Varnalėšų istorijos

Kai Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis pravėrė seniūno Kastyčio kabineto duris, šį rado prie stalo gardžiai užkandžiaujantį. Atsirišęs skarelės kampus, seniūnas iš inscenizuotos staltiesėlės kirto šviežiai rūkytus lašinukus su raugintais agurkais, juos užkando namine duona, iš termoso užgėrė balinta kava.

- Matau, kad krizė pasibeldė ir į tavo duris, jei taupai net pietums, – lyg sugėdino, lyg pagyrė patarėjas. – O aš kaip tik norėjau pastatyti butelį. Kadangi po atostogų, tai atsinešiau namuose išvarytos ruginukės.

Seniūnas šyptelėjo:

- Jei atsinešei – tai statyk, – paėmęs už kampų į stalo vidurį patraukė “staltiesėlę”. – Kaip tik ir užkandėlės yra.

Kai vyrai išmetė po burnelę, patarėjas vėl pasidomėjo:

- Įdomu, kiek sutaupai pietaudamas darbe, o ne važinėdamas į kavinę ar namus?

Seniūnas atsikando agurko ir numojo ranka:

- Čia – ne dėl taupumo, o dėl atsargos, kuri, kaip žinai, gėdos nedaro. Kasdien pietums suvalgau, ką būnu įsidėjęs. Kitą rytą atsinešu vėl. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis pažvelgė į pabrinkusį savo pavaduotojo Vlado veidą ir sprigtelėjo sau pagurklin.

- Gerai būtų kokį šimtgramį, a?

- Būtų neblogai, – atsiduso Vladas. – Tik iš kur į kompaniją trečią paimsim?

Seniūnas šyptelėjo:

- Trečias bus, kad tik būtų proga, – ir pakėlė ragelį: – Buduli, atropok ant kilimėlio.

Po minutės prasivėrė kabineto durys, ir prieš seniūną tarsi klaustukas palinko patarėjas jaunimo reikalams. Seniūnas pakėlė tuščią stiklinaitę ir ją parodė Buduliui:

- Matai? Taigi patark, kokia proga ji galėtų būti netuščia? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos
Varnalėšų seniūnas Kastytis akimis perbėgo skaičių eilutes ir nepatenkintas pastūmė jam paruoštą ateinančių metų biudžeto prognozę.

- Nori pasakyti, kad gatvės apšvietimui pritrūksime pinigų?

Seniūnijos patarėjas Telesforas Budulis kaltai skėstelėjo rankomis:

- O kada jų pakako? Krizė už lango, tad nenuostabu, kad ateinantys metai irgi nieko gero nežada.

Seniūnas pašoko nuo kėdės:

- Matau, kad tikrai nieko gero nežada, jeigu taip. O turėtų būti priešingai – ateinantys metai juk ypatingi!

- Tai kad Lietuvos tūkstantmečio metai buvo praėjusieji, o ne ateinantys, – nustebo Budulis. – Nėra ko persistengti su tomis iliuminacijomis.

Seniūnas su panieka pažvelgė į savo patarėją.

- Tūkstantmečio ar šimtmečio – tai juk toks neįsivaizduojamai menkas mažmožis, kad net nublanksta prieš svarbiausią kitų metų įvykį – vietos rinkimus. Rinkėjai prie urnų mums tikrai neatleis, jei šią žiemą neapšviestoje gatvėje išsisukinės kojas, rankas ir sprandus, neteks piniginių ar net gyvybių. Nedidelis tas mūsų bažnytkaimis, vos viena gatvė, bet – su žibintais, o jie turi šviesti. Taigi mąstyk, Buduli, kur mums rasti lėšų.
Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis norėjo pasiųsti “ant trijų raidžių” vietos ūkininką Vincoką, tačiau kol svarstė, ar tai padaryti su šypsena, ar su grimasa, už šio nugaros užsivėrė kabineto durys.

“Geriau vėliau, negu niekada!” – nusprendė seniūnas, staigiu judesiu atplėšė langą ir persisvėrė į lauką. Jei Vincokas neužsuko pas kurį nors valdininką, jis netrukus turėjo pasirodyti ant laiptų. Seniūnas pasitreniravo atlenkti didįjį pirštą ir nutaisė piktdžiugišką šypseną, kurią turėjo pamatyti palei langus šaligatviu praeinantis ūkininkas.

- Ar iš proto išsikraustei? – staiga už nugaros išgirdo seniūnijos patarėjo jaunimo reikalais Telesforo Budulio balsą. Prišokęs prie seniūno, patarėjas jį už diržo įsitraukė į kabinetą. – Pasitraukti iš gyvenimo galima ir oriai, kam pulti žemyn galva ant akmenų?

Seniūnas piktai dėbtelėjo į patarėją:

- Iš kur ištraukei, kad ruošiuos pasidaryti galą? Aš tenorėjau pasiųsti tą kvailį ten, kur tik mažumoms patinka.

Budulis atsiduso:

- Kartais pasvarstau, kad tikrai veltui valgau valdišką duoną, jei mano patarimai pačiam – lyg žirniai į sieną. Nemalonumų per maža? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšose – bulviakasis, taigi visai suprantama, kad šis nacionalinis įvykis surado atgarsį ir Varnalėšų pradinėje mokykloje, į kurią, lydimas patarėjo Jaunimo reikalais Telesforo Budulio, buvo pakviestas ir seniūnas Kastytis.

Aidint nedrąsių pradinukų plojimams, seniūnas perkirpo juokingų bulviakasio eksponatų parodos juostelę ir ėmė bendrauti su mažyliais.

- Vaikai, ar žinote, kad bulvė yra mūsų maitinimosi piramidės pagrindas? – norėdamas pradėti kalbą, pasidomėjo mažųjų. Tačiau šie šniurkščiojo nosimis ir nieko neatsakė.

Supratęs, kad mažiesiems dar per anksti krimsti tokias mokslų šaknis, seniūnui padėti šokosi Budulis:

- Štai žiūriu ir matau ant sienos užrašą: “Mokslo šaknys karčios, užtai vaisiai – saldūs”. Ar žinote, kad tai – apie bulves?

- Bulvių vaisiai visai nesaldūs, – nedrąsiai paprieštaravo vietos ūkininko Vincoko sūnus antraklasis Petriukas.

Supratęs, kad patarėjas eilinį kartą prašovė, seniūnas slapčia parodė kumštį ir paaiškino: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Tik išėjęs iš tualeto Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis susigriebė, kad ir vėl nuo moterų gaus pylos: vėl nepakėlė klozeto sėdynės ir eilinį kartą  savo purslais ją “pašventino”. Jau norėjo grįžti ir apšluostyti, tačiau prieš akis tualeto duryse šmėkštelėjo seniūno Kastyčio nugara. Trakštelėjo raktas.

Budulis nukabino nosį – seniūnas ne kartą viešai gėdijo Budulį, kad šis nekultūringai elgiasi tualete ir po savęs jo nesutvarko.

Tačiau iš tualeto seniūnas išėjo pakilios nuotaikos. Pamatęs Budulį, kyštelėjo penkis ir paplojo per petį.

- Nepykite, seniūne, kad aš tualete… Žodžiu, tai nebepasikartos, prižadu…

- Kodėl nepasikartos? – nustebo seniūnas ir pagyrė: – Kaip tik norėjau padėkoti, kad tvarkingai naudojies tualetu. Peikėme, keiksnojome, o dabar galime laikyti pavyzdžiu. Eime į kabinetą, pasikalbėsime apie reikalus.

Budulis dėbtelėjo pro praviras tualeto duris ir sutriko -  varvėjo nuo sėdynės, ant tualeto grindų telkšojo Budulio paliktos balos, o koridoriumi vedė šlapios nueinančio seniūno pėdos…

Kastyčio gera nuotaika neprapuolė ir kabinete. Įsitaisęs už stalo, seniūnas žvilgsniu permetė suverstą kabinetą, kampuose kabančius voratinklius, švelniu žvilgsniu palydėjo pelę, į savo urvelį tempiančią naujausią potvarkį, ir paprašė Budulio: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kai rugsėjo 1-ąją varnalėšiškiai pabučiavo tarp statybos pastolių pasimetusios progimnazijos durų spyną, nejuokais sunerimo. Negi vietos valdžios taip mėgiami pradinių ir pagrindinių mokyklų uždarymai pagaliau pasiekė ir bažnytkaimį?

- Sakiau, kad viską uždarę, mūsų galvočiai likviduos ir Varnalėšų progimnaziją, – gąsdino Vincokas. – Negi to dar nesupratote iš seniūno pasakymo, kad po jo – nors ir tvanas?

- O mes tą valdžią šakėmis nuversime, – gąsdino drąsesnės varnalėšiškės ir ėmė dairytis arkliašūdžių, kuriais galėtų apmėtyti pravažiuojantį seniūno Kastyčio limuziną.

Augantis šurmulys pagaliau pasiekė ir seniūno kabineto langus. Pažvelgęs pro užuolaidos kraštą, seniūnas nejuokais išsigando ir pasikvietė patarėją jaunimo reikalais Telesforą Budulį.

- Valstybė tau algą moka už tai, kad patarinėtum, – priminė. – Sugalvok, kaip išsisukti iš šios situacijos.

- Iš seniūnijos išeik pro galines duris. Na, dar išvaizdą pasikeisk, kad nepažintų.

- Aš – ne Leninas spalyje, kad žandą apsiriščiau skarele ir užsimaukšlinčiau ant akių kepurę, – supyko Kastytis.
Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis iš pat ryto užsipuolė savo patarėją Budulį:

- Kaip nutiko, kad mūsų skelbtą viešąjį konkursą dėl išvietės paslaugų teikimo bažnyčios pašonėje laimėjo ūkininkas Vincokas? Netvarka!

Budulis trūktelėjo pečiais:

- Žmogus užrašė mažiausią paslaugos kainą, pasiūlė dar ir su šluoste padirbėti, tai komisija jį ir paripažino laimėtoju. O ką?

- Aš ne to klausiu! Kaip nutiko, kad dalyvauti konkurse nebuvo pakviesta mano šeimos įmonė? Pirštu jau nerodysiu, kas tokiu atveju privalo laimėti, – sušnypštė seniūnas.

Patarėjas sutriko:

- Aš pamaniau, jei tokių paslaugų jūsų šeimos įmonė dar neteikia, tai…

- Jei neteikia – tai būtų teikusi, – nutraukė seniūnas. – “Raz-dva”, ir Varnalėšos turi Europos reikalavimus atitinkantį asenizatorių. Kada, jei ne valdžioje, pasirūpinti šeimos verslo ateitimi? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Užsukęs į kabinetą, Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis rado seniūną besistaipantį prieš veidrodį. Užsikišęs ranką už atvarto ir atstatęs koją į priekį, Kastytis demonstravo “Napoleono pozą”.

- Hmmm, kažko trūksta, – sumurmėjo Budulis, prišoko prie stalo, čiupo seniūną liaupsinantį “Varnalėšų naujienų” numerį, bematant sulankstė trikampę kepurę, uždėjo seniūnui ant galvos, atsitraukė kelis žingsnius, pasigrožėjo ir pridūrė: – Dabar tvarka – visas “Napoleono” komplektas.

Seniūnas pasikraipė prieš veidrodį, tačiau netikėtai nuplėšė kepurę, suglamžė ir sviedė šiukšlių kibiran.

- Negražu taip elgtis, – subarė Budulis. – Kas dar tave pagirs, jei ne nuosavas laikraštis?

- Aš ne dėl to, – timptelėjo lūpą Kastytis. – Vis ieškau, ieškau ir niekaip nerandu tinkamos pozos ar įvaizdžio. Artėja rinkimai. Žmonės turi iš toli mane atpažinti. Supranti, turi akimirksniu atpažinti mane kaip tų politinių lenktynių favoritą.

Budulis įgėlė:

- O aš ką siūlau? Napoleono kepurė – labai puiki detalė. Pagal ją kiekvienas minioje tave atpažins ir atskirs, kur bebūtum.

- Ne, šis įvaizdis man visai netinka, – nesutiko Kastytis. – Atsiras tokių, kurie įžvelgs Napoleono kompleksą. Sakys, stiebiasi kaip viščiukas prieš gaidį.

- Gal tada rankas laikyk priekyje, – pasiūlė Budulis. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kaip jau rašė “Varnalėšų kraštas”, plėtros grupė, vadovaujama seniūno Kastyčio, surengė jau ne vieną posėdį, kuriame svarstė idėjas, kaip seniūniją ištempti iš ekonominės krizės liūno. Deja, visų šių posėdžių pabaiga priminė žinomą Krylovo pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį.

Ne vienas įtarė, kad taip baigsis ir seniūno iniciatyva sušauktas neeilinis posėdis. Tačiau, priešingai nei buvo galima tikėtis, seniūnas nesiūlė statytis didžiulę energiją generuojančios kosminių fotonų gaudyklės, neragino seniūnijos centro su šalies sostine sujungti greituoju geležinkeliu ar pagilinti Varnalėšą, kad pastatytame šiuolaikiniame terminale galėtų švartuotis upių konteinervežiai, atplauksiantys upių ir jūrų keliais iš Šanchajaus.

- Neslėpsiu – idėja, su kuria tuojau supažindinsiu, yra mano, – nusišypsojo seniūnas, nužvelgė kiek sunerimusius Varnalėšų plėtros grupės narius ir ant stalo numetė pluoštą popierių. – Čia mano pasiūlymas, kaip Varnalėšas padaryti išskirtiniu, dėmesio vertu turistų traukos centru. Skaityti daugiau »