UAB "Širvintų šiluma" neturi apyvartinių lėšų, nes vien tik rajono įmonių, kurių daugumos steigėja yra Savivaldybė, skola jau viršija milijoną litų.

Keliame problemą

Širvintų rajono įmonės už patalpų šildymą, prieš prasidedant šildymo sezonui, buvo skolingos UAB “Širvintų šiluma” 971 tūkstantį litų. Pasibaigus spaliui ši suma, matyt, viršys milijoną litų. 248 mieste ir kaimuose gyvenančios šeimos UAB “Širvintų šiluma” skolingos už butų šildymą 557 tūkstančius litų. Jei tiek pinigų patektų į šilumininkų sąskaitą, nebūtų jokios kalbos apie būtinybę didinti šilumos energijos tarifus. Lėšų užtektų ir darbuotojų atlyginimams, ir kurui, ir kitiems būtiniems reikalams.

“Širvintų kraštas” gavo informaciją apie įmones, didžiausias skolininkes. Tarp jų nėra nė vienos privačios – visos tos, kurių steigėja yra Savivaldybė. Širvintų ligoninė, pasirodo, skolinga ne šimtą (taip rašėme praėjusiame “Širvintų krašto” numeryje), bet 142 tūkstančius litų, Širvintų laisvalaikio centras – 42,3 tūkstančio litų, vaikų lopšelis-darželis “Buratinas” – 23 tūkstančius, “Atžalyno” pagrindinė mokykla – 21 tūkstantį, L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazija – 18 tūkstančių… Beveik 9 tūkstančius litų skolinga Širvintų poliklinika, skolose šilumos ūkiui skęsta Socialinių paslaugų centras, Vaikų lopšelis – darželis “Saulutė”, kitos įmonės. Skaityti daugiau »

Trumpa talkininkų moksleivių atokvėpio valandėlė, sumuštinis ir... vėl prie darbo.

Mintys ne vien sau

Rugsėjis ir spalis – pats žemės ūkio darbų įkarštis, talkų metas. Prieš dvidešimt ir daugiau metų, anais gūdžiais tarybiniais laikais, tai buvo gyvenimo kasdienybė. Bulviakasio, runkelių rovimo talkose dalyvaudavo gamyklų, fabrikų, įvairių kontorų darbuotojai savo tiesioginio darbo metu, o mokiniai ir mokytojai talkindavo po šiek tiek patrumpintų pamokų. Net jeigu kaimuose buvo dorojamas kitas derlius (morkų, kopūstų), rudeniniai darbai vis tiek vadinosi “bulviakasiu”. Bulviakasio talkininkams buvo išsaugoma visa alga, stipendija ir netgi išmokamas labai nedidelis piniginis priedas. Žinoma, visa tai vyko nepaisant jokių teisių, neklausiant, nori kas dalyvauti talkose ar nenori. Darbas visuomenei buvo privalomas – ir taškas. Ar tarybinės bulviakasio talkos buvo blogai? Niekam net nešaudavo į galvą mintis simuliuoti ar kokiu kitu būdu vengti fizinio darbo. Skaityti daugiau »

 
Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai už prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą 20 litų nubaudė vieną Musninkų seniūnijos gyventoją. Ūkininko pažymėjimą turintis žmogus buvo nubaustas už tai, kad Širvintų mieste, viename Vilniaus gatvės kiemų, pardavinėjo pieną ir jo produktus.
 
Apie galimybę Širvintose įrengti ūkininkų turgų, reikalavimus “Širvintų krašto” apžvalgininkas Steponas Liktoravičius kalbasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų filialo viršininku Ričardu Putrimu.
 
- Ar žinote, kad policijos pareigūnai nubaudė ūkininką už prekybą pieno produktais nenumatytose vietose?
 
- Žinau. Ūkininkas nubaustas teisingai, nes jis neturi mūsų tarnybos leidimo prekiauti savo produkcija, Savivaldybė nėra nustačiusi vietų, kur tai galima daryti.
 
- Bet juk apie ūkininkų turgų Širvintose jau kalbama beveik metus. Kuo ūkininkas kaltas, kad Savivaldybė lig šiol delsia ir nepatvirtina prekybai skirtų vietų? Skaityti daugiau »

Mūsų gyvenimo grimasos

Šiais metais, kaip ir ankstesniaisiais, teikiant paraišką tiesioginėms išmokoms gauti buvo galima prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės “Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programas: “Ekologinis ūkininkavimas”, “Kraštovaizdžio tvarkymas” bei “Rizikos” vandens telkinių būklės gerinimas”. Atsižvelgiant į socialinių partnerių bei žemdirbių išsakytus pasiūlymus ir siekiant aktyvesnio pareiškėjų dalyvavimo, Žemės ūkio ministerija supaprastino minėtųjų programų įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir paramos gavimo tvarką.

Per 50 rajono ūkininkų dalyvauja “Kraštovaizdžio programos “Ražienų laukai per žiemą” veikloje “Ražienų laukai per žiemą”. Manau, kad šioje programoje būtų dalyvavę dar daugiau ūkininkų, bet, pasak vieno vienos rajono seniūnijos (pavadinkime ją raide A) ūkininko, jam apie tai užsiminus deklaruojant pasėlius, buvo tik pasišaipyta, kad kažko nesuprato: “Nesąmonė! Nori nearti dirvų, nieko nedirbti ir dar pinigų už tai gauti.” Duok Dieve, kad tai būtų tik gandai, kad konsultantė taip nekalbėjo, bet esu beveik įsitikinęs, kad taip galėjo būti, nes panašių specialistų kalbų esu girdėjęs ne kartą. Tikiu, kad seniūnijoje dirbantys konsultantai gali ir nežinoti visų naujovių, juo labiau, kad apie šią paramos rūšį prišnekėjo ir prirašė nesąmonių net solidžios interneto svetainės. Skaityti daugiau »

Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai už prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą 20 litų nubaudė vieną Musninkų seniūnijos gyventoją. Ūkininko pažymėjimą turintis žmogus buvo nubaustas už tai, kad Širvintų mieste, viename Vilniaus gatvės kiemų, pardavinėjo pieną ir jo produktus.

Pažeidėjo neatbaidė net tai, kad savo prekybą jis išvystė Policijos komisariato pašonėje. Už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta 20-100 litų bauda.

Savo produktų paklausa žmogus nesiskundė ir policijos pareigūnus bandė įtikinti, kad rajono Žemės ūkio skyriaus atsakingi darbuotojai ne tik patarė sunkmečio metu žmonėms patiems ieškoti pieno pirkėjų ir šiuos maisto produktus patiems pardavinėti mieste, bet ir leido tai daryti. Skaityti daugiau »

Keliame problemą

Jeigu, sakysime, kuri nors kirpykla susitartų su Savivaldybės administracija ir pasirašytų sutartį, kad Širvintose kitų kirpyklų negali būti, kad visi vyrai ir moterys privalo plaukus kirptis tik šioje vienoje, be to, būtų nustatyta norma, kiek kartų per metus kiekvienas gyventojas privalo kirpti plaukus, nė nesvarstę pasakytume, kad valdžia sukvailiojo, kad taip jokiu būdu negali būti.

Panaši situacija būtų, jei valdžia nustatytų, kurioje parduotuvėje gyventojai privalo pirkti degtinę, dešrą ar vaisius. Neabejoju, kad taip pat kiltų didžiausias triukšmas.

Kitas reikalas – Savivaldybės įmonės: komunalinio ūkio, šilumos tiekimo, sveikatos priežiūros, švietimo… Rajono vadovai, tarybos nariai turi sudaryti tokias sąlygas, kad jos atliktų patikėtas funkcijas, o gyventojų neslėgtų didelių mokesčių našta. Jei tokios įmonės nesugeba atlikti pavesto darbo, kaltas ne kas nors kitas, o tik žmonių išrinktas Savivaldybės vadovas, nesugebantis atlikti savo pareigų. Skaityti daugiau »

Prieš 2 metus Alionyse nuskilo vieno daugiabučio namo kampas, to paties daugiabučio kitas kampas irgi atrodo grėsmingai.

Neseniai “Širvintų krašto” laikraštyje buvo rašoma apie daugiabučių namų renovaciją, o tiksliau apie tai, kad apie 96 proc. daugiabučių namų šalyje pastatyti iki 1993 metų ir dėl prastos būklės jiems reikia remonto. Nors, kaip buvo rugpjūčio 19 dieną rašyta “Širvintų krašte”, anot Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, dabar renovuoti namus yra pats geriausias laikas, nes paslaugų kainos, palyginti su pernykštėmis ir užpernykštėmis, yra nukritusios 40-50 proc., tačiau dėl valstybės įvestos finansinės paramos sumažinimo nuo 50 iki 15 proc. ir remiantis finansų ministrės žodžiais, dėl bankų nenoro skolinti pinigų jau parengtiems daugiabučių renovavimo projektams finansuoti (mano, jog tai labai rizikinga), valstybės pareiškimai, esą dar šiais metais bus renovuota per 2 tūkstančiai pastatų, yra neįgyvendintini. Nebus, matyt, pradėta ir vienintelio planuoto Širvintose daugiabučio renovacija, nes į Savivaldybės stalčius jau atgulė renovacijai paruošti dokumentai. Ką jau kalbėti apie tai, kad kas nors prisimintų kaimuose esančius irgi dar sovietmečiu pastatytus daugiabučius, jų būklę bei renovacijos galimybes. Skaityti daugiau »

Gera žinia miežių augintojams

Mažos šių metų grūdų supirkimo kainos kelia ūkininkams didelių rūpesčių, todėl jie domisi, ar nesikeis šių metų grūdų intervencinio supirkimo tvarka. Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis sako, kad šiemet esminių pasikeitimų dėl intervencinio grūdų pirkimo Europos Sąjungoje nėra. Tai reiškia, kad grūdai į intervencinius sandėlius bus pradėti pirkti nuo lapkričio 1 dienos, o  bazinė kaina taip pat išlieks tokia pati, kaip anksčiau – 101,31 EUR/t (349,5 Lt/t). Kokybės parametrai irgi nesikeičia. Bus superkami miežiai ir kviečiai.

Nustatyto bendro kiekio, kiek šalyje galima supirkti intervencinių grūdų, kol kas nėra nustatyta. Privaloma supirkti tiek, kiek siūloma, jei tik grūdai atitinka nustatytą kokybę. Kadangi dabar miežių kaina yra gerokai mažesnė už intervencinę, tikėtina, jog nuo lapkričio, jei rinkos kaina nepakils, augintojai į intervencinius sandėlius gali pasiūlyti didelius šių grūdų kiekius. Skaityti daugiau »

Keliame problemą

Šniponių sąvartynas jau uždarytas

Po ilgų delsimų liepos 16 dieną Šniponių sąvartynas nustojo funkcionavęs. Jo buvęs šeimininkas – UAB “Širvintų komunalinis ūkis”, yra Savivaldybės įmonė. Taigi visi reikalai, susiję su sąvartyno sutvarkymu, vienaip ar kitaip liečia ir Savivaldybės administraciją. Visų pirma, Vilniaus regiono Atliekų tvarkymo centras reikalauja, kad kol kas sąvartynas būtų bent minimaliai užkonservuotas: atliekos sustumtos į vieną kaupą, o kaupas užpiltas 10 centimetrų žemės sluoksniu. Vėliau bus skirta Europos Sąjungos fondo lėšų, ir Šniponių sąvartynas turėtų būti rekultivuotas. Komunalinio ūkio įmonė įpareigota prižiūrėti, kad į buvusį sąvartyną niekas nebepiltų jokių atliekų, kad jo teritorija nesiplėstų, o sukauptų jame atliekų vėjas nenešiotų po aplinkinę teritoriją.

Pasak “Širvintų komunalinio ūkio” direktoriaus D. Pečiulio, tokie reikalavimai yra suprantami, bet kaip juos reikės įvykdyti – neaišku.

Tiek atliekoms sustumti į gražų didelį kaupą, tiek teritorijai prižiūrėti reikia nemažai lėšų. O iš kur jų paimti? UAB “Komunalinis ūkis” esą turėjo tai žinodamas kaupti lėšas sąvartyno rekultivavimui daug metų, t. y. iš gyventojų imti daug didesnį mokestį už atliekų tvarkymą, negu ėmė. Tai, kad komunalininkai stengėsi neskriausti miesto gyventojų, už atliekų sutvarkymą ėmė tik tokį mokestį, kad pinigų užtektų vairuotojams, darbininkams, automobilių kurui, dabar atsisuko prieš juos. Kad ir kaip svarstysime – lėšų sąvartyno rekultivavimui turės surasti Savivaldybė.  Skaityti daugiau »

Mintys ne vien sau

Pinga statybininkų paslaugos, pinga elektros energija, pinga dujos, malkos, pinga kai kurie maisto produktai… Galima manyti, kad sumažinus pensijas, atlyginimus, pragyvenimo lygis išliks toks pat – kaip vargome, taip vargsime. Labiausiai turėtų nukentėti vadinamieji ponai, prisipirkę brangiai žemės, pastatų, prisiskolinę šimtus tūkstančių iš bankų… Bet, kaip sakoma, kol storas suliesės, liesas ir išdvės. Tikriausiai vėl bus sugalvota kas nors tokio, kad viską turės iškęsti varguoliai…

Visoje Lietuvoje pinga ir šilumos energija. AB “Kauno energija” nuo birželio vartotojams šilumą atpigino 22 procentais arba 5,45 cento už kilovatvalandę. Panevėžyje šiluma nuo 23,4 cento už kilovatvalandę atpigo iki 20,5 cento. Net visų peikiama “Litesko” sumažino šilumos energijos kainą Telšiuose per pastaruosius 12 mėnesių du kartus. Šilumos energija atpigo Druskininkuose, Marijampolėje, Palangoje, Ukmergėje, Akmenėje, Trakuose… Artimiausiu metu ji pigs Vilniuje ir kitur. Pasak pačių kvalifikuočiausių tos srities specialistų, labiausiai ji turėtų pigti ten, kur kurui naudojamos dujos ir biokuras, taip, kaip yra Širvintose, Molėtuose (Beje, Molėtų rajone šiluma yra viena pigiausių visoje šalyje). O Širvintose apie šilumos energijos pigimą niekas neužsimena nė žodeliu, priešingai – vietos politikai yra tos nuomonės, kad tarifus reikia dar labiau didinti, nes “Širvintų šiluma” esą išgyvena labai didelę krizę, neturi lėšų patiems būtiniausiems darbams. Ir iš tikrųjų, ko tik nepaklausi, visada išgirsi vieną ir tą patį atsakymą: “Neturime pinigų, neturime suvirintojų, nieko negalime padaryti.” Specialistai vaikšto būriais su pačiais moderniausiais, naujausiais prietaisais kišenėse, reikia ar nereikia kažką matuoja, kažką reguliuoja, už tai gauna nemažus atlyginimus – ir suprask tu, žmogau, kas tose Širvintose darosi!  Skaityti daugiau »