Praėjus savaitei po rinkimų į Varnalėšų tarybą, pralaimėjusieji susitvarkė plunksnas, nurijo kartėlį ir pirmąkart blaiviomis akimis pažvelgė pro langą. Pirmas atradimas, kurį jie padarė, – gatvėje verdantis gyvenimas niekuo nepasikeitė. Politikos autsaideriai dar labiau nustebo, kai jų niekas nenušvilpė ir neapmėtė sniego gniūžtėmis. O nuotaika visai pasitaisė, kai seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis papasakojo, kaip gydėsi pralaimėjimo pagirias.

- Atsisėdau vieną vakarą prieš veidrodį, prisistačiau įvairių butelių ir nutariau sužaisti šachmatais, – ėmė pasakoti patarėjas. – Kadangi figūrų neturiu, tik tuščią lentą, nutariau išrikiuoti įvairius stiklelius. “Pėstininkus” pripyliau degtinės, “bokštus” – viskio, “rikius” – brendžio, “žirgus” – tekilos, į “karalių” prikliukinau romo, o į “karalienę” – seno armėniško konjako. Taigi prisipyliau net dvidešimt keturis stiklelius. Sėdžiu sau, stumdau, nukertu – išgeriu. Ir tada gimė geniali mintis… Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kol kas dar Varnalėšų seniūnas Kastytis atvirai prisipažino seniūnijos patarėjui jaunimo reiklalais Telesoforui Buduliui:

- Būna dienų, kai imu gailėtis, jog anuomet netapau paprastu, eiliniu valdininkėliu, kaip pasisekė tau. Sėdėčiau sau ramiai kabinete, patarinėčiau kvailesniems už save, ir vargo nematyčiau.

Budulis patenkintas suplojo delnais:

- Ar tik nemeluoja mano ausys?! Seniūnas ką tik prisipažino esąs kvailesnis už mane?

- Yra, kaip yra, – numykė Kastytis. – Jei mes, seniūnai, būtume protingesni už jus, argi mums reikėtų patarėjų?

Buduliui pagailo atviraujančio Kastyčio, tad geraširdiškai užjautė.

- Visi mes protingi, pone seniūne, tik ne visose srityse vienodai, – filosofiškai “užraitė”. – Todėl ir reikalingi patarėjai, kad užlopytų šias spragas. Galų gale, nereikia pamiršti, kad šioje žemėje protas ir išmintis ar dalykinė kompetencija – tik sąlyginis, į nebūtį nueinantis dalykas. Ką kartodavo Petro Cvirkos herojus Frankas Krukas? “Jurgis Vašingtonas tokią galvą turėjo, o mirė…” Žodžiu, kaip ryte klebonas sakė, iš dulkės gimėme – dulke ir pavirsime, amen. Skaityti daugiau »

Paaiškėjus įvykusių rinkimų rezultatams, Varnalėšų seniūnas Kastytis sėdėjo it pasodintas ant kuolo. Prie urnų atėję rinkėjai parodė, kad seniūnu pasitiki tik kas dvidešimt penktas balsavimo teisę turintis seniūnijos gyventojas.

- Jei taip norite, taip ir bus, – po nosimi sumurmėjo Kastytis ir palinko prie švaraus popieriaus lapo. Tačiau slogi nuotaika trukdė susikaupti, mintys nesirezgė, tad ant grindų greitai atsirado nemenka suglamžytų lapų krūvelė. Tokį jį ir užtiko patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis.

- Cha, jau slepies po lapais? – ironiškai nusišypsojo patarėjas.

- Dar ko? – supyko seniūnas. – Esu garbingas žmogus ir pakelta galva priimsiu pralaimėjimą. Jei rinkėjai manimi nepasitiki, naują kadenciją būsiu opozicijoje.

Patarėjas suraukė nosį.

- Manai, kad karas jau baigėsi? Labai klysti – jis tik prasideda! Ir nepamiršk, kas karo metu laukdavo dezertyrų ir panikuotojų. Juos prie sienos, ir – ugnis!

Seniūnas susigėdęs nuleido akis. Skaityti daugiau »

Po Varnalėšų seniūno Kastyčio langais šurmuliavo nepatenkintų varnalėšiškių minia. Kartais priekaištų ir skundų kakofonija virsdavo vieningais plojimais, kai kurio nors protestuotojo paleistas sniego gniužulėlis atsitrenkdavo į langus. Spaudžiant 20 laipsnių Celsijaus šaltukui lipdyti sniego gniūžtės nesisekė, tad protestuotojai ėmė žvalgytis į varveklius.

- Išpyškinam jiems langus, – susirinkusius agitavo Barbora. – Gal tada supras, kiek kainuoja šiluma.

Tačiau tarp protestuotojų atsirado blaiviau mąstančiųjų, kurie tokiems radikaliems veiksmams nepritarė.

- Taip darydami pjausite šaką, ant kurios patys sėdite, – įsiaudrinusią minią bandė perrėkti seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis. – Na, liks seniūnijos pastatas be langų, taigi reikės juos stiklinti. O iš kokių lėšų tai bus daroma? Aišku, kad iš biudžeto. Kol stiklins, kabinetai atvės, taigi paskui reikės dvigubai-trigubai pleškinti katilus, kad patalpose būtų šilta. Kuo daugiau lėšų valdžia tam panaudos, tuo mažiau jums liks. Skaityti daugiau »

- Turėk galvoje, kad geriausia – ruginukė! – linksmai į ragelį pabaigė seniūnas ir pasitaisė kaklaraištį. Tokį jį ir užtiko į kabinetą įslinkęs seniūnijos patarėjas jaunimo reikalams Telesforas Budulis.

- Matau, pasirengimas vyksta visu pajėgumu, – pagyrė patarėjas. – Gerai čia sumanei dėl “strateginio priešrinkiminio posėdžio”. Tik maniškė, va, teiraujasi: raugintus kelmučius paruošti tik su svogūnais, ar dar ir grietinės įdėti?

- Grietinė tegul būna atskirame inde – kas norės, tas įsidės, – saliamoniškai nutarė Kastytis ir pasiteiravo: – Mūsiškiai visi pranešė apie dalyvavimą?

- Visi! “Susipakuojam” ir keliaujam į tavo pirtelę. Gal šįkart jos nesudeginsim, kaip aną kartą, bet rinkimų agitacija snieguotais laukais toli sklis, – patikino Budulis.

Seniūnas linksmai pasitrynė rankas ir mirktelėjo patarėjui.

- Na, tai renkamės iškart po darbo – taip ir pranešk visiems, – seniūnas leido suprasti, kad pokalbis baigtas.

Patarėjas norėjo ištiesti ranką ir atsisveikinti, tačiau laiku susigriebė:

- Hm, po darbo? – nepatikėjo savo ausimis. – O ar ryt nebus sunku? Neduokdie, konkurentai su alkotesteriais patikrins…

Kastytis nustebo:

- O ko jiems tikrinti? Ar aš kvailas būčiau, kad po tokios pasisėdėjimo imčiau į rankas vairą?
Skaityti daugiau »

Motyvacija

Kai Varnalėšų seniūno Kastyčio bendrapartiečiai suglaude galvas ir pečius prie atstovaujamos partijos kandidatų į seniūnijos tarybą sąrašo, kilo nemažai rietenų. Vieni nenorėjo būti renkami ir, neduokdie, išrinkti į vietos tarybą, kiti net priešingai – labai norėjo, nes šventai tikėjo, kad priklausymas seniūno aplinkai yra milžiniškas garantas gauti vietelę prie valdžios lovio.

Su pirmaisiais kalba buvo paprasta – įsikinkei į šį jungą, tai ir trauk. Suabejosi, į krūmas pašnairuosi, – apie kiekvieną kompromato jau pririnkta tiek, kad iki mirties aimanuosi…

Įtikti antriesiems buvo sunkiau – vieta po saule tuščia nebūna, o ką kalbėti apie vietą prie valdžios lovio! Ir kvailiui aišku, kad kiekvienam ten neprisibrauti.

Ir tik su seniūno senu bendražygiu Lokiu nesisekė rasti bendros kalbos. Nors kompromato apie jį pririnkta nemažai, tuo nepagąsdinsi – Lokys yra vienas svarbiausių partijos rėmėjų ir šešėlinių finansuotojų. Pagąsdink paviešinsiąs kokią nuodėmę iš ilgo ir mažai švento jo gyvenimo, kaipmat po nosimi suraitys plaukuotą špygą: “Jei man už kolūkio išvogimą medalį davė, tai už jūsų skyriaus sugriovimą mažiausiai ordinas priklausys…” Lokio nesuviliosi ir vieta prie valdžios lovio – ten srėbalas gerokai liesesnis, nei tas, kurį Lokys jau įprato srėbti. Skaityti daugiau »

Iki soties pasigrožėjęs rinkimų stendu, kuriame pavaizduotas jis pats ir jo komanda, seniūnas Kastytis pasuko seniūnijos link ir kaktomuša susidūrė su patarėju jaunimo reikalais Telesforu Buduliu.

- Dar rinkimai nesibaigė, o jau stoji skersai kelio, – pajuokavo. – Kas bus po jų? Arklio “obuoliais” apmėtysi?

Patarėjas keistai nusišypsojo ir burbtelėjo:

- Liaudis sako, kad skausmo be priežasties nebūna. Jei ir toliau taip elgsies, visa tavo kariauna pakriks dar iki rinkimų.

- Kalbi nesąmones, – pyktelėjo seniūnas. – Nebent laive bręsta maištas, o aš to nežinau, – staiga susidomėjo.

Budulis skėstelėjo rankomis:

- Taigi, kad bręsta. Ką tik išgirdau, jog Miglė būstinėje jau rašo pareiškimą išbraukti ją iš partijos rinkimų sąrašo. Sako, rimtai svarsto dar du ar trys kandidatai. O jau triukšmas – nesvietiškas, vienas per kitą rėkauja…

Seniūnui atvipo lūpa: Skaityti daugiau »

Nors iki rinkimų į Varnalėšų seniūnijos tarybą dar buvo visas mėnuo, patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis atkreipė dėmesį į pablogėjusią seniūno Kastyčio savijautą. Jausdamas grėsmingai artėjančią savo kadencijos atomazgą, seniūnas prastai miegojo, nesveikai maitinosi, dar nesveikiau gaivinosi, tad jį užgriuvę gyvenimo išbandymai labiausiai įmynė pėdsaką veide.

- Jūsų vietoje neimčiau į galvą, – pastebėjo Budulis. – Ateis tie rinkimai ir praeis, kaip praūžia ekspresas pro mažą tyrlaukių stotelę…

- Nekalbėk taip, – patarėją nutraukė Kastytis. – Kai pro šalį prašvilpia traukinys, apsnūdusioje stotelėje niekas nepasikeičia. O štai po rinkimų mūsų gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis.

Budulis draugiškai parimo prie stalo. Pasiklausę, kaip ant sienos tiksi laikrodis, o koridoriumi kaukši seniūnijos blondinių aukštakulniai, vyrai vėl sugrįžo prie artėjančių išbandymų.

- Neimk į galvą, – dar kartą pakartojo Budulis. – Pergalei daug nereikia. Svarbu tinkamai sustyguoti viešuosius ryšius. Atmink: kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Patraukęs seniūno Kastyčio duris ir radęs jas užrakintas, vietos ūkininkas Vincokas nužingsniavo prie patarėjo jaunimo reikalais Budulio kabineto. Nuojauta neapgavo – už durų girdėjosi įsiaudrinusio seniūno balsas.

- Kodėl ne? – pasigirdo garsiau pro pravertas duris. – Juk šūkis turi būti trumpas, aiškus ir įsimenantis, kad rinkėjui nekiltų abejonių, ką norime pasakyti.

- Galima? – pasiteiravo Vincokas.

- Užeik, – pakvietė seniūnas. – Liaudies balsas mums irgi reikalingas.

Vincokas į kampą pastatė trispalvę, greta – į ragą sušokusius avikailius, ant jų padėjo nutriušusią triausę ir įsitaisė pasienyje.

- Pasakyk, Vincokai, ar gražiai skamba toks šūkis: “Tuščių pažadų nedalijame!” – pasidomėjo Budulis.

Vincokas šyptelėjo: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis nužvelgė įsiaudrinusius valdančiosios koalicijos narius ir sugėdijo:

- Galima sakyti, nabašniko kūnas dar neatšalo, o jūs jau į gerkles vienas kitam kimbat.

- Koks kūnas? – prabudo iki tol kampe snūduriavęs seniūno pavaduotojas Vladas. Vyras išvakarėse po medžioklės pirtelėje gerokai “išprakaitavo”, tad visa ši suirutė jį šiek tiek erzino. – Maniau, aptarinėjam politinius reikalus, o, pasirodo, kažkas numirė…

Kastytis nutraukė savo pavaduotoją:

- Tu, Vladai, neapsimetinėk kvailiu, – šyptelėjo kreivai. – Juk mes čia ir laidojam savo valdančiąją koaliciją. Negi nieko nejauti?

Seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis patraukė šnerves:

- Ale tikrai nabašniku atsiduoda. Matyt, pats laikas mauti iš skęstančio laivo, – pažvelgė į Vladą ir linktelėjo durų link.
Skaityti daugiau »