Gyvenimo džiaugsmą suradusi Lietuvoje

Septynerius metus Lietuvoje gyvenanti Merine Arakelyan sakosi, kad čia viskas sava ir artima.

Septynerius metus Lietuvoje gyvenanti Merine Arakelyan sakosi, kad čia viskas sava ir artima.

Dažnas vyresnio amžiaus pedagogas patvirtins, kad negrįžtamai į praeitį nugrimzdo tie laikai, kai rugsėjo išvakarėse Širvintų rajono mokyklose pedagoginį darbą pradėdavo dirbti 18-20 jaunų įvairių mokomųjų dalykų specialistų. Kasmet mokytojų poreikis augdavo, o apie jų perteklių girdėti netekdavo. Šiais laikais padėtis visai kitokia: aukštąsias mokyklas baigia šimtai jaunų diplomuotų mokytojų, o mokyklos duris praveria vos vienas kitas. Per pastaruosius trejetą metų rajono ugdymo institucijose pradėjo dirbti tik keli jauni specialistai. Viena iš jų – Merine Arakelyan, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos rusų kalbos mokytoja. Komunikabili, energinga, paslaugi mergina pelnė bendradarbių bei ugdytinių pripažinimą ir pagarbą. Praėjusią savaitę mokiniai jaunutę mokytoją išrinko „Atžalyno“ progimnazijos 2017 metų mokytoja. Mokytoja Merine Arakelyan sutiko atsakyti į keletą klausimų.

– Širvintiškiams esate labai mažai pažįstama mokytoja. Papasakokite apie save: kokius mokslus baigėte, kaip iš tolimosios Armėnijos atsidūrėte nedideliame Lietuvos mieste – Širvintose?

– Gyvenau Armėnijoje, mažame miestelyje Sevan. Kai baigiau vidurinę mokyklą Armėnijoje, su šeima nusprendėme atvykti gyventi ir toliau mokytis Lietuvoje. Būdama septyniolikos metų, aš tapau Lietuvos edukologijos universiteto pirmo kurso studente. Baigusi studijas įgijau rusų filologijos ir tarpkultūrinės komunikacijos specialybę. Esu gimusi Vilniuje, todėl, manau, kad man buvo lemta čia sugrįžti. Džiaugiuosi, nes galėjau įveikti kalbos barjerą ir greitai ją išmokau, prisitaikiau prie lietuvių kultūros, tradicijų ir papročių. Lietuvių kalba man labai patinka ir stengiuosi ją vis labiau tobulinti. Susiradau draugų lietuvaičių ir, aišku, įsidarbinau mokykloje. Dirbu tokį darbą, kuris man suteikia daug džiaugsmo.

Merine Arakelyan, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos rusų kalbos mokytoja: „Dirbu tokį darbą, kuris man suteikia daug džiaugsmo.“

Merine Arakelyan, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos rusų kalbos mokytoja: „Dirbu tokį darbą, kuris man suteikia daug džiaugsmo.“

– Papasakokite apie savo šeimos žmones, dirbusius ar tebedirbančius pedagoginį darbą.

– Deja, iš mano šeimos ar artimiausių žmonių niekas nedirbo pedagoginio darbo. Aš nuo mažens svajojau tapti mokytoja. Savo svajonę įgyvendinau. Esu tas žmogus, kuris visada padeda kitam, mielai pasidalinu gera nuotaika su kolegomis ir su vaikais. Tai ir motyvuoja mane tobulėti.

– Sakoma, jog geras mokytojas yra tas, kuris geba savo mokiniams būti ne tik mokytoju, bet ir draugu. Ar sutinkate su tokiu teiginiu? Jeigu taip, tai kodėl?

– Visiškai sutinku, esu ir mokytoja, ir draugė visiems vaikams. Jie nebijo atvirauti su manimi, pasipasakoti apie savo problemas ir išgyvenimus. Bandau visada taip pat būti atvira su jais, nes vaikai labai tai vertina ir jaučia. Aš juos išklausau ir patariu, jei reikia pagalbos ar bent gero žodžio. O kartais tiesiog kartu praleidžiame pertraukas smagiai pasijuokdami. Labiausiai vertinu tai, kad jie jaučia ribas, kada gali juokauti, o kada ne. Dažniausiai jie nepiktnaudžiauja mano draugiškumu.

– Nuolat bendraujate su mokiniais, esate jų apsuptyje. Kaip pasikeitė (o gal nepasikeitė) Jūsų požiūris į mokyklą, į mokytoją, į mokinį, kokios mintys aplanko padirbėjus dvejetą metų lietuviškoje mokykloje?

– Lietuviškoje mokykloje dirbu jau dvejus metus. Kaskart susipažįstu vis labiau su mokiniais, jie padeda man prisitaikyti prie savo šalies kultūros, kadangi manoji labai skiriasi. Tačiau džiaugiuosi, kad jie yra ypač tolerantiški ir priima mane kaip kitatautę.

– Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti šiuolaikinė mokykla, kad joje vaikas puikiai jaustųsi?

– Manau, kad pirmiausia vaikai labai vertina, kai suaugęs, o ypač mokytojas vertina vaiko nuomonę. Galbūt tokiu būdu vaikai mokykloje jaučiasi geriau. Vaikas puikiai jausis, kai aplinka bus jauki, kai kitas žmogus, pavyzdžiui, mokytojas, „neįstatys“ į rėmus, duos daugiau pasirinkimo laisvės, tai nuo pat mažens ugdo žmogaus savarankiškumą. Būtų puiki mintis organizuoti daugiau neformaliojo ugdymo dienų ar kitų – vaikams priimtinų – veiklų.

Merine Arakelyan, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos rusų kalbos mokytoja: „Dirbu tokį darbą, kuris man suteikia daug džiaugsmo.“

Merine Arakelyan, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos rusų kalbos mokytoja: „Dirbu tokį darbą, kuris man suteikia daug džiaugsmo.“

– Sakykite, ar vilioja perspektyva sugrįžti atgal į Armėniją?

– Tikrai ne, vien todėl, kad Lietuva man jau kaip tikri namai. Visa aplinka, kurią susikūriau gyvendama čia septynerius metus, man yra brangi ir artima.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas
Nuotraukos iš Merine Arakelyan asmeninio albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

4 Atsakymai į “Gyvenimo džiaugsmą suradusi Lietuvoje”

  1. , parašė:

    Jautri ir miela mokytoja.

  2. Va blin parašė:

    Armene rusu kalbos mokytoja? Tai jai gi labai sunku, nes ta rusu kalba labai sudetinga. Pav. – Nastia – mergaite, o ne Nastia- blogas oras.

  3. akivaizdu parašė:

    Jau laikas arba pradinę sujungti su „Atžalynu“ arba „Atžalyną“ su gimnazija. Merdinčiame mieste net trys mokyklos su administracijomis

  4. linkiu parašė:

    Nuoširdžiai linkiu mokytojai Merine sėkmės.

Comments are closed.

scroll to top