Praėjusį šeštadienį Širvintų turgus nuobodžiavo. Jautėsi, kad visos jėgos, sulaukus giedresnių dienų, mestos bulviakasiui, na, ir gal dar grybams.

- Palyginti su įprastu rudens šeštadieniu – šiandien tik pusė to, – guodėsi bulvių priekabėlę atsivežęs ūkininkas. – Vaikštinėjančių ir klausinėjančių lyg ir yra, o perkančių – vos vienas kitas. Matyt, pirkėjai dar lūkuriuoja, žvalgosi, tikisi, kad kainos, kai baigsis bulviakasis, dar gali kristi.

O gal atvirkščiai? Mat daug kas šį rudenį dejuoja, kad bulvės prastokos, gerokai mažesnės nei pernai, o kai kur, žemesnėse vietose – ir sušuto.

Ūkininkė iš Ramaškonių kas savaitgalį parduoda bulves. Gražias, dideles – kaip sakoma, gumbas į gumbą.

- Ar nepūva?

- Kad lyg ir ne, – sako moteris. – Žinoma, viena kita pasitaiko, bet puviniu tikrai neužsikrėtusios. Štai prieš porą savaičių žmogus nusipirko maišą, sakė, supils į aruodą ir žiūrės, ar nedrėksta, negenda. Šiandien atvažiavo ir sakė pirksiąs visai žiemai…

Net iš Panevėžio bulves atvežusi ūkininkė irgi gaudyte gaudė pirkėjus. Maišelis bulvių, atsižvelgiant į dydį, – 20-30 litų, kilogramas – litas, mažesnių – 90 centų. Deja, ir prie jos, ir prie kelių kitų pardavėjų norinčiųjų pirkti eilės nesirikiavo.

O štai grūdų apie pusę devynių ryto jau beveik nebuvo – viena pardavėja maišą teturėjo. 28 litų prašė. Sako, grūdai šiemet – deficitas. Ir gana brangūs.

Morkų kilogramas – irgi litas, mažesnių – 50 centų. Spanguolių litras – 6-7 litai, obuolių kilogramas – 1-1,5 lito. Bruknių litras – 7 litai. Aviečių – 5-6 litai. Pomidorų kilogramas – 4 litai. Medaus kilogramas, kaip ir visoj Lietuvoj, – 20 litų. Kilogramas baravykų – 15 litų. Beje, jei širvintiškiai, vaikščiodami po savo turgelį, bėdoja, kad brangu, tai, kaip sakoma, tegu “nevaro Dievo į medį” – Vilniaus ūkininkų turgelyje visų minėtų produktų kainos vienu – trim litais aukštesnės. Ar ten produktai “ekologiškesni”? Na, tai turbūt tik pardavėjo sąžinės reikalas. Juo labiau, kad savame krašte žmonės bent jau vienas kitą pažįsta, tad gal ir “apmeluoti” sunkiau… Skaityti daugiau »

Situacija

“Širvintų kraštas” neseniai rašė, kad karštomis vasaros dienomis kai kur buvo sutrikęs šalto vandens tiekimas dėl labai padidėjusio jo naudojimo, silpnesni siurbliai ne visada spėdavo pripompuoti reikiamą kiekį. Pasidomėjome, kaip yra dabar, orams atšalus. Pasirodo, kad jokios problemos tikrai nėra, dėl tokio momentinio vandens vartojimo padidėjimo keisti siurblių į galingesnius tikrai nereikia. Priešingai, kai kur jie yra net per galingi, todėl neekonomiški.

UAB “Širvintų vandenys” direktorius Kęstutis Vaškevičius “Širvintų kraštui” paaiškino, kad prieš trejus metus atėjęs į šį postą ėmėsi tvarkyti vandens apskaitą. Dabar nebeliko nė vienos “Širvintų vandenims” priklausančios vadinamosios vandens kolonėlės, nė vieno abonento, vartotojo, mokančio už vandenį pagal normatyvus. Visur įrengti skaitikliai. Įgyvendinant tai nekilo didesnių nesklandumų. Už visas bendrojo naudojimo kolonėles yra atsakingi žmonės, kurie gražiai sutaria su visais vandens vartotojais tarpusavyje, kiek kuris turi pasibaigus mėnesiui mokėti. Skaitikliai sukasi ir vandens tiekimo prie kapinių vietose, todėl seniūnai yra suinteresuoti, kad iš ten esančių čiaupų vanduo nebėgtų, nelašėtų be reikalo. Žmonės taip pat žino, kad už tokiose vietose išleistą vandenį reikės mokėti iš Savivaldybės biudžeto (visų mokesčių mokėtojų pinigų), pasak direktoriaus, pastebėję gedimą dažniausiai elgiasi pilietiškai, paskambina į seniūniją arba į “Širvintų vandenis”, praneša. Avarinė tarnyba nedelsdama atvažiuoja į vietą ir suremontuoja gedimą. Skaityti daugiau »

Šienainio "pakuotės" ūkininkams tampa ne tik galvos skausmu, bet ir gerokai patuština piniginę...

Dienos tema

Ūkininkai suka galvas dėl šienainio gamyboje naudotos polietileno plėvelės. Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai išsiuntė žemdirbiams prašymus pateikti informaciją apie šienainio gamybai naudojamos plėvelės kiekius bei sumokėti pakuotės tvarkymo mokestį nuo 2005 metų. Jo nesumokėjus – kapsi delspinigiai. Žemdirbiai piktinasi ir mano, kad toks didelis mokestis nėra pagrįstas.

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius taip pat įsitikinęs, kad iš ūkininkų reikalaujamas 1,8 Lt/kg panaudotos polietileno plėvelės tvarkymo mokestis pagal faktinį jos įsigijimo kiekį nėra pagrįstas, nes esą aplinkosaugininkai neteisingai interpretuoja šiuo metu šalyje galiojančio Lietuvos Respublikos pakuočių ir jų atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 85-2968; 2005, Nr. 86-3206) straipsnį, nusakantį pakuotės sąvoką. Įstatyme, pasak direktoriaus, teigiama, kad pakuotė – tai gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, tvarkyti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. Žemdirbiai pagamintą šienainį naudoja gyvuliams šerti  ir į rinką jo nepateikia, t. y. sunaudoja savo ūkio reikmėms. Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi kelių daugiabučių namų atstovai prašydami išsiaiškinti, už ką jie moka UAB “Širvintų komunalinis ūkis” vadinamųjų administravimo ir eksploatavimo išlaidų mokesčius. Gyventojų teigimu, iš šio mokesčio sukaupiama namų remontui labai nedaug lėšų, todėl kyla nerimas, ar tie pinigai naudojami skaidriai. Vienas Janonio gatvės daugiabučio namo gyventojas, gyvenantis 62 kvadratinių metrų bute, sakė mokąs kas mėnesį po 20 litų, t. y. per metus po 240 litų. Iš visos laiptinės gyventojų esą surenkamos tūkstantinės lėšos, o pakeitę durų spyruoklę komunalininkai sako, kad gyventojai jiems liko skolingi 120 litų, nes neva kaupiamųjų lėšų net tam neužtenka.

Kito daugiabučio namo atstovai įrodinėjo, kad jų laiptinė kas mėnėsį komunalininkams sumoka 119 litų, t. y. 1428 litus per metus. Deja, kaupiamųjų lėšų namo remontui, pasak jų, nesurinkta nė 200 litų. Jie taip pat prašė išsiaiškinti, kur dingsta jų mokesčiai?

Korespondentas Steponas Liktoravičius kalbina UAB “Širvintų komunalinis ūkis” direktoriaus pavaduotoją, atliekantį butų ūkio administratoriaus darbą, Algį Gudonį:

- Kuriam tikslui renkamos šios lėšos? Skaityti daugiau »

Nors deginama žolė rajone nėra retenybė, žmonės tikina, kad pasitaiko, jog užfiksuojama atvejų, kurių iš tiesų nėra buvę.

Pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį tiek aplinkosaugininkams, tiek ir žemės ūkio specialistams. “Širvintų kraštas” ne kartą rašė, kad dažniausiai žolė deginama nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Neretai išdega ne tik deginamas plotas, tačiau ir šalia esantys sklypai, kartais nepavyksta išgelbėti net netoli esančių pastatų.

Taip elgdamiesi žemdirbiai (pasak kai kurių, tai pigiausias būdas palaikyti gerą žemės agrarinę būklę) nepagalvoja, kad už tokį veiksmą gresia bauda iki 500 litų, galima prisišaukti didelę nelaimę.

Kitas dalykas – ūkininkai savo plotuose degindami žolę rizikuoja ne tik gauti baudą, bet ir netekti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tam tikras priemones.

Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus būti sąmoningus ir primena, kad deklaruojant pasėlius būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Vienas šių reikalavimų skelbia, kad ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos.   Skaityti daugiau »

VšĮ Širvintų laisvalaikio centro darbuotojai ne tik perdažė persirengimo kambarių spinteles, bet išplovė ir šviestuvus.

Dienos tema

Tikriausiai daugelis prisimena, kad dotacijos VšĮ Širvintų laisvalaikio centrui buvo sumažintos nuo 171 700 litų pernai iki 67 000 litų šiemet. Šių metų balandžio 29 dienos rajono tarybos posėdyje svarstant VšĮ Širvintų laisvalaikio centro 2009 metų finansinės atskaitomybės bei veiklos ataskaitą, tikriausiai mažai kas gilinosi į Savivaldybės įmonės direktoriaus Vytauto Apavičiaus pateiktą kreipimąsi, kuriame buvo išdėstytas ir taupymo priemonių planas. Mat tąkart tarybos nariai, užuot svarstę realias finansavimo galimybes, daugiau šmaikščiai tarpusavyje replikavo, kam, neva, reikėtų vadovauti Savivaldybės įmonei. Jokių konkrečių siūlymų nebuvo tikriausiai todėl, kad visi žino, jog VšĮ Širvintų laisvalaikio centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Taigi šios įstaigos pagrindinius finansinius išteklius formuoja Savivaldybės administracijos paskirstytos bei rajono tarybos patvirtintos dotacijos ir teikiamų paslaugų bei kitų fondų lėšos.

Vis dėlto kitame rajono tarybos posėdyje (gegužės 31 dieną) buvo pritarta Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktam svarstyti sprendimo projektui “Dėl Širvintų rajono savivaldybės biudžeto dalinio pakeitimo”, kuriuo, be kitų pakeitimų, buvo siūloma papildomą 50 tūkst. litų finansavimą skirti ir VšĮ Širvintų laisvalaikio centrui. Nors minėti 50 tūkst. litų (pinigai viešajai įmonei buvo pervesti birželio 11 dieną) VšĮ Širvintų laisvalaikio centro turimų skolų ir nesumažino, tačiau darbuotojų atlyginimams, kurių jie nebuvo gavę nuo vasario mėnesio, ir gal kai kuriems mokesčiams sumokėti užteko… Skaityti daugiau »

Nors trasa, pasak P. Opanovičiaus, padaryta už paskutinius sutaupytus litus, įvado gyliu ponai Saidžiai, atrodo, tikrai negalės skųstis. Laimė nusišypsojo ir liberalcentristės kaimynams.

Mūsų gyvenimo grimasos

Ne vieną kartą rašėme, kad projekte, pagal kurį vykdomi Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir kanalizacijos trasų tiesimo darbai, pridaryta daugybė klaidų. Pasak projekto koordinatoriaus Petro Opanovičiaus, nesuprojektuota 5 kilometrai trasų. Kanalizacijos arba vandentiekio trasų neturės net centrinės Vilniaus gatvės namų nuo bažnyčios iki Musninkų gatvės gyventojai. Dėl tokių klaidų Krantinės gatvėje gyventojai buvo surengę net protesto mitingą (”Š.k.”, 2010 m. rugpjūčio 21), apie padėtį Šermukšnių gatvėje taip pat rašėme (”Š. k.”, 2010 m. liepos 24).

Gyventojų ir “Širvintų krašto” kovingumas subrandino vaisius. Šį antradienį Petras Opanovičius redakcijai pranešė, kad dalis projektavimo klaidų jau ištaisyta. Pasak projekto koordinatoriaus, paaiškėjo, kad pakeitus trasų klojimo būdą (iš atvirojo į uždarąjį) sutaupyta nemažai lėšų, už kurias rangovas (UAB KRS) apmokėjo projektuotojams (UAB “Hidroprojektas”) ir tuos papildomus darbus padarys per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

Suprojektuoti ir bus padaryti kanalizacijos šuliniai Kalnalaukio gatvėje ties septyniais tos gatvės skersgatviais, kad antrajame darbų etape (pasak P. Opanovičiaus, jie turėtų prasidėti kitų metų pavasarį) būtų galima įrengti kanalizacijos šulinius prie visų toliau nuo tos gatvės pastatytų namų. Šiame etape kanalizacijos įvadai esą bus įrengti likusiems Šermukšnių ir Krantinės gatvių namams (pasak projekto koordinatoriaus, Šermukšnių gatvėje dėl to reikės perdaryti iš naujo visą trasą, nes reikės keisti vamzdžius į storesnius – lyg specialistai nežinojo, kad prie paklotųjų reikės ateityje jungtis dar keliems likusiems namams – S.L.). Skaityti daugiau »

Nuo Kabaldos gyventojų priekaištų lavinos Savivaldybės ir KRS vadovai bandė išsisukti kaip beišmanydami.

Mūsų gyvenimo grimasos

Kaip buvo pranešta prieš savaitę, rajono meras Kęstutis Pakalnis po “įslaptinto” susitikimo savo kabinete su Krantinės gatvės atstovais pažadėjo susitikti su  visos gatvės gyventojais šios savaitės pirmadienio vakarą. Tai skelbė ir “Mero darbotvarkė”. Projekto koordinatoriui Petrui Opanovičiui buvo pavesta į gyventojų susitikimą pakviesti darbų rangovo, statybos priežiūros atstovus. Į susitikimą su labai gausiai susirinkusiais gyventojais (jie sakė atėjo perskaitę “Širvintų krašte” straipsnį apie dėl panašių darbų sugriuvusį A. Martinkos šiltnamį) atvyko Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė, projekto koordinatorius Petras Opanovičius, mero pavaduotojas Valdas Radionovas ir patarėja Jadvyga Barbaravičienė. Deja, susitikime nepasirodė pats jo organizatorius meras Kęstutis Pakalnis. O gaila. Būtų sužinojęs, ką iš tikrųjų mano žmonės apie jo darbus, kuriais kiekviename susitikime su gyventojais tebesigiria, apie jo poelgius siekiant pažaboti “Širvintų krašto” žurnalistus, apie tai, kad žmonės žavisi tokiu laikraščiu ir jo žurnalistais.

- Jam dabar “dzin”, nes puikiai supranta, kad tokio žmogaus į valdžią žmonės daugiau niekada nerinks, – viešai kalbėjo Krantinės gatvės gyventojas Bronius Paliukėnas. – Pavasarį išrinksim kitą valdžią, bet ar ji bus pajėgi ištaisyti dabartinės daugumos pridarytas nesąmones?

Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad K. Pakalniui nėra visiškai “dzin”. Iš patikimų šaltinių sužinojome, kad tuo metu, kai vyko susitikimas su Krantinės gatvės gyventojais, meras, pasidabinęs geltonais liberalcentristų marškinėliais, su keletu jaunuolių reklamuodamiesi važinėjosi dviračiais kitomis Širvintų gatvėmis. Skaityti daugiau »

Įvažiuodami į Širvintas Lietuvos žmonės ir užsieniečiai ir toliau gėrėsis viksvomis ir karklais apaugusia pakelės pelke.

Savivaldybės tinklalapyje rašoma, kad vykdant projektą “Širvintų miesto pietinio kvartalo ir Igno Šeiniaus gatvės rekonstrukcija”, pietiniame miesto kvartale baigiamos tvarkyti Statybininkų, Ateities, Ramunių, Gėlių gatvės. Likusiose gatvėse intensyviai vykdomi vandentiekio, buitinių nuotėkų, paviršinių nuotėkų tinklų, asfalto dangos, šaligatvių įrengimo darbai, o Savivaldybės vadovai – meras K. Pakalnis ir administracijos direktorė E. Davidavičienė kartu su projekto koordinatoriumi Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoju A. Vilčinsku apžiūrėjo atliktus darbus ir susidarė gerą įspūdį.

Tame kvartale gyvenantys žmonės taip nekalba. Į redakciją vis ateina laikraščio prenumeratoriai ir prašo, kad rašytume apie neūkiškumą kapitališkai tvarkant gatves, paliktus senus elektros stulpus, nenutiestus požeminius elektros kabelius, kad atsiradus lėšų neardant naujai padarytų šaligatvių juos būtų galima prijungti prie tinklo. Skaityti daugiau »

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi Alionių kaimo gyventojai su prašymu išsiaiškinti, kodėl daugiabučiuose namuose gyvenantiems žmonėms iš čiaupų labai dažnai nebėga vanduo. Karštomis šios vasaros dienomis tai sukelia labai didelių nepatogumų.

UAB “Širvintų vandenys” vyr. inžinierius Vladimiras Gudačius paaiškino, kad tokia situacija susidaro dėl labai padidėjusios vandens paklausos. Žmonės jo netaupo, laisto daržus, vejas, gaivinasi, todėl siurbliai nespėja jo pripompuoti tiek, kad užtektų atokesnių namų (ypač daugiabučių antrųjų aukštų butų) gyventojams.

Pasak inžinieriaus, tokia situacija yra, ko gero, laikina. Pirminė gyventojų apklausa rodo, kad kai kurie Alionių gyventojai (net ir gyvenantys daugiabučiuose namuose) vandens trūkumo esą nejaučia. Arčiau bokšto gyvenantys vandens vartotojai turėtų labiau jį taupyti, nelaistyti daržų ir pievų tuo metu, kai tai daro kaimynai, prisiminti, kad savo elgesiu jie gali sukelti nepatogumų kitiems. Inžinierius sakė, kad, jei nuodugniai ištyrus situaciją, paaiškėtų, kad vandens trūkumas susijęs ne tik su pernelyg dideliu jo kiekio suvartojimu esant karštiems orams, galbūt, “Širvintų vandenims” reikės pagalvoti apie galingesnio vandens siurblio įrengimą Alionyse. Skaityti daugiau »