Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis iš sostinės, grįžo, švelniai tariant, nekokios nuotaikos. Ji dar labiau subjuro, kai, lipdamas iš automobilio, įmynė į šuns paliktą šviežią “riestainį”.

- Tiesą žmonės sako: jei gyvenimas atsuka užpakalį, tai dar ir nusimauna kelnes, – sumurmėjo Kastytis ir į sniegą ėmė šluostytis batą.

Taip užsiėmusį jį ir užtiko patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis.

- Pačiu laiku pasirodei, – pamoju pirštu seniūnas ir paliepė sekti į kabinetą. Ten pratrūko.

- Rūgštele joptararai, – riebiai nusikeikė seniūnijos galva. – Ir nuo manęs slėpei tikrąją padėtį?

Patarėjas įtraukė galvą į pečius ir ėmė svarstyti, ką čia tokio seniūnas sužinojo, ko iki tol nežinojo. Kastytis visai įsišėlo. Skaityti daugiau »

Varnalėšų seniūnijos patarėjo Telesforo Budulio kabinete netilo šurmulys. Čia patarėjo suburti aktyvistai į maišelius ir dėžutes dėliojo dovanas seniūnijos darbuotojams ir vietos tarybos nariams. Kadangi už lango siautėjo krizė, o biudžete švilpavo vėjai, jas, paprašius Buduliui, valdžios žmonėms paaukojo vargšai rinkėjai.

- O kam šis dalykėlis? – pasiteiravo Jadzė, tyrinėdama metalinę gertuvę. – Dovana, sakyčiau, būtų su negera užuomina.

- Iš tiesų, – sutiko Budulis. – Alkoholikus lyg ir prašvaistėm iš darbo, tai kam ją duoti?

- O gal duodam kuriam nors tarybos nariui? – pasiūlė Jadzė. – Jie ir taip dirba be atlygio, tad neįsižeis, kad tokiu būdu norime sukompromituoti.

Budulis nesutiko:

- Dovanoti tuščią gertuvę – tas pats, kas dovanoti slidžių batus be slidžių, – saliamoniškai paaiškino. – Va, jei ko įpiltume…

- Turiu namie nuo senų laikų užspaustą puslitrį medicininio spirito, – pasiūlė seniūnijos valytoja Petronėlė. – Galėčiau paaukoti bendram labui.

- Jei pilsim į ją medicininį spiritą, tai geriausia būtų dovanoti kuriam medikui. Tokiu atveju dovana būtų prasminga.

- Bravo, – pagyrė Budulis. – Juo labiau, kad tarp savęs turime vieną tarybos narį, kurį tokia dovanėlė labai pradžiugintų.

Pasijuokę iš širdies, komplektuotojai vėl palinko prie dovanėlių.

- Kam duoti šiuos? – Budulis pakėlė pundelį keistų vokelių ir žvilgtelėjo vieno vidun, tačiau nieko nepamatė. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis su pasitenkinimu trynė rankas: iš žmonių reakcijos buvo galima įtarti, kad Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija Varnalėšose tikrai nusisekė.

- Nuostabu, – seniūną vienas po kito gyrė ir sveikino padlaižiai. – Tokio vaizdelio žmonės nepamirš iki pat rinkimų. Ką ten rinkimų! Iki kitų Kalėdų!

Seniūnas apdairiai kuklinosi ir delbė akis:

- Stengiamės… Tik purvasklaida ne visada mūsų triūsą pamato….

Kai pirmieji įspūdžiai atlėgo, seniūno ranką pakratė prišokęs kažkos žmogėnas.

- Orginalu! – pagyrė. – Visą Kalėdų eglės įžiebimo ceremoniją Naujametę naktį pakartosite prie pagrindinės šalies eglės.

Seniūnas išsižiojo:

- Kaip tai “prie pagrindinės šalies eglės”? Varnalėšos dar netapo šalies sostine…

- Ir netaps, – nuramino žmogelis, paskui prisistatė: – Esu atsiųstas iš Kultūros ministerijos – stebėjau iš šalies visa tai, kas čia vyko.
Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnijos ekstremalių situacijų komisijos posėdis dar tik prasidėjo, o jos nariai vienas kitą apdalijo ne tik špygomis, bet ir ožių ragais, gaidžių skiauterėmis ar asilų ausimis… Žvelgiančiam į giedančią ir bliaunančią komisiją seniūnui Kastyčiui toptelėjo, kad visai neprastai būtų per ateinančius rinkimus … pralaimėti.

- O ką seniūnas mąsto apie tai? – pasidomėjo patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis.

- Ką čia mąstyt? – gūžtelėjo pečiais seniūnas. – Net vaikui aišku: visus pinigus jau iššvaistėme į kairę ir į dešinę, taigi prie ūkiškai ir politiškai naudingo sprendimo tikrai neprieisime. Be to, skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas, jei kitaip neišeina.

Komisijos nariai susižvalgė – nė vienas nesuprato, ką norėjo pasakyti seniūnas.
Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

“Linksmų Kalėdų” komiteto posėdis buvo pasiekęs patį įkarštį, kai prasivėrė durys ir į kabinetą įsliūkino seniūnas Kastytis, lydimas patarėjo jaunimo reikalais Telesforo Budulio.

- Sėdėkit, sėdėkit, – seniūnas parodė ranka ir įsitaisė kabineto gale. – Mes čia pasėdėsim, pasiklausysim, ir išeisim.

- Taigi siūlau surengti gražiausios Varnalėšų kieme papuoštos eglės konkursą, o to konkurso nugalėtoją pripažinti oficialia bažnytkaimo Kalėdų egle, – tęsė Jadvyga.

- Pala pala, – ją nutraukė seniūnas. – O ką mes iš to laimėsime?

Jadvyga, tvardydamasi, kad seniūnas ją nutraukė, paaiškino:

- Sutaupysime pinigų. Nereikės iš seniūnijos biudžeto tam skirti nė kapeikos.

- Kapeikas pamiršk – seniai centai, – pastebėjo Kastytis. – Aišku. Tęskite.

- O aš dar kartą siūlau iš viso atsisakyti Kalėdų eglės idėjos, – atsistojo Klemensas. – Kadangi… Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

- Kvietėte? – Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis paklausė seniūno Kastyčio.

Vietinės valdžios galva išsitraukė piniginę, pasikuitė ir numetė ant stalo penkiasdešimtinę:

- Kviečiau. Pašok į parduotuvę ir nupirk man tepalo.

Budulis prieš šviesą patyrinėjo banknotą, įsigrūdo į galinę kelnių kišenę ir leptelėjo:

- Gaila, kad šiandien – ne šeštadienis.

- O kodėl? – nustebo seniūnas.

- Neičiau. Viena, rytoj – Pasipriešinimo pirkiniams diena. Antra – už darbą savaitgaliais mokama dvigubai, – Budulis leido suprasti, kad šiais laikais ir arklys arklio už dyką nekaso, tad ką kalbėti apie žmones.

- Taigi gražą gali pasilikti sau, – susizgribo seniūnas. – Beje, nepasakiau, ko konkrečiai man reikia. Nupirk tepalo slidėms, – ir parodė į kampe stovinčią dar gamyklos dažais kvepiančią slidžių porą.

Budulis nepatikėjo nei savo akimis, nei ausimis:

- Tepalo slidėms?! Taigi pažiūrėk – lapkritis už lango, sniegu net nekvepia. Ar ne per anksti?

Seniūnas atsistojo, priėjo prie lango, pažvelgė pro apsiašarojusį stiklą ir filosofiškai paaiškino:

- Pamiršai senolių išmintį, kad slides reikia ruošti vasarą… Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Grįžęs į Varnalėšas po kelių savaičių, praleistų sanatorijoje, seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis užsuko į seniūno Kastyčio kabinetą ir išsižiojo. Šiaip jau įpratęs prie to, kad bažnytkaimis virsta kažkada pradėtų ir nežinia kaip baigiamų statybų aikštele, patarėjas sutriko ant stalo pastebėjęs centrinės bažnytkaimio dalies maketą. Tiksliau, toje vietoje, kur iki šiol stūkso seniai uždaryta viešoji išvietė, į dangų stiebėsi lyg kaminas, lyg gynybinis fortas, lyg naujasis Babelio bokštas.

- Matau, Biblijos neskaitote, jei sumanėte nuo dangaus pasiraškyti žvaigždžių, – pasišaipė iš seniūno Kastyčio. – Negi pamiršote: kai Dievas pamatė, kad žmonės nori pakilti aukščiau už jį, sumaišė kalbas, ir statybininkai, nebegalėdami susikalbėti, bokšto statybos nebaigė?

- Mes senų klaidų nekartojame, darbams pakviesime kurčnebylius statybininkus, – parodė dantis ir pridūrė: – Jie neklausinės, taigi nebus ir apkalbų.

Patarėjas įdėmiau apžiūrėjo statinio maketą ir pasidomėjo:

- O kas čia bus, jei ne paslaptis? Niekaip neįkertu. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis stumtelėjo seniūno Kastyčio kabineto duris ir nustebo. Nors ant sienos tiksintis laikrodis rodė, kad darbo diena jau suskaičiavo pirmąją valandą, durys buvo užrakintos.

- Dar nepasirodė, – burbtelėjo priimamojo kampus ramstantys įvairūs valdininkėliai ir šiaip prašeivos. Paskui kažkuris pridūrė: – Gal ir nepasirodys. Juk – penktadienis…

Budulis gūžtelėjo pečiais ir patraukė savo kabineto link. Jau buvo bepraveriąs savąsias duris, kai už lango išgirdo šurmulį. Žvilgtelėjęs pro langą vos neišgriuvo iš klumpių: įsitvėręs virvutės, seniūnas aplink kieme augantį beržą vedžiojo baltą ožką, o zujantys vaikai, prie galvų priglaustais pirštais rodydami ragelius, badė sutrikusius praeivius. Budulis išpuolė į lauką ir stvėrė už virvutės:

- Kam tą Jadvygą iš tvartelio atsivedei? – subarė. – Nors šiandien penktadienis, bet – ne tryliktoji, kad gąsdintum žmones. Taigi baik kvailioti, kol į Naująją Vilnią dar neišvežė.

Kastytis dėbtelėjo į patarėją ir paragino vaikus: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Išgirdęs, kad dėl Varnalėšų valdžios vyrai rimtai svarsto uždaryti vienintelį seniūnijoje veikiantį baseiną, ūkininkas Vincokas paklebeno seniūno Kastyčio kabineto duris.

- Nepyk, ponuli, kad trukdau paties brangų laiką dėl smulkmenos, tačiau man, kaip pilietiškam žmogui, labai smalsu – kova su utėlėmis, blusomis ir niežais Varnalėšose jau pralaimėta? – ironiškai pasiteiravo seniūnijos šmaikštuolis.

Seniūnas atsikirto:

- Pirmąkart girdžiu, kad baseinas gali išgelbėti nuo utėlių. Iki tol maniau, kad reikia dažniau praustis, ir ten, galvose, bus tvarka.

Vincokas nesutriko:

- Baseinai galvose tvarkos nepadarė ir nepadarys, tačiau dėl tų galvų daug ko, taigi – ir baseinų, gali nebelikti.
Skaityti daugiau »

Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis ant seniūno stalo tekštelėjo kaukolių pritepliotą lapelį.

- Ką, jau grasina? – nudžiugo Kastytis. – Manau, reikia kviesti policiją. Ne už kalnų rinkimai, taigi “pasireklamuosiu”.

Budulis nutaisė rūgščią miną:

- Kas čia tau grasins? Čia – kvietimas į renginį.

- Kvietimas? – nusivylė seniūnas, tačiau susidomėjęs išlankstė ir užsikirsdamas perskaitė: “Nak-ti y lap-kricio 1 d. Warnaleshose rengiam Halloween Party. Ateik su maske i Antano kaima sodyba ir mes tavi ileisym nemokamay. OK? Renginio seiminykas – Varnalėshu liberaley nusiteikes jaunymaz.”

Budulis mirktelėjo:

- Tai eisi?

- Kad nežinau, – atvirai prisipažino Kastytis. – Ne prie širdies man tie “helovynai”…

- Prie širdies ar ne – bet reikia eiti, – kategoriškai nutraukė Budulis. – Patikėk manimi, juk aš esu patarėjas jaunimo reikalais. Prieš rinkimus kiekvieno jaunuolio balsas bus aukso vertės.

- Nevaikšto jie į rinkimus, – numojo ranka seniūnas.

- Vaikšto ar ne – kitas reikalas, – pyktelėjo Budulis. – Tie, kas tikrai ateis, už tave nebalsuos. Tad griebkis šiaudo. Skaityti daugiau »