“CAIC” projektas “perkirto pusiaują” Švedijoje

CAIC dalyviai Kortedala (Geteborgas) bibliotekoje.

Mokymosi visą gyvenimą programos “Grundtvig” projekto “Kūrybiniai metodai ugdant tarpkultūrines kompetencijas” (angl. “Creative Approaches to Intercultural Competences” – “CAIC”) tęsia savo (tarp)kultūrinio pažinimo ir mokymo(si) misiją. Projektą remia Europos Komisija, o Lietuvoje jį vykdo Širvintų rajono švietimo centras. 2009 m. rugsėjo 23 – 27 dienomis Švedijoje, Geteborgo miesto savivaldybėje (šved. Göteborg) susirinko ir patirtimi dalijosi 16 delegatų iš aštuonių Europos šalių – Airijos, Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos Turkijos atstovai. Vizitui vadovavo projekto koordinatorė Švedijoje Eva Bäckman. Pagrindiniai susitikimo programos akcentai – bibliotekos, jų veikla, paslaugų naujovės ir vaidmuo įvairiose šalies, o būtent Geteborgo savivaldybės švietimo formose bei procesuose. Taip pat emigrantų švietimo sistema, jo įgyvendinimo formos. Be oficialių pristatymų, buvo sudarytos galimybės susipažinti ir pasikalbėti su švietimo srities specialistais, įvairiu lygiu vykdančiais socialinę ir švietimo politiką. Teko dalyvauti Geteborge vykusioje Knygų mugėje (rugsėjo 24 – 27 dienomis).

Pirmoji vizito diena buvo skirta vadinamiesiems Šiaurės rytiniams Geteborgo priemiesčių rajonams aplankyti. Šių rajonų specifika – didelę gyventojų dalį sudaro imigrantai iš kitų šalių (40 proc.), o kalbama čia daugiau nei 50 kalbų. Tarp jų – Balkanų šalių, Šiaurės Afrikos, Pakistano ir kt. Tokios sąlygos jau savaime sukuria daug iššūkių tiek švietimui, tiek socialinei integracijai, tiek tarpkultūrinio pažinimo plėtrai.  

Kortedala rajono biblioteka, kuriai vadovauja Eva Bäckman, yra viena iš šio regiono gyventojų imigrantų švietimo ir integracijos sistemos sudedamųjų dalių. Daugelį vizito dalyvių nustebino, jog narystė bibliotekoje yra nemokama. Prieigas prie kitų savivaldybės bibliotekų (jų Geteborgo savivaldybėje yra 27), taip pat ir prie Geteborgo universiteto bibliotekos fondų, gali turėti visi, turintys narystę (skaitytojo pažymėjimą) bet kurioje bibliotekoje. Kortedala biblioteka teikia mokymo paslaugas socialiai jautrioms ir pažeidžiamoms suaugusiųjų grupėms. Jos veiklos rėmuose yra vykdoma suaugusiųjų mokymo programa VIDARE, kurios vadovė bibliotekininkė Anna Hallberg. Kertiniai šios programos vykdymo principai ir metodai siejasi su poreikiu užtikrinti akademiškai ir socialiai praturtintą aplinką besimokančiajam ir siekimu mažinti socialinį atotrūkį, užtikrinti palankesnes socialinio įsitraukimo ir asmeninės sėkmės galimybes. Studentams čia yra siūloma lankyti knygų skaitymo grupes, kalbos (švedų – aut.past.) mokymosi būrelius (angl. Language cafe), kompiuterių kursus. Jiems suteikiamos reikalingos mokymosi ir informacinių technologijų priemonės. Richard Renström, atstovaujantis Geteborgo savivaldybės Suaugusiųjų švietimo komitetui, pristatė bendras suaugusiųjų mokymo kryptis (privalomasis – pagrindinės mokyklos programos baigimas, asmenų su negalia mokymas bei emigrantų mokymas) ir principus (praktika ir integracija darbo vietoje, įvadiniai kalbos kursai imigrantams, darbuotoją primančių kompanijų mokymai ir kt.).

Hjällbo rajone mums pristatė įspūdingą praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio projektą “Milijonas butų”, kurio rezultatais galėjome įsitikinti: tai didelę teritoriją užimantys iš valstybės nuomojamų būstų kompleksai, turintys ilgametę gyventojų kaitos istoriją. Čia pat viename iš daugiabučių yra įsikūręs vadinamasis Arabų raidės centras (angl. Arabic Letter Center) – arabiškai kalbančių gyventojų asociacija, teikianti įvairiapusio formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas.

Bergsjön rajone turėjome galimybę susipažinti su gana ypatinga Švedijos suaugusiųjų švietimo sistemos dalimi – Liaudies mokykla (angl. Folk high school), teikiančia trumplaikius ir ilgalaikius mokymo kursus iškritusiems iš mokyklų, imigravusiems į šalį, negalią ar socialinę atskirtį patiriantiems asmenims nuo 18 metų. Barbro Schöld, Feministinio švietimo centro mokytoja, mums pristatė šios ugdymo įstaigos struktūrą-padalinius: Geteborgo liaudies mokyklą, Moterų liaudies mokyklą (Feministinio švietimo centrą), Darbininkų organizacijos liaudies mokyklą. Feministinio švietimo centre paskaitas ir susitikimus lanko moterys, kurios dėl nepakankamo išsilavinimo, religinių įsitikinimų specifikos ar kalbos barjero turi sunkumų integruotis į visuomenę. Popietę įvyko susitikimas Įvadinėje mokykloje imigrantų šeimoms – tėvams ir jų vaikams. Prie kavos puodelio direktorius Johannes Lyche ir grupė ten dirbančių mokytojų pristatė neįtikėtinai gerai sumanytą kalbos mokymo šioje mokykloje sistemą, kai vienu metu tų pačių dalykų atskirose klasėse mokosi ir vaikai, ir tėvai. Mokykla nesusiduria su motyvacijos problema, nes tėvams, turintiems galimybę mokytis tik tol, kol mokosi vaikas, o pastarieji išmoksta greičiau, yra stiprus stimulas lavinti savo kalbinius įgūdžius. Buvusios mokyklos direktorės Ann Egestal teigimu, tėvai yra labai motyvuoti kuo geriau ir greičiau išmokti kalbą savo ir savo vaikų labui. Čia tai pat susipažinome su grupe bibliotekininkų, vykdančių tarpkultūrinį, tarplingvistinį projektą, remiamą Europos socialinio fondo. Bergsjön biblioteka (vadovė Gunnel Larson) buvo pristatyta kaip neutrali ir svetinga susitikimų ir mokymosi vieta tokioje daugiatautėje ir daugiakalbėje aplinkoje. Vakare vyko CAIC grupės ir vietinės bendruomenės, valdžios atstovų ir visuomenės veikėjų neformalus susitikimas – prisistatymas.

Penktadienio programa didžiąja dalimi buvo skirta Geteborgo knygų mugei. Šių metų tema – Ispanija. Visa CAIC grupė buvo pakviesta į seminarą (anglų kalba) “Netikėti susitikimai Andalūzijoje”, apie įvairių Andalūzijos srities Ispanijoje kultūrų bendrą istorinį kelią ir apie nacionalinį identitetą. Po susitikimo Göran Larsson, Geteborgo universiteto Edukacijos ir Religijos mokslų daktaras, pasakojo apie savo naują knygą “Islamas ir musulmonai Šiaurės ir Baltijos šalyse” (Islam and Muslims in the Nordic and Baltic Countries, 2009 m.).

Šeštadienį turėjome galimybę grožėtis laukine ir atšiauria Geteborgo archipelagų gamta ir Brännö sala. Nepaisant apniukusio oro, kėlė nuostabą išpuoselėta ramybės oazė, ramus švedų gyvenimas salos prieglobstyje, savo sodybose. Ši sala – tai vasaros rezidencija daugeliui Geteborge gyvenančių šeimų, kurios čia atplaukia savaitgaliams ar atostogoms. Čia, nedidelio restoranėlio konferencijų salėje, dirbome pagal intensyvią socializavimosi ir diskusijų programą. Ją sudarė interaktyvios, grupės sutelktumo stiprinimo užduotys bei įtraukianti patyriminė drama-seminaras apie socialinę asmens padėtį, vertybes bei diskriminacijos problemą visuomenėje.

Vizito pabaigoje daug oficialiai ir neoficialiai išsakomų įspūdžių, padėkų ir draugiškų pokalbių tarp delegatų rodė, jog projektas iš tiesų duoda savų rezultatų. Stiprėja ryšiai, mezgasi nauji kontaktai ir jau ne tik dalijamasi, bet ir diegiama bei įgyvendinama bičiulių patirtis. Atsisveikinome neilgam – iki kito susitikimo Turkijoje.

Viktorija Jakševičiūtė