Varnalėšų istorijos

Susikvietęs pavaldinius, Varnalėšų seniūnas Kastytis juos išsijuosęs pliekė už nesugebėjimą gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis.

- Jumyse dar gyvas praeities raugas, kai glostė, baudė ir maitino sėdinčiųjų sostinėje ranka, – seniūnas demonstravo neakivaizdiniuose kursuose įgytas ekonomikos žinias. – Žinoma, taip gyventi yra ramiau. Tačiau gyvenimas, leisdamas patiems spręsti, suteikia ne tik atsakomybę, bet ir galėjimą džiaugtis uždarbiu.

- Kam čia tiek daug postringauti “aplink ir apskritai”? – po nosimi burbtelėjo seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis, bet seniūnas tai nugirdo.

- Jeigu jums “apskritai”, tai siūlyčiau spjauti į minkštą kėdę ir atsisėsti ant to apskrito lito. Gal tada suprasit, kaip “saldu” už tokį sėdėjimą nieko negauti, – pyktelėjo Kastytis.

Pavaldiniai susižvalgė, paskui kažkuris iš galo pasiteiravo:

- Tai norite, kad neverkšlentume dėl sumažintų algų, ar kaip? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Pastaruoju metu Varnalėšose įsiveisė kenkėjų. Jų, žinoma, būdavo ir anksčiau. Kartais žmonės soduose po nakties rasdavo nukrėstus obuolius, kartais – pagaliu užremtas policijos nuovados duris, o kartą prie seniūnijos pastato pamatė ant vėliavos stiebo išdidžiai plazdančias raudonas nėrinuotas kelnaites. Sakė, labai jau panašias į tas, kurias dėvi viena ilgakojė seniūnijos tanautoja…

- Svieto pabaiga, – spjaudėsi nepakantieji, o jaunesnieji šypsojosi į ūsą: – Kvailų bernų išdaigos! Mes anuomet dar ne tokių dalykų sugalvodavome, kur ten atstos suterliotos kelnaitės…

Apie vietos kenkėjus garsiau prabilta prieš rinkimus į Varnalėšų tarybą. Kai tris ar keturis kartus buvo išvartytos prie kultūrnamio pastatytos skulptūros, o šiukšlių dėžės sumestos į melioracijos griovį, tai buvo pretekstas ateinantiems į valdžią iškaršti už apsileidimą joje esančius.

- Išrinkite mus į valdžią, tai greitai Varnalėšose bus geresnė tvarka, nei Vatikane, – iš tribūnų aiškino tada dar ne seniūnas Kastytis. – Varnalėšoms reikia tikro šeimininko… Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos
Nors prie Varnalėšų tarybos suburta Vietinės plėtros komisija posėdžiavo nebesuskaičiuojamą kartą, per tuos metus iš esmės niekas taip ir nepasikeitė. O juk buvo išties gražių vizijų! Kaip čia neprisiminsi vieno garsaus spekuliuotojo žeme, per savivaldos rinkimus parėmusio tokį vietos puskvailį, garsiai paskelbtos prognozės, kad, sėkmės atveju, per artimiausius kelerius metus sostinės riboženklis būsiąs pastatytas kitapus Varnalėšų.

Kai globotinis tapo politinio apsivalymo auka, jo šėriko prognozė liko neišpildytu rinkiminiu pažadu.

- O būt gražu, jei tokios kalbos virstų realybe, – netrukus mintimi gyventi sostinėje susižavėjo ir seniūnas Kastytis, pusbalsiu prabilęs apie ketinimus jo paties kadencijos metu jei ne patrigubinti seniūnijos gyventojų skaičių, tai bent padvigubinti.

- Nepasiseks, – juokėsi skeptikai. – Tokiuose metuose pajėgumai nebe tie, o ir kur rasti tiek laisvo elgesio moterų? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Iš sostinės Varnalėšų seniūnas Kastytis grįžo draskomas dvejonių.

Iš vienos pusės – trikdė tenykščių pusgalvių pamokymai ir grūmojimai, kad krizė nebūsianti įveikta, kol apačios, tai yra – periferija, norės gyventi po senovei.

- Visas pasaulis juda, o jūs vietose trečius metus snaudžiate, – moralizavo krizės karuose susipainioję sostinės pirdūnai. – Atminkite, kad duodanti ranka irgi pavargsta. Dabar visi koziriai į rankas tiems, kurie nemirktelėję iš kito burnos išsitrauks kąsnį.

Seniūnas bandė teisintis:

- Jei kitų žvakes užpūsi, dar nereikš, kad taviškė švies labiau…

Bet pusgalvių toks argumentas neįtikino: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis jau sėdosi į savo prabangų limuziną, kai pamatė jo link su trispalve ant peties atpėdinantį vietos ūkininką Vincoką.

- Su profesine švente, – iš tolo “pasilabino” ūkininkas ir pamosavo vėliava.

- Turbūt tau su galva negerai? – pasidomėjo seniūnas. – Dar ant medžių lapai neišsiskleidė, o tau jau – geltonuoja. Juk Vietos savivaldos diena nuo 2007-ųjų kasmet minima spalio 10-ąją.

Vincokas sumirksėjo:

- Bet gegužės 1-oji – rytoj?

Kastytis linktelėjo:

- Taip, rytoj. Nebent tu mane sveikini su Tarptautine darbininkų diena. Tuo atveju – veltui. Darbininkų luomui jau seniai nebepriklausau – kelis dešimtmečius vaikštau sau baltom rankom ir švilpauju vadovaudamas juodnugariams, tokiems kaip tu, – įgėlė Vincokui.

Ūkininkas šyptelėjo ir papriekaištavo: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Išgirdęs, kaip piktai sugurgė pilvas, Varnalėšų seniūnas Kastytis žvilgtelėjo į laikrodį ir tuojau pat pakilo nuo kėdės. Tačiau svajas apie garuojantį armėnišką kepsnį nutraukė beldimas į duris. Joms prasivėrus, vidun kyštelėjo pasišiaušę vietos ūkininko Vincoko ūsai.

- Aš trumpam, seniūne, – nuramino. – Man tik antspauduką, prašau, štai va čia uždėkit, ir kulniuosiu savais takais.

Seniūnas priėjo prie seifo, atrakino, ištraukė antspaudą ir ištiesė delną:

- Vėl prašysi Europos Sąjungos subsidijų?

Vincokas atsainiai numojo ranka:

- Europa mums greičiau špygą išties, o ne naują paramą, – šyptelėjo ūkininkas.

Seniūnas pasiguldė popierėlį ant stalo, pridėjo prie jo antspaudą, jau norėjo spustelėti, tačiau akys užkliuvo už pirmosios eilutės.

- Nesupratau, – sumirksėjo Kastytis. – Kokią dar nenugalimą jėgą turiu savo antspaudu patvirtinti?

- Taigi dėl minėtos paramos, – numykė Vincokas. – Žinote: gavau anais metais šiek tiek kelnėms palaikyti, taigi atėjo laikas grąžinti.

Seniūnas įdūrė akis į ūkininką. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Pasikvietęs Varnalėšų seniūnijos patarėją jaunimo reikalams Telesforą Budulį, seniūnas Kastytis ilgai jį varstė akimis, paskui dūrė pirštu į kėdę:

- Sėsk, nes kalba bus ilga.

Viršininko balse pajutęs nepasitenkinimo gaidelę, Budulis sulinko tarsi klaustukas ir paklusniai šleptelėjo į kėdę. Seniūnas kūrį laiką popieriuose ieškojo lyg kokio rašto, lyg – vakarykštės dienos, paskui ilgam įsispoksojo į Budulį.

- Jei dėl to karto, tai aš netyčia leptelėjau, kad tokio neveiklaus seniūno mūsų Varnalėšos dar neturėjo, – sumišęs pasiteisino Budulis.

Seniūnas norėjo kažką pasakyti, bet taip ir sustingo išsižiojęs. Supratęs, kad apie tai Kastytis nieko nežinojo, Budulis mintyse nusikeikė ir ėmė teisintis:

- Kaip žinote, valdžios kritika yra netgi sveikintinas dalykas, tarsi žaidimas demokratija, – lyg žirnius išbėrė. – Kritika ne tik suartina išrinktuosius ir eilinius žemės kirminus, bet pataiso pašlijusį pirmųjų įvaizdį…

Kastytis gromuliuodamas patarėjo žodžius vis dar žvelgė šiam į akis. Paskui krestelėjo galva, lyg įkyrią musę nuvijo užplūdusias mintis ir atsainiai numojo ranka. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kai Varnalėšų seniūnas Kastytis grįžo iš viešnagės Pažadėtoje žemėje, pirmas į kabinetą užsuko patarėjas jaunimo reikalams Telesforas Budulis.

- Pasakok, – paragino seniūną. – Žmonėms jau baigia ištinti liežuviai malant, kad į Saliamono ir Dovydo kraštus vykote už farmacininkų lėšas.

Seniūnas nepatenkintas pasimuistė:

- Jei ir už jų lėšas, koks rinkėjų reikalas? Juk tokiu atveju važiuočiau ne už mokesčių mokėtojų, o privataus kapitalo pinigus. Žinai, tegul mažiau skaičiuoja svetimus pinigus. Ir apskritai – nenoriu ta tema kalbėti.

Budulis patylėjo, paskui ėmė mokyti.

- Negerai, seniūne, darote, kad pykstate, jog tauta domisi jūsų laisvalaikiu. Esate viešas asmuo, taigi rinkėjai turi teisę žinoti ne tik apie jūsų laisvą laiką, bet ir tai, ką ir su kuo veikėte tada, kai tą laisvą laiką galėjote skirti visuomenės labui.

Seniūnas nukabino nosį: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Likus savaitei iki Šv. Velykų, Varnalėšų seniūnas Kastytis pasikvietė seniūnijos patarėją jaunimo reikalams Budulį ir seniūnijos iždininkę Klementiną. Sandariai uždaręs duris ir minutę pasiklausęs, ar už jų negirgžda grindys, seniūnas lyg suokalbininkas pritūpė prie pakviestųjų ir pusbalsiu prabilo:

- Pakviečiau ne šiaip sau. Norėčiau sužinoti galimybes velykinėms premijoms?

- Jokių, – papurtė galvą Klementina. – Bijau, kad po Velykų vėluos net algos. Žinote, naujas ketvirtis, biudžetas nesurenkamas, o dar tos drakoniškos taupymo priemonės…

Seniūnas piktai numojo ranka:

- Nekarksėk, jau nusibodo. Yra mums išties ištikimų žmonių, taigi būt gražu juos kažkaip įvertinti, kad neperbėgtų pas kitus. Matote juk, kas Seime dedasi – valdančioji koalicija yra lyg sutrūnijęs sūrmaišis.

Budulis pasikasė plikę: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis patyrinėjo nuobodžius vaizdus už lango, atsiduso ir atsigręžė į patarėją jaunimo reikalams Budulį:

- Sakai, kad reikia gyvenimą padaryti spalvingesnį, ir tada žmonės balsuos už mane. O kaip jį nuspalvinti? Gal sniegą dažyti visom vaivorykštės spalvom?

- Apsergėk, Viešpatie, – susidėjo rankas patarėjas. – Paskui rinkėjai dar pasiges vaivorykštės spalvų vėliavos virš seniūnijos pastato.

- Taigi, – seniūnas klestelėjo krėslan. – Pats matai, kad nieko nesugalvosi.

Budulis šyptelėjo:

- Nebūk toks greitas, seniūne. Nemanau, kad nėra jokios išeities. Tereikia į problemą pažvelgti kitomis akimis, ir pasaulis nušvis naujomis spalvomis. Ko reikia liaudžiai, kad liaupsintų juos valdančius? Skaityti daugiau »