uolūs jų vykdytojai atėmė iš mūsų vaikų visą tai ką turėjome mes.
Mokyklos keitėsi kas 4 metai, klasės ir auklėtojos dar dažniau. Didžiuliai krūviai ir pastovus prisitaikymas prie naujos aplinkos kažkiek užgrūdino mūsų vaikus. Jie tapo agresyvesni, įžulesni, labiau negu mes kadaise mokantys apsiginti, kovoti už būvį, ber neliko savo mokyklos, savo klasės, savo auklėtojos…
Mokykla kaip ir šeima – kuo ji pastovesnė su savo tradicijomis, tuo jaukiau ir saugiau joje jaučiasi vaikas.
Ko gi stebimės dabar, kad mūsų vaikai pikti, agresyvūs, nesukalbami. Tai ne tik iširusių ar nedarniu šeimų, nesirūpinančių vaikais tėvų, bet ir mokyklų reformų rezultatas.
Kol mano dukte dar Atzalyne mokesi, tai turejo lb gerus pazymius ,buvo gerai paruosta visiems egzaminams, bet kai perejo i Stuoka( tariamaja gimnazija), tai isvis mokytojai nieko neismoke, isvis egzaminam neparuose.Tai dabar galima paklausti, ar teisinga buvo Stuokos mokykla gimnazija paversti, ar nebuvo galima Atzalyno mokykla i gimnazija paversti, ten ir mokytojai geresni ir vaikus ismoko.Stuokos mokytojai niekam tike!
Visur mokytojai tie patys, bet vaikas, išrautas iš savo aplinkos, blogai jaučiasi, kol ipranta kitur. Ne mokytojus reikia kaltinti, bet reformatorius, kurie issityciojo is musu ir musu vaiku. Siemet labai ryskiai pajusime, kai reikes moketi uz moksla. Musninku vaikai ir tevai gali dziaugtis, kad jie turi savo mokykla, o musu vaikams tik kankyne, o tevams bereikalingos islaidos. Vienoj vietoj mokomas vaikas tik gali pasiekti geru rezultatu, o ne metomas kaip nereikalingas daiktas is vieno miesto galo i kita.
Iš vis lsg tikrai buvo gera mokykla, net gimnazijos nereikėjo daryti. Ir tikrai nebūtų geriau jeigu atžalyna būtų padarę gimnaziją. Vistiek būtų tas pats. Iš vis skirstyti nieko nereikėjo, pati esu moksleivė, o auklėtojos keitėsi, klasiokai, taip pat. Kam reikėjo skirstyti, dabar nei vieno klasioko neliko, kur būčiau nuo pirmos ar bent jau nuo 5 klasės… Dėl to labai gaila…
Taip pat visi skirstymai, labai pakenkė mano mokslui. Sugalvojo gi bandymus daryti. Taip padarė, kad viską sugadino, o laiko jau atgal neatsuksi.
Eksperimento rezultatai ypac akivaizdus siemet.
Kai suo neturi ko veikti, tai uodega i zeme trina. Kai valdininkai neturi ko veikti, tai daro reformas. Aisku, nevykusias.
Kaip sakant jei pats nori mokytis ir tvarte mokysies, o jei vejas galvoj, tai ir dvaro sienos nepades! ir uzteks cia verkt!
Super! Pritariu, gerai pasakyta!
pats esu moksleivis ir noriu paprieštaraut kad klasių keitimas labai blogas dalykas. daugumai kaip tik idomiau kas pora metų pakeisti klasiokus (kurie kaip žinom ne aukseliai buna dažnai
) ir tas tikrai nekenkia mokslui ar panašiai. Ir kokias nesamones jūs čia svaigstat kad Atžalyną reikėjo daryt gimnazija. Atžalyne paskaičiuokit kiek pirmūnų buna ir kiek Stuokoj.Skirtumas ne mokytojuose o mokslo lygyje. /nereik čia verst visos kaltės ant mokyklų ar mokytojų dėl tokių dalykų. Pritariu kad į gimnazija nereiktų priiminėt bet ko kas tik nori. Vis dėl to gimnazija… Pats blogiausias dalykas ten yra uniforma kurią teks nuo ateinančių mokslo metų nešiot. su šita idėja tai nusišnekėjo. direktorė musninkam užpavydėjo todėl sugalvojo kad reik ir mum kaip pingvinam vaikščiot
Nesuprantu, kam dabar čia tos aistros kaitinamos dėl tų mokyklų. Traukinys jau nuvažiavo. Šiuo metu nėra realios politinės jėgos rajono taryboje, kuri norėtų priimti sprendimą dėl dviejų vidurinių mokyklų atkūrimo. O ir mokyklų formaliems lyderiams tai nėra aktualu. Abejose mokyklose yra trūkumų. Nereikia pergirti ir Musninkų vidurinės. Ten mokinys, turintis metiniame penkis balus, į valstybinį egzaminą neina, nes mokyklos direktorius turi kažkokių stebuklingų metodų atkalbėti nuo tokio žingsnio. Gimnazijoje gi visada yra avantiūristų, kurie žino savo teises ir rizikuoja. Ir pašvilp kur nori su mokyklos reitingais. Gaila, kad mokyklų reformos rajone autoriai tyli ir neina į tribūną paaiškinti, kaip mes nesuprantam pertvarkos privalumų.
Tribunose jau sociai buvo lyderiu, kurie aiskino, kaip bus gerai po reformos. Deja… Gal kam ir gerai, bet ne mokiniams. Beje, kas tie formalus lyderiai? Jau neliko nei formaliu, nei neformaliu.
Mokyklų reforma, aišku, nebuvo pats protingiausias žingsnis, bet studentas teisus: jei nenori ar nesugebi mokytis, jokia aplinka ir jokie mokytojai dėl to nekalti. Tik gal reikia mažiau galvoti apie mokyklų reitingus, o daugiau -apie jauną žmogų, kuris tose mokyklose mokosi.
Švietimo sistema mieste išbalansuota: nei tradicijų, nei perimamumo. Tik daug problemų, kai vienoje vietoje didžiulis būrys vienodo amžiaus vaikų.
Reikia mokytis ir visus egzaminus gerai išlaikysi
egzaminai irgi luoteryja ir taj labaj priklauso no mokytoju. Tai aisku ir no mokiklos. Nu man mokitis taj nelabaj sekiesi.
. ir .
o kiek korepetitorių tenka pasisamdyti, kad gimnazijoje besimokantys gimnazistai egzaminus išlaikytų?
Nuo kvailumo vaistu nera, kiek besamdytum, vis tiek nepades. Kam samdyti, jeigu aukstasis mokslas mokamas. Arba ten, arba ten pinigai – ponios valia rinktis.
Visa tai padare, kad pasipelnytu, prisipildytu sau kisesnes. Pats esu moksleivis ir tikrai nepatenkintas sia reforma, bet kaip jau sake viskas praeityje ir nera protingos valdzios tai atstatyti. Uztat galime pasidziaugti sios reformos „geneliais darbais”: beveik sunaikinta sportiskiausia mokykla „Atzalynas”, mokiniai is sirvintu kaimo turi eiti i stuoka, o is Kabaldos i „Atzalyna”. Naujos gimnazijos lygis Lietuvoje kaskur prie galo.
Dar tas sprendimas mokykloje nesioti uniformas varo nevilty. Kalbejo kokios stebuklingos uniformos, tevai pinigu sutaupys. Sumokejom uz uniformas apytiksliai 400 litu (svarkas, kelnias, dzemperis, kaklaraistis ir t.t…), o kokybes 0, prisilieti prie kokio pagrindo ir visos dulkes, plaukeliai, pukeliai ir t.t. prilimpa ir taip slyksciai valosi,o uniformu i skalbimo masina idejas neisplausi, nes sugadinsi medziaga, kuri yra ir taip nekokybiska, reikia nesti i valykla, kad isvalytu uniforma, o kiek valymas kainuoja??? Isvada tokia, kad is uniformu nesutaupysim, o tik ismesim pinigus veltui, kaskokio zmogaus geneliu ideju pagalba.