Šiltnamis sugriuvo nors šeimininkas jį ir perrišo tinklu, viela.

Mūsų gyvenimo grimasos

Nuo pernykščio rudens Širvintose ir Kabaldoje vandentiekio ir kanalizacijos trasas tiesia UAB KRS. Dar rudenį žmonės skundėsi, kad žiemai liko išverstos gatvės, namų kiemai, ir niekas nesiruošia jų tvarkyti. Gyventojų susirinkime darbus vykdančios bendrovės vadovai pažadėjo iki šių metų birželio viską sutvarkyti gražiau, negu buvo, nes esą iki liepos mėnesio jie turį priduoti darbus komisijai, taigi, mėnesį reikės taisyti galimus trūkumus.

Atėjo birželis, atėjo liepa, o viskas, kas buvo išversta, taip ir riogso. Užuot pradėjusi tvarkyti aplinką ir vykdyti baigiamuosius statybos darbus, liepos mėnesį bendrovė (tiksliau jos pasamdyti subrangovai) pradėjo keisti vandentiekio šulinių sklendes (darbo, sako, užteks iki vėlyvo rudens), renovuoti kanalizacijos trasą palei Širvintų tvenkinį. Savivaldybė, motyvuodama tuo, kad darbus sutrukdė šalta žiema, pratęsė darbų įvykdymo terminą, bet žmonės abejoja, ar iki žiemos viskas bus padaryta.

Liepos pabaigoje kažkokie UAB KRS pasamdyti vyrukai (sako, taip pat iš Kauno) niekam nieko nesakę ir neperspėję iškasė giliausią duobę tarp “Norfos” ir Jachimavičių namo. Statybininkai pakeitė buvusio kanalizacijos šulinio žiedus, pradėjo stumdyti atgal šlapią žemę (šulinys yra už 20-30 metrų nuo tvenkinio, įsikasta giliau jo lygio). M. Jachimavičienė, sako, neiškentusi tokio darbo broko. Ji esą žinanti, kad rekonstruojant vandentiekio, kanalizacijos šulinius vietoj buvusios žemės privalo būti privežta žvyro, smėlio, šulinio pagrindas turi būti išgrįstas moliu, viskas privalo būti sutrombuota. Visa tai įskaičiuojama į darbų sąmatą. Skaityti daugiau »

Mums rašo

Jau kuris laikas Jūsų laikraštyje skaitau apie Valstybinio augalų apsaugos inspektoriaus keliones po rajono šabakštynus. Kaip ten bebūtų, kokių diskusijų kiltų – tokia akcija reikalinga. Ir seniai reikėjo taip daryti, o neapleisti Lietuvos taip, kad jau tuoj ir žingsnio nebus galima žengti – aplink vien varnalėšynai, barštynai ir dar visokie kitokie brūzgynai… Kai kurie bus nubausti, kai kurie išsigandę patys susipras tvarkytis, kai kurie gal ir išsisuks, bet vis tiek naudos bus – “džiunglių” sumažės.

Tačiau yra vienas toks paradoksas – kaime apleistas žemes sutvarkyti verčiame, o mieste? Kad ir Širvintose. Negirdėjau tokių dalykų.

Pasižvalgykite po miestą. Net ir pačiame centre rasite šabakštynų. O ką jau kalbėti apie atokesnius kampelius. Beržės upelio pakrantės kažin kodėl tvarkomos tik iki parduotuvės “Šrilana”. Nuo Jaunimo gatvės “Luktarnos” degalinės link – baisu ir žiūrėti. Dar kraupesnis vaizdas Kalnalaukio pramonės “griuvėsiuose”… Ir taip daug kur. Tai kodėl vargšė vieniša “bobelė”, bėdojanti, kad neturi net už ką vaikų pamaitinti,  baudžiama už tai, kad neapšienavo savo sodybos, kodėl trūks plyš ji turi per nurodytą laiką šabakštynus nušienauti, o “vargšai” komunalininkai, esą neturintys pinigų miestui prižiūrėti, paliekami ramybėje. Skaityti daugiau »

Nors yra buvę, kad rajone žolė degė jau iškritus sniegui, iš tiesų ugniagesiai gelbėtojai kasmet išgyvena du gaisrų atvirosiose teritorijose laikotarpius – pavasarį, kai deginama pernykštė žolė, ir vasarą, kai ima smilkti ražienos ir šiaudai. Suprasdami, kad šiaudų tvarkymas kainuoja nepigiai, kai kurie ūkininkaujantys asmenys yra linkę šiaudus sudeginti. Tai – pas mus vis dar populiarus toks jų tvarkymo būdas, nors daug ūkininkų šiaudus susmulkina bei užaria ir taip natūraliai patręšia žemę.

Baudos – nemažos

Šiaudų deginimas kelia didelį pavojų aplinkai, ypač šiuo karštu laikotarpiu: ne tik kyla pavojus išplisti gaisrams, bet ir teršiamas oras. Nuo deginamų šiaudų dūmų kasmet dūsta miesto ir miestelių gyventojai.

Ugniagesiai spaudoje primena, kad pernai jiems beveik 7000 kartų teko gesinti degančios žolės plotus, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 proc. visų gaisrų.
Skaityti daugiau »

Išgyventi pervažiavus tokiam smulkintuvui nėra jokio šanso.

Žmogau, ar sutvarkei apleistą savo žemės sklypą?!

Jau antrą savaitę informuojame savo skaitytojus, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ėmėsi iniciatyvos pagaliau išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistos žemės plotų, kas jų šeimininkai, imtis priemonių, kad situacija pagerėtų. Valstybinis augalų apsaugos inspektorius Vytautas Inčiūra kasdien važinėja po laukus ir aiškinasi, kur, kas, kodėl apleido žemę? Vieni įspėjami, kiti baudžiami piniginėmis baudomis, tretiems paaiškinama, kad jie turės už apleistą žemę mokėti ne tik baudas, bet daug didesnį žemės ar jos nuomos mokestį.

Žinia apie tai tuoj pat pasklido ne tik tarp “Širvintų krašto” skaitytojų. Žmonės, turintys apleistų žemės sklypų (ypač nedidelius tokios žemės plotus), ne juokais susirūpino – ką daryti? Žinia, turtuoliai, prisipirkę tūkstančius hektarų, tikriausiai ir dabar išsisuks nuo baudų, o mokėti teks jiems, neturintiems užnugario, suduriantiems vos galą su galu, laukiantiems geresnių laikų, kada ta žemelė pradės nešti šiokį tokį pelną.

Nušienauti vos ne dviejų metrų aukščio kietynus nėra taip paprasta, nori nenori tenka samdyti tuos, kurie turi galingus traktorius, specialius tam pritaikytus smulkintuvus, žoliapjoves.
Skaityti daugiau »

Aplink vaizdingoje vietoje įsikūrusį Žuvinčių kaimą - neaprėpiami neprižiūrėtos žemės plotai. Šeimininkas juose susikasė nedidelę lysvę svogūnams - gana!

Žmogau, ar sutvarkei apleistą savo žemės sklypą?!

Rašėme, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ėmėsi iniciatyvos pagaliau išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistos žemės plotų, kas jų šeimininkai, imtis priemonių, kad situacija pagerėtų. Valstybinis augalų apsaugos inspektorius Vytautas Inčiūra kasdien važinėja po laukus ir aiškinasi, kur, kas, kodėl apleido žemę? Vieni įspėjami, kiti baudžiami piniginėmis baudomis, tretiems paaiškinama, kad jie turės už apleistą žemę mokėti daug didesnį žemės ar jos nuomos mokestį.

Žodžiu, tvarkai palaikyti imamasi griežtų priemonių. Kaip Baltarusijoje. Ten, sako, ne taip lengva rasti apleistos žemės lopinėlį. Visur nušienauta, suarta, apsėta, prižiūrėta. Bet žmogaus teisių sergėtojai pirmai progai pasitaikius pabrėžia – ten pažeidžiamos žmogaus teisės, vyrauja prievarta, diktatūra, neveikia rinkos dėsniai.

Tai gal ir Lietuvos dabartinė valdžia perlenkia lazdą į kitą pusę? Jei žmogus nusipirko žemės, jei ji yra jo nuosavybė, koks kieno reikalas, kas joje auga – miežiai, rugiai, bulvės ar kiečiai ir dilgėlės. Ką apsimoka auginti, tą žmogus ir augina. Skaityti daugiau »

Į talką atvažiavo ir kaimynas Gintaras Daugėla (kairėje). Jam ūkininkas Darius (dešinėje) patikėjo traktorių vežti grūdus į sandėlį.

Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė sako, kad kol kas ūkininkai dar neteikia ataskaitų apie gautą derlių, bet iš pokalbių su jais specialistai susidarė nuomonę, kad šiemet javų derlius bus trečdaliu mažesnis nei pernai.

Neteko girdėti, kad skųstųsi Musninkų krašto ūkininkai. Gal jų seniūnijoje buvo šiek tiek palankesnės sąlygos? Pirmieji ūkininkai šioje seniūnijoje kulia apie 3 tonas iš hektaro kvietrugių, beveik tiek pat, kaip ir pernai. Tik grūdai daug smulkesni, dėl karščių subrendo nespėję užaugti.

Audros ir liūtys didesnių nuostolių padarė tik Lapelėse. Ten padaryti dideli nuostoliai ūkininko šiltnamiuose.

Jauniūniškiai labai dejuoja, kad į laukus negali įvažiuoti su jokia technika. Kombainai klimpsta. Pabandę aukštesnėse vietose kulti gauna vos  2 tonų iš hektaro grūdų derlių. Taigi sąlygos ūkininkams labai nevienodos. Vienas gauna visai neblogą derlių ir nesiskundžia, o už kilometro gyvenančio laukuose telkšo ežerai. Skaityti daugiau »

Už gražiai tvarkomos sodybos Viesose iki pat automagistralės dešimtimis kilometrų į abi puses plyti piktžolynai.

Žmogau, ar sutvarkei apleistą savo žemės sklypą?!

Praėjusį kartą rašėme, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ėmėsi iniciatyvos pagaliau išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistos žemės plotų, kas jų šeimininkai, imtis priemonių, kad tokia situacija pagerėtų. Valstybinis augalų inspektorius Vytautas Inčiūra kasdien važinėja po Širvintų ir Ukmergės rajonų laukus ir aiškinasi, kur, kas, kodėl apleido žemę? Kiekvieną ketvirtadienį inspektorius privalo atsiskaityti, kiek tokių sklypų surado, kiek apsileidusių šeimininkų įspėjo, kiek nubaudė, su kokiomis problemomis susidūrė. Vienas žmogus aptarnauja du rajonus (Širvintų ir Ukmergės), todėl nieko negalėtų padaryti, jei nerastų pagalbininkų. V. Inčiūra džiaugiasi, kad jam labai daug padeda rajono Žemės ūkio skyriaus specialistai, galėtų būti aktyvesni seniūnai, seniūnijose dirbantys žemės ūkio konsultantai…

Už apleistą žemės sklypą inspektorius kol kas gali bausti jo šeimininką ne didesne nei 100 litų bauda. Seimas dar šį rudenį turėtų priimti įstatymą, pagal kurį baudos už tai labai padidės. Turėtų bent keleriopai padidėti ir mokestis už apleistus žemės sklypus. Taigi sistema lyg ir veikia. Bet yra vienas “bet”… Atvažiavęs prie kiečiais, varnalėšomis ir dilgėlėmis apaugusio sklypo nerasi jokios informacijos, kieno jis. Gerai, jei netoliese gyvenantis žmogus prisipažįsta: “Mano”. Inspektoriui tokiu atveju beveik visada lieka išklausyti tokio šeimininko graudžių kalbų apie skurdų gyvenimą, valgyti neturinčius jo vaikus… Skaityti daugiau »

Danutę Pukanasienę inspektorius Vytautas Inčiūra surado darbovietėje.

Žmogau, ar sutvarkei apleistą savo žemės sklypą?!

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ėmėsi iniciatyvos pagaliau išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistos žemės plotų, kas jų šeimininkai, imtis priemonių, kad tokia situacija pagerėtų. Valstybinis augalų inspektorius Vytautas Inčiūra kasdien važinėja po Širvintų ir Ukmergės rajonų laukus ir aiškinasi, kur, kas, kodėl apleido žemę? Radęs apleistos žemės sklypą inspektorius klausinėja arčiau gyvenančių žmonių – gal jie žino, kieno tai žemė, kur gyvena jos šeimininkas.

Apie blogai veikiančią sistemą, įgalinančią greitai ir efektyviai rasti tokių žemių šeimininkus, viliuosi parašyti straipsnių ciklą artimiausiuose “Širvintų krašto” numeriuose. Šį sykį pakalbėkime apie paprasčiausius atvejus ir priemones apsileidusiems šeimininkams sudrausminti.

Inspektorius Vytautas Inčiūra sako nelinkęs švaistytis baudomis. Jis mano, kad daug svarbiau yra įtikinti žmones, perspėti, išaiškinti, kad taip elgtis negalima. Baudos – kraštutinė priemonė, kai pasirodo, kad jokie perspėjimai nepadeda. Skaityti daugiau »

Sunkmečiu išaugus paramos gavėjų skaičiui, lėšų pritrūko beveik visos šalies savivaldybės. Taigi birželio 2 dieną Vyriausybė socialinei paramai ir kompensacijoms už šildymą bei karštą ir šaltą vandenį papildomai skyrė beveik 84 milijonus litų. Tačiau manoma, kad ši piniginė injekcija trumpalaikė ir iki metų pabaigos lėšų socialinei paramai ir vėl pritrūks visos savivaldybės.

Remiantis Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjos Deimantės Oršauskaitės pateiktais duomenimis, 2009 metų sausio mėnesį mūsų rajone socialinę pašalpą gavo 273 asmenys (98 šeimos), šių metų sausio mėnesį – 713 asmenų (297 šeimos), o birželio mėnesį – 1213 asmenų (550 šeimų).

Būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas 2009 metų sausio mėnesį Širvintų rajone gavo 894 asmenys (548 šeimos), šių metų sausio mėnesį – 1641 asmuo (855 šeimos). Birželio mėnesį išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas gavo 280 asmenų (162 šeimos). Skaityti daugiau »

Ar į šį atliekų konteinerį atliekas verčia tik čia gyvenantys žmonės?

Skaitytojų laiškai

Prie daugiabučio namo, kuriame gyvena socialiai pažeidžiamos šeimos, stovi buitinių atliekų konteineris. Kaip ir visur. Kiekvienos savaitės pirmadienio rytą čia atvažiuoja UAB “Ecoservice” šiukšliavežė ir išveža šiukšles. Už vieno 1,1 kubinio metro dydžio konteinerio atliekų išvežimą juo besinaudojantys žmonės moka be kelių centų 50 litų. UAB “Ecoservice” kruopščiai skaičiuoja kiekvieną išvežtą konteinerį, išrašo gyventojams sąskaitas… Kas pasakys, kad jos mažos, tegul meta į mane akmenį.

Sugrįžkime prie šio daugiabučio namo šiukšlių konteinerio. Jis stovi netoli gatvės esančios automobilių stovėjimo aikštelės kamputyje. Kad žmonėms mažiausiai trukdytų. Į aikštelę įvažiuoja “nuliovas” juodas automobilis. Iš jo išlipa solidus ponas. Atsidaro bagažinę ir gal kokias penkias minutes krauna į konteinerį atliekų maišelius… Po daugiabučio namo kiemą vaikšto žmonės, bėgioja vaikai. Niekas neprieina, nesugėdija, kad taip elgtis tikrai negražu, nes už jo sukrautas į konteinerį atliekas turės sumokėti ne kas nors kitas, bet jie, skurstantys to daugiabučio namo gyventojai. Skaityti daugiau »