Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis iš pat ryto užsipuolė savo patarėją Budulį:

- Kaip nutiko, kad mūsų skelbtą viešąjį konkursą dėl išvietės paslaugų teikimo bažnyčios pašonėje laimėjo ūkininkas Vincokas? Netvarka!

Budulis trūktelėjo pečiais:

- Žmogus užrašė mažiausią paslaugos kainą, pasiūlė dar ir su šluoste padirbėti, tai komisija jį ir paripažino laimėtoju. O ką?

- Aš ne to klausiu! Kaip nutiko, kad dalyvauti konkurse nebuvo pakviesta mano šeimos įmonė? Pirštu jau nerodysiu, kas tokiu atveju privalo laimėti, – sušnypštė seniūnas.

Patarėjas sutriko:

- Aš pamaniau, jei tokių paslaugų jūsų šeimos įmonė dar neteikia, tai…

- Jei neteikia – tai būtų teikusi, – nutraukė seniūnas. – “Raz-dva”, ir Varnalėšos turi Europos reikalavimus atitinkantį asenizatorių. Kada, jei ne valdžioje, pasirūpinti šeimos verslo ateitimi? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Užsukęs į kabinetą, Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis rado seniūną besistaipantį prieš veidrodį. Užsikišęs ranką už atvarto ir atstatęs koją į priekį, Kastytis demonstravo “Napoleono pozą”.

- Hmmm, kažko trūksta, – sumurmėjo Budulis, prišoko prie stalo, čiupo seniūną liaupsinantį “Varnalėšų naujienų” numerį, bematant sulankstė trikampę kepurę, uždėjo seniūnui ant galvos, atsitraukė kelis žingsnius, pasigrožėjo ir pridūrė: – Dabar tvarka – visas “Napoleono” komplektas.

Seniūnas pasikraipė prieš veidrodį, tačiau netikėtai nuplėšė kepurę, suglamžė ir sviedė šiukšlių kibiran.

- Negražu taip elgtis, – subarė Budulis. – Kas dar tave pagirs, jei ne nuosavas laikraštis?

- Aš ne dėl to, – timptelėjo lūpą Kastytis. – Vis ieškau, ieškau ir niekaip nerandu tinkamos pozos ar įvaizdžio. Artėja rinkimai. Žmonės turi iš toli mane atpažinti. Supranti, turi akimirksniu atpažinti mane kaip tų politinių lenktynių favoritą.

Budulis įgėlė:

- O aš ką siūlau? Napoleono kepurė – labai puiki detalė. Pagal ją kiekvienas minioje tave atpažins ir atskirs, kur bebūtum.

- Ne, šis įvaizdis man visai netinka, – nesutiko Kastytis. – Atsiras tokių, kurie įžvelgs Napoleono kompleksą. Sakys, stiebiasi kaip viščiukas prieš gaidį.

- Gal tada rankas laikyk priekyje, – pasiūlė Budulis. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kaip jau rašė “Varnalėšų kraštas”, plėtros grupė, vadovaujama seniūno Kastyčio, surengė jau ne vieną posėdį, kuriame svarstė idėjas, kaip seniūniją ištempti iš ekonominės krizės liūno. Deja, visų šių posėdžių pabaiga priminė žinomą Krylovo pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį.

Ne vienas įtarė, kad taip baigsis ir seniūno iniciatyva sušauktas neeilinis posėdis. Tačiau, priešingai nei buvo galima tikėtis, seniūnas nesiūlė statytis didžiulę energiją generuojančios kosminių fotonų gaudyklės, neragino seniūnijos centro su šalies sostine sujungti greituoju geležinkeliu ar pagilinti Varnalėšą, kad pastatytame šiuolaikiniame terminale galėtų švartuotis upių konteinervežiai, atplauksiantys upių ir jūrų keliais iš Šanchajaus.

- Neslėpsiu – idėja, su kuria tuojau supažindinsiu, yra mano, – nusišypsojo seniūnas, nužvelgė kiek sunerimusius Varnalėšų plėtros grupės narius ir ant stalo numetė pluoštą popierių. – Čia mano pasiūlymas, kaip Varnalėšas padaryti išskirtiniu, dėmesio vertu turistų traukos centru. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Įkišęs nosį pro duris, Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalams Telesforas Budulis pamatė seniūną, palinkusį prie popieriaus lapo. Įsikandęs pieštuko galą, seniūnas rymojo virš parašyto teksto.

- Kvietėte? – pasidomėjo patarėjas. – Jeigu tai – meilės laiškutis sekretorei, vargu ar ką patarsiu. Mūsų laikais viskas buvo kitaip: griebei už krūtų ir verties ant šieno prėslo. Jei nedavė snukin, vadinasi, duos kitaip.

Seniūnas Kastytis šyptelėjo ir nubraukė vieną parašytą eilutę.

- Mūsų laikais irgi laiškučių nereikia, – paaiškino: – Rašau straipsnį savo laikraščiui. Reikėtų ko nors žaismingo, kad straipsnis nebūtų nuobodus. Geriau – pabaigai, nes žmonės geriausiai pamena paskutinę pastraipą.

- Dėl paskutinės pastraipos nesu garantuotas, bet jei taip manote, tai parašykite: “Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau…”, – pamokė Budulis.

Seniūnas padėjo pieštuką ir su priekaištu pažvelgė į patarėją.

- Aš čia ne pasakas rašau, o rimtus dalykus, – pakratė pakėlęs popieriaus lapą. – Gal kam ir “baikos”, o aš noriu savo straipsnyje parodyti, kad per kadenciją man pavyko tai, ką turi padaryti kiekvienas į politiką atėjęs žmogus. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis į darbą atėjo puikiai nusiteikęs. Strykt pastrykt keliais žingsniais įveikė aptriušusius seniūnijos pastato laiptelius, nustriksėjo koridoriumi ir įkišo raktą į kabineto durų spyną.

- Vėluoji, seniūne, – už nugaros pasigirdo patarėjo jaunimo reikalais Telesforo Budulio balsas.

Seniūnas piktai nužvelgė Budulį ir įgėlė:

- Negi opozicija išvarė į pensiją, kad mane stebėtum? Atmink: tai jūs dirbate nuo aštuonių iki septynioliktos, o aš seniūnu esu kiaurą parą.

Kastytis įėjo į kabinetą, sviedė ant sofos portfelį ir išsidrėbė fotelyje. Dar kiek – ir būtų kojas susikėlęs ant stalo.

- Ko toks linksmas? – pasidomėjo Budulis. – Brolio firma laimėjo konkursą?

- Prašau netujinti! – pyktelėjo Kastytis. – Jei negerbi manęs, tai gerbk bent mano pareigas – esu išrinkčiausias iš išrinktųjų.

- Dėl to ir džiaugiatės? – pasitaisė Budulis.

Seniūnas atitraukė stalčių, sugriebė besiridenantį butelį, mikliai atsuko kamštelį ir mirktelėjo patarėjui:

- “Kalsi”?

Šis bandė nutaisyti abejingą miną, tačiau nosį pasiekęs brangaus gėrimo aromatas pribaigė paskutinius abejingumo likučius: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis piktai suglamžė vieną iš stambiųjų šalies dienraščių ir sviedė ant grindų:

- Kai reikia nuomonės dėl valdančiojoje koalicijoje atsiradusios trinties, dienraščio korespondentė kone pasturgalį palaižys, kad tik išdėstyčiau. O kad nors keletą eilučių brūkšteltų apie seniūnijos šventę ir įdėtų patenkinto seniūno nuotrauką! Sulauksi! – suniurzgėjo laikraščio gniužulą koja artyn prisitraukusiam seniūnijos patarėjui jaunimo reikalais Telesforui Buduliui.

- Sakiau ne kartą – neprasidėk su šalies žiniasklaida, – priminė Budulis. – Turi savo laikraštį, tai ir džiaukis, kad kiekviename puslapyje – po tavo nuotrauką. Jei ir tiek mažai – liepk spausdinti po dvi.

- Ai, – nusivylęs mostelėjo Kastytis. – Ne veltui sakoma, kad pigią mėsą šunys ėda. O kas ėda nemokamą? – pakėlęs nuo stalo pakratė jam lojalaus vietinio savaitraščio numerį.

Patarėjas skėstelėjo rankomis. Suprask, “tokia mėsa” šunų tikrai nedomina. Paskui pridūrė: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnas Kastytis suraukęs nosį pasirašė seniūnijos patarėjo jaunimo reikalais Telesforo Budulio pakištą raštą, o paskui neiškentęs įgėlė:

- Valstybė jums moka algą ne tam, kad jai darytumėt gėdą. Ryt pas mus bažnytkaimio šventė, atvyksta svečių iš užsienio. Ką jie pamanys apie mus, jei paskui dešiniąją seniūno ranką skraidys musių spiečius?

Budulis nustebęs apsidairė, iš tiesų pastebėjo apie galvą pikiruojančią vieną veislinę mėšlinę musę ir mikliai ją delnais sutraiškė.

- Ale prikibo, rupūžė, – atkišo delne “blyną”. – Nebeskraidys.

Seniūnas pasišlykštėjęs užtikrino:

- Skraidys. Ir ne viena, – parodė patarėjui kėdę. Atsisėdus, paaiškino: – Negražu sakyti, bet jei pats nesuprantate… Žodžiu, nuo jūsų juk dvokia, Buduli.

Budulis sukruto ir ėmė tyrinėti batų padus: Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Išgirdęs vis stiprėjantį šurmulį, Varnalėšų seniūnas Kastytis pramerkė akis ir apsidairė, tačiau nepastebėjo jį pažadinusio triukšmo šaltinio. Nepatenkintas pakilo nuo minkštasuolio, kuriame valandėlei įsitaisydavo po sočių pietų, priėjo prie lango ir pažvelgė pro užuolaidos kraštelį – tiesiai prieš langus su trispalve ant peties stovėjo vietos ūkininkas Vincokas ir kažką šūkavo. Pro sandarų langą seniūno ausis pasiekė tik tų žodžių nuotrupos. Seniūnas negalėjo lažintis, kad nugirdo gerai, bet suprato, jog Vincokas išsijuosęs plūsta vietos valdžią, o išrinktuosius vadina ne tik slunkiais, kyšininkais, vagimis bei proto miegaliais, bet ir kompetencijos stokojančiais “šutviniais”. Aplink Vincoką jau stoviniavo keli vietos žiopleliai ir pritardami linksėjo.

Seniūnas pakėlė tarnybinio telefono ragelį:

- Budulis?

- Jau šešios dešimtys metų, kai Budulis, – pasigirdo kitame ragelio gale.

- Matei šou už lango?

- Mačiau, – seniūnas išgirdo patarėjo jaunimo reikalais juoką. – Buvome pamiršę, kad turime savąjį vėliavnešį. Bet žiū – strykt kaip Pilypas iš kanapių. Lyg ir ne pilnatis šiandien… Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Užsukęs į Varnalėšų seniūniją vietos ūkininkas Vincokas pastebėjo, kad nebegirdi šiam pastatui būdingo šurmulio. Nors kilimais išklotuose koridoriuose sutiko dar kelis tokius pat kaip jis interesantus, šiandien nepamatė įprastai oriai vaikštinėjančių ar su virduliais rankose zujančių valstybės tarnautojų. Iš pradžių toptelėjo, kad pataikė per pačius pietus, kai eiliniams žemės kirminams prisakyta netrukdyti švento pietų meto. Tačiau iš kišenės išsitraukto ir senelio jaunystę menančio aptrinto “cibulinio” rodyklės dar tik artėjo prie vienuoliktos valandos.

- Atsiprašau, panele, – griebė už rankos skubančią ilgakoję valdininkę. – Kur čia galėčiau pateikti prašymą dėl paršų gerovės?..

Sugriebtoji loštelėjo atgal, piktu žvilgsniu nuplikė Vincoką, paskui atsainiai burbtelėjo:

- Ateikite darbo metu, – suraukė riestą nosytę ir pasislėpė už artimiausių durų.

Vincokas pasikrapštė pakaušį: “Greičiausiai šiandien – sekmadienis, todėl niekas nedirba?” – nutarė. Jau norėjo sukti laukujų durų link, bet susigriebė: “Jeigu būtų sekmadienis, durys būtų užrakintos.”
Skaityti daugiau »

Varnalėtšų istorijos

Kai per vietinės valdžios pradėtas gatvių bei vandentiekio ir šiluminių trasų rekonstrukcijas Varnalėšos buvo iškasinėtos ne tik skersai, bet ir išilgai, šiuo reiškiniu greitai susidomėjo net dvi Holivudo kino kompanijos.

- Mes čia atvykome tiesiai iš Irako, kur beveik sukirtome rankomis, – įsiveržęs į Varnalėšų seniūno Kastyčio kabinetą prisipažino vienos iš tų kino studijų prodiuseris. – Bet, manau, kad pagaliau radome, ko ieškojome. Esu Spilbergo patikėtinis. Šią vasarą ruošiamės sukti “Eilinio Rajano išgelbėjimas” tęsinį, turbūt matėte tą filmą su Tomu Henksu? Tai va: jūsų miestelis – ideali vieta mūsų naujojo filmo siužetui. Ten, – parodė į centrinės alėjos tranšėjas, – bus įsitvirtinę smogikai iš SS tankų divizijos. Ten, – dūrė nykščiu į priešingą pusę, – įsitvirtins amerikiečių oro desantininkų pulkas. Padegsime kelias dūmines minas, šen bei ten iškabinsime nacių vėliavas, ir jūsų Varnalėšos taps Francviliu po viską nušlavusio sąjungininkų lėktuvų antskrydžio…

Nespėjo prodiuseris papasakoti, kokią pasaulinę šlovę Varnalėšoms atneš šis filmas, o ranką jau ištiesė į kabinetą įsiveržęs filmo “Misija – Mėnulis” prodiuseris.
Skaityti daugiau »