Nors Mindaugo gatvės 8 -asis namas spalį buvo šildomas tik dvi savaites, gyventojai už kvadratinį metrą bendrojo ploto turi mokėti po 3,51 lito.

Temą pasiūlė skaitytojai

Kalnalaukio gatvės 20-ojo namo gyventojai į “Širvintų krašto” redakciją atnešė prašymo UAB “Širvintų šiluma” direktoriui, Savivaldybės administracijos direktorei, Daugiabučių namų administratoriui nuorašą “Dėl sąskaitų už šilumos energiją butams šildyti”. Prašymą pasirašė 28 daugiabučiame gyvenančių šeimų atstovai.

Konstatuojama, kad daugiabučio namo gyventojams už 2010 metų spalį sunaudotos šilumos energiją butams šildyti įteiktos sąskaitos, kuriose, jų manymu, nurodytas aiškiai per didelės pinigų sumos (už 1 kvadratinį metrą butų ploto – po 2,73 lito). Primename, kad šildymo sezonas buvo pradėtas spalio 7 dieną, o skaitiklio rodmenys nurašyti spalio 27-ąją, taigi butai šildyti mažiau nei tris savaites, o lauke tuo metu buvo gana šilta (tik dvi naktis buvo šalnos). Gyventojai suskaičiavo, kad jei butai būtų buvę šildomi visas 30 dienų, jiems būtų reikėję mokėti po 3,5 lito už kvadratinį metrą buto ploto. Teigiama, kad daugumoje butų sudėti nauji langai, įstiklinti balkonai, pakeistos laukujos butų ir laiptinių durys, renovuota stogo danga, užsandarinti rūsiai. Pažymima, kad kaimyninio ir visiškai analogiško namo (Kalnalaukio g. 22-ojo) gyventojai už spalio mėnesį butų šildymą turės mokėti tik po 1,7 lito už kvadratinį metrą. Skaityti daugiau »

Visą vasarą ir rudenį Žolynų gatvė atrodo taip.

Mūsų gyvenimo grimasos

Žolynų gatvė – beveik pačiame Širvintų miesto centre, netoli bažnyčios. Žmonės pasistatė namus, gražiai susitvarkė aplinką – gyvenk ir norėk. Problemos prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, kai remontavo Vilniaus gatvės šaligatvius, tiesė pėsčiųjų taką palei Plento gatvę. Po lietaus vanduo nuo tų gatvių Žolynų gatvės asfaltu bėga į žemiausią vietą, ten kur gyvena Algis Vilkevičius, Ramutė Purienė, Danutė Kunigėlienė. Apie 50 metrų gatvės dalis būna nuolat apsemta 20 – 22 centimetrų gylio “ežeru”. Gyventojai nespėja vežti žvyro ir tverti šaligatvio, kad vanduo nebėgtų į kiemus. Bet, pasak Algio Vilkevičiaus ir Danutės Kunigėlienės, tokios priemonės nepadeda, rūsiuose nuolat telkšo vanduo, dabar šlapią rudenį jis apsėmė ten įrengtas krosnis, žmonės gyvena ne tik šlapiose, bet ir nešildomose patalpose. Parvažiavęs namo dažnas negali ne tik į kiemą įvažiuoti, bet ir iš automobilio išlipti per vairuotojo dureles (tenka brautis per keleivio dureles kitoje pusėje). Lauko tualetų turinį  gyventojai priversti siurbti vos ne kas savaitę, tai kainuoja didelius pinigus. Skaityti daugiau »

Ar neliks Širvintų komunaliniam ūkiui už grašius tik gatves šluoti?

Širvintų miesto daugiabučiuose gyvenantys žmonės nekuria bendrijų (yra tik viena), todėl nėra kam organizuoti bendrojo naudojimo patalpų (koridorių, rūsių, stogų) priežiūros ir remonto. Namai yra seni, statyti sovietmečiu, todėl nuolat genda laiptinių, rūsių elektros įranga, reikia remontuoti namų laiptus, stogus, laukujas ir rūsių duris, stiklinti bendrojo naudojimo patalpų langus. Palikti daugiabučių namų likimo valiai, kad sugriūtų, negalima. Todėl Širvintų rajono taryba buvo įpareigojusi UAB “Širvintų komunalinis ūkis” sukurti specialią remontininkų brigadą (avarinę tarnybą), budinčią ištisą parą, o gyventojams patvirtinusi mokestį, už kurį ta avarinė tarnyba butų išlaikoma. Dalis surinktų eksploatavimo išlaidų apskaitoma kiekvienam namui (laiptinei) atskirai, tie pinigai kaupiami, ir gyventojai juos gali panaudoti remontui savo nuožiūra.

Pasak UAB “Širvintų komunalinis ūkis” direktoriaus pavaduotojo A. Gudonio, darbininkai niekada nėra pasakę, kad kurią nors dieną neturėjo darbo. Kai kurie daugiabučiai namai komunalininkus kviečiasi labai dažnai.

Vadovaujantys tos tarnybos darbuotojai esą taip pat nesėdi rankų sudėję, rengia gyventojų susirinkimus, aiškina, kiek kainuotų jų namo remontas, rengia rangovų konkursus, tvarko apskaitą, kontroliuoja darbų kokybę.

Daugiabučių namų gyventojai per mėnesį moka už kiekvieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto 0,07 lito administravimo ir 0,26 lito eksploatavimo mokesčių. Iš viso administravimo išlaidų per mėnesį priskaičiuojama 7,4 tūkstančio litų, o eksploatavimo mokesčio – 27,2 tūkstančio litų. Į vadinamąjį kaupimo fondą pervedama 14,23 procento, t. y. vidutiniškai 3,2 tūkstančio litų per mėnesį. Atskaičius PVM, įmonei vidutiniškai lieka 23,9 tūkstančio litų kas mėnesį arba apie 280 tūkstančių litų per metus. Sutikite, nedidelei Širvintų komunalinio ūkio įmonei tai nemaža parama. Gyventojams belieka kontroliuoti, kad tos jų lėšos nebūtų iššvaistytos be reikalo, kad įmonės vadovams nebūtų mokami per dideli atlyginimai ir pan. Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi kernaviškis Stasys Zabarauskas. Žmogus papasakojo ir dokumentais pagrindė įdomų faktą. Esą jo sūnus Rolandas nuo 2008 metų spalio 17 dienos gyvena ne kartu su žmona Širvintose, bet pas tėvą Kernavėje, žmogus rodė ir jo gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą. Bute Vilniaus gatvėje Širvintose esą priregistuota jo žmona Edita ir dukra Juta (mūsų žiniomis, jos šiame bute taip pat negyvena, o glaudžiasi pas močiutę Sodų gatvėje). Edita Zabarauskienė yra šio buto savininkė. Nepaisant to, Rolandas Zabarauskas visiškai neseniai gavo UAB “Ecoservise” sąskaitą, pagal kurią jis esą privalo sumokėti daugiau kaip 170 litų už buitinių atliekų išvežimą į sąvartyną.

- Sūnus – bedarbis, tokia pinigų suma jam labai didelė – sakė Stasys Zabarauskas. -  Pagaliau už ką turi mokėti, jei ten negyvena ir nešiukšlina. Butas įregistruotas taip pat ne jo, bet žmonos vardu. Įdomiausia, kad nusibodo vaikščioti į “Ecoservise” raštinę Širvintose. Einu gal dešimtą kartą, kaip sekmadieniais į bažnyčią. Ir nieko negaliu padaryti, visada tik pasityčioja, buvęs padalinio vadovas, kalbėdamas su klientu, net nesiteikdavo rankų iš kišenių ištraukti. Parašėme prašymą raštiškai ir gavome atsakymą, kad viskas yra teisėta, nes esą Savivaldybė yra nustačiusi tokią tvarką, kad tie, kurie lig šiol nesudarė sutarčių, turį mokėti pagal gyvenamosios vietos deklaravimą. Atsakymas nepasirašytas, be antspaudo. Aš jiems rodau, kad sūnus Rolandas gyvena Kernavėje ir už atliekų išvežimą moka ten, o jie net neklauso. Aš jų klausiu, kodėl apie skolas pranešė tik dabar, po dvejų metų? Tyli. Skaityti daugiau »

Projekto dalyvių nuotrauka prisiminimui.

Jau 10 metų pagal “Heifer” metodiką teikiama parama Lietuvos kaimo bendruomenėms siekiant sumažinti skurdą. Baltijos labdaros fondas, vykdydamas “Heifer International” projektus Baltijos šalyse, teikia paramą skurdžiai gyvenantiems ir socialiai remtiniems kaimo bendruomenių žmonėms, padeda aktyviems kaimo gyventojams, kurie nori kurti, tobulinti aplinką ir pačius save bei siekia žinių. Fondas taiko mokymo sistemą, kuri skatina susitelkti kaimo bendruomenių narius bendrai veiklai.

Šiuo metu Fondas koordinuoja 30 projektų Baltijos šalyse, kurių kiekvieno trukmė – 5-eri metai. Per dešimt metų “Heifer” parama nepasiturinčioms bendruomenėms jau pasiekė apie 10 000 000 litų. Vykdydamas projektus fondas padėjo daugiau nei 1000 šeimų. Fondas padovanojo daugiau nei 600 telyčių, 1000 avių, beveik 80 ožkų, 250 bičių šeimų ir avilių, apie 100 vištų ir 120 triušių, 40 žąsų, 50 arklių, žilvičių daigų, kuriais apsodintas 60 ha plotas, ir daugiau nei 25 tūkst. sodinukų, taip pat padovanota Kalifornijos sliekų. Fondas taip pat skiria lėšų veterinarijos paslaugoms, mineraliniams priedams bei kitoms susijusioms su projekto veikla reikmėms įsigyti. Skaityti daugiau »

Telyčios laukia naujųjų augintojų.

- Gražu, kad pirmasis “Heifer” projektas rajone startuoja Musninkuose, – trečiadienį pasidžiaugė šios seniūnijos seniūnė Birutė Jankauskienė. – Didžiuojuos žmonėmis, kurie nepabūgo vykdyti šio projekto. Jis – pirmasis, bet, tikiu, tikrai ne paskutinis, parengtas bendradarbiaujant su Baltijos labdaros fondu.

Jau dešimtmetį Baltijos labdaros fondas teikia paramą skurdžiai gyvenantiems ir socialiai remtiniems kaimo bendruomenių žmonėms, padeda aktyviems kaimo gyventojams, kurie nori kurti, tobulinti aplinką ir pačius save bei siekia žinių. Fondas skatina susitelkti kaimo bendruomenių narius bendrai veiklai. Baltijos šalyse iki praėjusių metų rugsėjo šis fondas jau padėjo beveik tūkstančiui šeimų, kurioms padovanota per 600 telyčių, 1000 avių, apie 80 ožkų, 250 bičių šeimų ir avilių, apie 100 vištų ir 120 triušių, 40 žąsų, 50 arklių, net žilvičių daigų, kuriais apsodinta 60 ha žemės. Svari parama – ir daugiau nei 25 tūkst. sodinukų, taip pat dovanota Kalifornijos sliekų.

Baltijos labdaros fondas yra vienas iš Skurdo mažinimo tinklo steigėjų Lietuvoje.

Metų pradžioje Musninkų bendruomenė, vadovaujama Jadvygos Kielienės, parengė projektą, kurį vykdant trečiadienį iš Marijampolės rajono į Musninkus buvo atvežtos 6 veislinės telyčios. Bendruomenė parinko 3 musninkiečių ir 3 vileikiškiečių šeimas, kurioms trejus metus bus patikėta auginti bendruomenei dovanotus gyvulius. Skaityti daugiau »

Nors Širvintose kelias dienas nelijo, pirmadienį Vyšnių gatvės duobėse telkšojo vanduo, dvokė, o šulinių tvarkytojų nesimatė.

Dienos tema

“Širvintų kraštas” ne kartą rašė apie Kabaldos kaimo Krantinės gatvėje gyvenančių žmonių nerimą dėl rekonstruojamų vandentiekio ir kanalizacijos trasų darbų kokybės. Keisčiausia, kad, pasak tos gatvės gyventojų, rajono vadovai į jų skundus visiškai nereaguoja, bet gina tik broką darančius rangovus. Pasak aktyviausio darbų stebėtojo Broniaus Paliukėno, Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė tiesiai šviesiai jam pasakė: “Visiems gerai, tik Krantinės gatvėje gyvenantiems žmonėms – ne.”

“Širvintų kraštas” primena – oi, ne visi patenkinti UAB KRS darbų kokybe, ponai rajono vadovai. Iš atsitiktinai apklaustų dvidešimties Kabaldoje, Kalnalaukio, Paupio, Pakrantės, Vyšnių gatvėse sutiktų žmonių tik vienas pasakė, kad yra patenkintas. Devyniolika dėjo į šuns dienas statybininkus, išardžiusius ir iki šiol nesutvarkiusius miesto gatvių, kalbėjo apie konkretų darbų broką, dėl kurio, jų nuomone, pradėjus eksploatuoti trasas, turėsime įvairiausių problemų. Dešimt minėjo rajono vadovus, Savivaldybės administracijos specialistus, kurie neva visiškai neatstovauja žmonėms, o visomis išgalėmis stengiasi užgesinti bet kokią gyventojų iniciatyvą, iš jų tyčiojamasi, leidžiama suprasti, kad ne jų reikalas matyti tai, kas esą nepriklauso daryti. Vienas neva net buvo paprašytas parodyti diplomą, įrodantį, kad turi kompetenciją kritikuoti KRS statybininkus. Skaityti daugiau »

- Gegužės mėnesį stebėjome žydinčius sodus. Įsitikinome, kad šalnos žiedų nepakando ir obuolių derlius turėtų būti geras. Neapsirikome, - sakė Jauniūnuose obuolių sultis spaudžiantys Žydrūnas Venckus (dešinėje) ir Darius Slavickas.

Šį rudenį Širvintų krašto soduose obelų šakos linksta nuo vaisių. Gausiu obuolių derliumi džiaugiasi ne tik sodininkai, ūkininkai, sodybų rajono kaimuose prisipirkę vilniečiai, bet ir sulčių spaudėjai. Rugsėjį prasidėjęs darbymetis jiems žada lankytojų eiles ir darbą be poilsio dienų. Reikia manyti, kad šįmet bus patenkinti ir sulčių spaudėjai, ir natūralių, šviežių, vitaminizuotų produktų mėgėjai.

Užsukę į Jauniūnuose įsikūrusią sulčių spaudyklą, jos šeimininkus Žydrūną Venckų ir Darių Slavicką radome pačiame darbo įkarštyje. Tik ką atidarytame ceche buvo baigiami paskutinieji derinimo darbai. Jauni vyrai džiaugėsi pirmaisiais sėkmingais sulčių spaudimo bandymais. Baltais dažais išdažytos sienos ir mechanizmai rodė, jog sulčių spaudimo sezonui pasiruošta labai rimtai. Skaityti daugiau »

Šios duobės asfaltuoti jau važiuoja KRS technika. Nepasistengta net nukasti ir išlyginti didžiausios molio krūvos, asfaltas bus pilamas aplink ją.

Konfliktinė situacija

Rugsėjo pradžioje rajono Savivaldybėje vyko Neries baseino investicinės programos I etapo darbų aptarimas, kuriame dalyvavo ne tik rajono vadovai ir rangovų atstovai, bet ir techninės priežiūros inžinierius V. Navickas, Nacionalinės projektų agentūros atstovas S. Lukošius, FIDIC inžinierius A. Samsonas bei kiti specialistai.

Tuo metu daugiausia nerimo kėlė Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtros ir rekonstrukcijos darbų eiga (rangovas KRS). Projektą koordinuojantis specialistas P. Opanovičius išvardijo sąrašą darbų, kurie dar nėra padaryti. FIDIC inžinierius A. Samsonas pranešė, kad rugpjūčio 25 dieną yra gautas UAB KRS raštas, kuriame įmonė įsipareigoja darbus baigti iki sutarties vykdymo pabaigos, t. y. rugsėjo 15- osios. Jei darbai bus atlikti pavėluotai, rangovas pradės mokėti delspinigius, kurie yra ne taip maži.

Pasak Nacionalinės projektų agentūros atstovo S. Lukošiaus, nuo darbų grafiko yra labai atsiliekama. Rajono meras K. Pakalnis sakė, kad darbus be jokių kalbų reikia padaryti iki numatyto termino ir gerai. Skaityti daugiau »

Valstybinėje žemėje pasistatęs konteinerius jau dvejus metus verslininkas "bizniuką suka" už ačiū. O to verslo "brokas" tvarkomas už mūsų visų pinigus.

Apie UAB “Ecoservice” ir rajone egzistuojančią buitinių atliekų tvarką mūsų laikraštyje rašyta tiek, kad galėtume išleisti atskirą almanachą. Nepaisant to, žmonės vis dar stebisi netvarka, o jų mintys kaskart paskatina į problemą pažvelgti iš naujo taško.

Nors nuo sutarties su UAB “Ecoservice” pasirašymo prabėgo dveji metai, laikraščio skaitytojas Stasys Š. negali suprasti, kodėl rajono vadovai neranda svertų, kurie atliekų tvarkytojus priverstų konteinerių aikštelėse palaikyti elementarią tvarką.

- Kiek žinau, Širvintų rajono aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisyklėse nurodyta, jog visi tvarkytojai privalo palaikyti tvarką ir švarą jiems priklausančiose teritorijose, – stebėjosi žmogus.

Mūsų skaitytojas nustebo sužinojęs, kad “UAB “Ecoservice” nėra tų teritorijų naudotoja, o sąlygos palaikyti tvarką nėra prieš ketverius metus patvirtintose Širvintų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Jų 31 punkte numatyti įpareigojimai adresuoti atliekų turėtojams, t. y. – mums, nors mes taip pat nesame tų teritorijų, kuriose stovi konteineriai, naudotojai ar savininkai. Anot taisyklių, tai mes esame atsakingi už konteinerių stovėjimo vietos tvarkos ir švaros palaikymą laikotarpiu tarp konteinerių ištuštinimo, mums draudžiama palikti atliekas šalia konteinerių, perpildyti atliekų konteinerius ir pan. O štai Savivaldybės operatorius, šiuo atveju – UAB “Ecoservice”, anot 33-iojo punkto, privalo (…) “sutvarkyti atliekas, iškritusias iš konteinerių jų ištuštinimo metu”. Skaityti daugiau »