Trečioji dalis

Liepos 9 dieną jau trečią kartą Bagaslaviškio bendruomenė rinkosi aptarti šalia Raganos kalno esančio žvyro ir smėlio telkinio problemų. Priminsiu, kad šių metų kovo 20 dieną UAB “Baltijos karjerai” jau bandė pristatyti visuomenei šio karjero poveikio aplinkai vertinimą. Vietiniams gyventojams pasipriešinus, gegužės 26 dieną į susitikimą su bagaslaviškiečiais tiesiai į būsimą žvyro ir smėlio telkinį (seną karjerą) atvyko rajono meras Kęstutis Pakalnis, vicemeras Valdas Radionovas, penki tarybos nariai bei aplinkos apsaugos agentūros vadovas Romualdas Sližauskas. Buvo nutarta pateikti rajono tarybai svarstyti reikalą dėl būsimo žvyro ir smėlio telkinio panaudojimo Savivaldybės reikmėms ir pasiūlyti neleisti nuomoti šio telkinio UAB “Baltijos karjerams”. Gegužės 29 dienos rajono tarybos posėdyje buvo vienbalsiai nepritarta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimui. Tokiu tarybos sprendimu bagaslaviškiečiai liko patenkinti ir manė, kad jų ramybė bus išsaugota. Tačiau…  Skaityti daugiau »

Dažni lietūs ir šiluma miškuose paskatino dygti grybus, turguose jau pasirodė voveraitės.

Už voveraičių litrą pardavėjai prašo maždaug 15 litų, bet sutinka ir derėtis. Už kitas miško gėrybes – saulės atokaitoje prisirpusių žemuogių stiklinaitę – prašoma 4 litų.

Kalvarijų, Halės, gyvenamųjų mikrorajonų turgeliuose braškių kilogramas kainuoja nuo 6 iki 8 litų. Yra daug iš Vengrijos atvežtų trešnių, kurių kilogramas kainuoja 7-8 litus. Tiems, kurie nori paskanauti sultingų arbūzų, už kilogramą tenka mokėti 4 litus.

Turguose daug daržovių. Žiedinių kopūstų ar baklažanų kilogramas kainuoja 3 litus, saldžiųjų paprikų – 4 litus. Už šviežio česnako galvutę prašoma 50-70 centų, už šviežių morkų kilogramą – 3 litų, šviežių raudonųjų burokėlių – iki 3 litų už kilogramą. Skaityti daugiau »

Dienos tema

Žemės ūkio naudmenos ir pasėliai deklaruojami ne pirmus ir ne antrus metus. Žemės naudotojai prie šios procedūros priprato, supranta, kad neatėjus pavasarį į Savivaldybę ir nesusitvarkius, negaus ne tik tiesioginių išmokų už javus, daržoves ar ganyklas, bet ir išmokų už pieno kvotas, laikomus gyvulius, daug ką.

Balandžio viduryje, kai deklaravimo laikotarpis buvo tik prasidėjęs, specialistai seniūnijose laukdavo ūkininkų nuo ryto iki darbo pabaigos, nesiimdavo kokio nors kito darbo – gal kas nors ateis? Deja, dažnai nutikdavo taip, kad niekas taip ir nepraverdavo kabineto durų. Didžiausioje rajone Širvintų seniūnijoje taip “dirbo” net trys specialistai. Ne kartą apie tokią situaciją rašė ir “Širvintų kraštas”. Nepadėjo. Deklaruotojų spūstys ir šiemet prasidėjo tik birželio 8 dieną, likus savaitei iki pagrindinio deklaravimo termino pabaigos. Galima suprasti pačius stambiausius ūkininkus, kurie valdo per 200 laukų laukelių. Kol suplanavo, kol pasėjo, kol nusprendė, kur ganys gyvulius, kur bus pūdymai… Tokie, atėję į seniūniją deklaruoti, sugaišdavo visą pusdienį. Ir nieko čia nepakeisi, darbas rimtas, atsakingas, kruopštus. O už durų stovėdami pyko trihektarininkai, pensininkai. “Kodėl taip ilgai trukdo, kodėl mūsų nepriima, kodėl nėra tvarkos, nes jau valandą ar dvi laukiame”, – laidė replikas. O ar ne patys kalti? Juk dažnas, pasirodo, atėjęs deklaruoti vos ne birželio vidury, turi tik daugiamečių žolių pasėlių, ir nieko daugiau. Kas jam trukdė ateiti balandį ar gegužę? Nebūtų reikėję laukti nė minutės. Paskutinę minutę atėjo ir, sakysime, braškių laukų deklaruotojai. Ar jie balandį ar gegužę nežinojo, kur auga tos uogos? Priešingai, tada nebuvo prasidėjęs pavasario darbymetis, sugaišti valandą kitą dokumentams susitvarkyti buvo daug patogiau nei dabar.  Skaityti daugiau »

Dienos tema

VĮ “Vilniaus regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas Antanas Pletas bei Širvintų kelių tarnybos viršininkas Vygantas Adomavičius įsitikinę, kad kelių priežiūros problemos turi rūpėti ir vietos valdžiai. Niekas neragina rajono mero ar Savivaldybės administracijos darbuotojų imti į rankas kastuvų ir eiti lyginti duobių keliuose. Tačiau vietos valdžia galėtų daug nuveikti, kad kelių priežiūrai būtų skirta daugiau lėšų, kad Savivaldybėje, kuriai jie vadovauja, žmonės važinėtų geresniais keliais. Nereikia sėdėti sudėjus rankų. Reikia minti Kelių direkcijos, Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės slenksčius, ten – prašyti, reikalauti, kad būtų apginti žmonių, iš kurių jau surinkti mokesčiai kelių priežiūrai, interesai.

Tačiau mūsų vadovai, matyt, yra įsitikinę, kad rajono žmonės važinėja gerais keliais, o gal – kad kelių priežiūra, kaip ir skęstančiųjų gelbėjimas, yra dėl to kenčiančiųjų reikalas? Kai antradienį į VĮ “Regiono keliai” būstinę Vilniuje rinkosi regiono kelių tarnybų vadovai, Kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos, apskrities savivaldybių atstovai, Širvintų savivaldybės vadovai ir specialistai net nepasivargino nuvykti į susirinkimą, kuriame svarstytos aktualios problemos, tartasi dėl paramos, ieškota būdų toms problemoms spręsti. Vygantas Adomavičius sako pasijutęs nejaukiai prieš kitus dėl to, kad mūsų rajono išrinktiesiems kelių būklė nerūpi. Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

Birželį Širvintų daugiabučių namų gyventojai telefonų skambučiais atakuoja ne tik UAB “Širvintų šiluma” darbuotojus, bet ir prašo “Širvintų kraštą” išsiaiškinti, kas tokio ypatingo nutiko, kad už “gyvatukus” jau reikia mokėti net 70 ar 80 litų per mėnesį. Žmonės įsitikinę, kad imdami tokį didelį mokestį šilumininkai savivaliauja, taip lopo savo finansų “skyles”.

Prieš kelerius metus aiškindamasis šią problemą, buvau padaręs išvadą, kad labiausiai “gyvatukų” mokestis vasarą padidėja dėl to, kad gyventojai neteisingai deklaruoja karšto vandens suvartojimą. Kurio nors buto šeimininkams deklaravus mažiau vandens, negu suvartota iš tikrųjų, už likutį pagal skaičiavimo metodiką turi sumokėti kiti, nes “gyvatuko” mokestis priklauso tik nuo šilumos skaitiklio namo šilumos punkte rodmenų. Po patikrinimo arba prabudus sąžinei ir pažeidėjui ištaisius deklaravimo klaidą, tą mėnesį kiti namo gyventojai už “gyvatukus” atitinkamai sumoka mažiau. Ir nieko čia nepadarysi – tokią skaičiavimo metodiką esą sumanė ne Širvintų, Molėtų ar Ukmergės šilumininkai. Pasak šilumininkų, taip yra visoje Lietuvoje. Įrengti elektroninę sistemą, pagal kurią centre bet kuriuo metu matytųsi kiekvieno buto skaitiklių rodmenys, yra labai brangu, ir bent jau artimiausiu metu, kaip teigia UAB “Širvintų šiluma” direktorius Sigitas Jozonis, Širvintose to nebus. Belieka pasikliauti gyventojų ir tikrintojų sąžine. Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją skambino Anciūnų kaimo gyventojas Juozas Narkevičius. Žmogus, kaip ir dauguma pagyvenusių ūkininkų, pasitraukė iš žemės ūkio gamybos. Sutvarkė visus reikalingus dokumentus, laukia pažadėtų išmokų. Ne vieną kartą sakyta, kad jos už praėjusius metus bus išmokėtos iki kovo mėnesio. Deja, išmokų nėra iki šiol. Pats žemės ūkio ministras K. Starkevičius ūkininkų suvažiavime neseniai pažadėjo sumokėti jas iki liepos mėnesio. Dabar jau girdėti kalbų, kad tos išmokos pasitraukusiems iš gamybos ūkininkams už pieno kvotą bus sumokėtos tik iki rugsėjo, o gal dar vėliau. Atseit dar neįvertintos visos paraiškos, taisyklėse nėra nustatyta konkretaus termino, iki kada tas išmokas reikia išmokėti. Paskambinę į Nacionalinę mokėjimo agentūrą žmonės nieko paguodžiamo neišgirsta. Jiems paaiškinama, kad Finansų ministerija neperveda pinigų, prašo žemdirbių kantrybės – ir viskas. “Širvintų kraštas” pasidomėjo, apie kokias sumas kalbama. Gal buvę ūkininkai pernelyg reiklūs? Pasirodo, pinigai nėra maži. Mažiausia nesumokėta išmoka Širvintų rajone – 500 litų, o didžiausia – 10 tūkstančių. Vien tik Anciūnuose negavusių išmokas žmonių – trys. Visame Širvintų rajone – dešimtys… Skaityti daugiau »

Lauko diena

Praėjusią savaitę “Litagros prekyba”, “Bayer” ir “Berner” firmos mūsų rajone surengė lauko dieną, kurioje dalyvavo gražus būrelis Širvintų ir Vilniaus rajonų ūkininkų.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininkų Antano Rutkausko ir Jano Mučinio bei UAB “Kiaukliai” pasėlius, lankėsi gėlininkų Dindų šiltnamiuose Krašienoje, Alionių keramikos ceche. Tiek mūsų rajono ūkininkams, tiek svečiams iš Vilniaus labai patiko, kaip tvarkosi apžiūrėtų laukų savininkai, jie gėrėjosi jų kvalifikacija, stropumu.

Spausdiname pagrindines Lauko dienos metu išsakytas mintis.

Gražiai banguoja Antano Rutkausko ‘Zenta’ veislės kviečių laukas. Ši veislė mažiausiai lepi, patyrimas rodo – labiausiai tinkama mūsų krašto klimatui ir žemėms. Lauko dienoje dalyvavę agronomai sakė, kad Širvintų ūkininkai (ypač gelvoniškiai) išbandė visas įmanomas žieminių kviečių veisles, bet kitomis liko nepatenkinti. A. Rutkauskas javus pasėjo po pievos, todėl pasėlis nėra labai lygus. Bet ko norėti, velėną ne taip lengva įdirbti. Kita vertus, laukas laiku patręštas karbamidu, nupurkštas herbicidais nuo piktžolių, todėl specialistai prognozuoja gerą kviečių derlių.

Keletas pastebėjimų dėl tręšimo ir purškimo herbicidais. Ūkininkas A. Rutkauskas, tręšdamas kviečius, į hektarą išpurškė per 20 kilogramų karbamido. Specialistai aiškina, kad taip elgtis yra labai pavojinga, nes galima pasėlį nudeginti. Pagal seną agronomų praktiką, optimali purškimo karbamidu norma – 13-15 kilogramų. Ūkininkas Antanas sako, kad taip elgiasi jau ne pirmus metus. Pasak jo, reikia paisyti tik vieno – purkšti pakankamai šiltu tirpalu, nepurkšti patį vidurdienį per kaitrą. Laikantis tokių elementarių taisyklių nė karto neteko patirti nuostolių. Specialistai nesutiko – jie mano, kad, kaip sakoma, vienas kartas gali nemeluoti.
Skaityti daugiau »

Mintys iš šalies

Širvintų rajone veikiančių penkių sodininkų bendrijų pirmininkai pripažįsta, kad pas mus įsikuriantys vilniečiai atneša naujos kultūros, tačiau su tuo ne visada taikstosi senbuviai. Daugeliui naujakurių sodų bendrijos tapo nuolatine gyvenamąja vieta, o štai seniesiems širvintiškiams jos vis dar yra vieta poilsiui, daržininkystei ir sodininkystei. Kaip vieną iš aktualiausių problemų, kurias reikėtų spręsti iš esmės, širvintiškiai įvardijo per sodų bendrijas nutiestus kelius, kurie dažniausiai savo sklypus atsitveriančių ir valstybinę žemę užgrobiančių naujakurių pastangomis susiaurėjo tiek, kad jais vargiai išvažiuoja sunkiasvorė technika, pavyzdžiui, – šiukšlių išvežimo mašinos.

Širvintų sodininkai sako suprantantys, kad sklypų be šiukšlių nebūna, bet kodėl už tai jie turi mokėti antrą ar net trečią kartą?

- Gyvename Širvintose, čia turime butus, taigi – ir prievolę naudotis atliekų tvarkytojų paslaugomis, – susitikime su Lietuvos sodininkų draugijos pirmininku Vladislovu Butkevičiumi sakė vienai iš sodininkų bendrijų atstovaujantis Kazys Kybartas. – Tačiau mums nepriimtina, kad dar turime mokėti už atliekų išvežimą ne tik iš garažų kooperatyvų, bet ir iš sodų bendrijų.
Skaityti daugiau »

Seniūnijose, buvusiose komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse, pastatyti antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, vadinamieji “teletabiai”. Šalia tų aikštelių esantys užrašai perspėja, kad čia griežtai draudžiama mesti komunalines atliekas. Savaime suprantama – juk kiekvienas gyventojas privalo sudaryti sutartį su UAB “Ecoservice” ir pasistatyti konteinerius. Deja, kaip sakoma, turbūt lengviau išmokyti karvę šokti, nei mūsų žmones pripratinti prie tvarkos. Aikštelėse prie “teletabių” nuolat pūpso šiukšlių krūvos. Seniūnai, tiesiogiai atsakingi už Atliekų tvarkymo taisyklių vykdymą, nori nenori priversti iš viešųjų darbų varganų lėšų samdyti žmones, ieškoti transporto ir surinkti bei išvežti susikaupusias šiukšles į Šniponių sąvartyną. Prabėga šiek tiek laiko – ir vėl tas pats…

Neapsikentęs dėl nuolatinės netvarkos Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas nutarė surasti kaltininkus. Nemalonu, bet, pasirodo, visiškai nesunku – tarp šiukšlių įkalčių netrūksta: išmestose sąskaitose – ir žmonių pavardės, ir adresai. Juodiškių atliekų surinkimo aikštelėje tarp išmestų šiukšlių rasta Zibalų seniūnijos Šešuolėlių II kaimo gyventojos Dorotos Andrejevienės, Molėtų rajono Giedraičių kaimo gyventojo Olego Andrejevo, Algimanto Pintuko sąskaitų.  Skaityti daugiau »

Praėjusią savaitę į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi miesto gyventoja. Moteris piktinosi, kad valdžia visiškai nesirūpina, jog būtų laikomasi Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių. Anot jos, kai kurie Širvintų miesto gyventojai leidžia savo vištoms vaikščioti kur panorėjus (pievelėje tarp Janonio ir Plento gatvių, palei rekonstruotą tiltą per upelį), nors taisyklėse aiškiai parašyta, kad miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskiruose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų, pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų.

Nesilaikant minėtų taisyklių, miesto teritorijoje (prie “Luktarnos”, netoli “Atžalyno” stadiono) ganomi ir arkliai, karvės, ožkos. Skaityti daugiau »