Anot kai kurių širvintiškių, vietos valdžia bent jau turėtų tinkamai sutvarkyti tai, ką per kelerius metus sugadino, ir tik tada pasiūlyti žmonėms, kad šie toliau puoselėtų miestą.

Dienos tema

Nors miesto veidą bjauroja kelerius pastaruosius metus vykusių šilumos trasų ir vandentiekio renovacijos randai, kai kurie gyventojai su tuo nesitaiksto ir norėtų, jog Širvintos – gražėtų. Kalbėdami apie savo susikurtą ateities miesto viziją, jie vardija tarp daugiabučių žaliuojančias medelių ir dekoratyvinių krūmynų saleles su gėlynais, spalvingus poilsio suolelius, pavėsines. Susidūrę su skaudžia patirtimi, kai valdžios pastangomis dažniau sugriaunama, o ne sukuriama, laikraščio skaitytojai mini asmeninės iniciatyvos svarbą. Anot jų, anksčiau ar vėliau daugiabučiuose tvarkysis gyventojų bendrijos, kurios pasistengs, kad kolektyviniame būste gyvenantis žmogus į savo aplinką žiūrėtų taip pat, kaip ir individualaus gyvenamojo būsto savininkas.

- Kai ką jau galima būtų daryti dabar, – įsitikinę laikraščio skaitytojai. – Juo labiau, jog reikės dešimtmečių, kad “apipešiotas” mūsų miestas sužaliuotų ir sužydėtų.

Jie priduria, kad ne visi širvintiškiai yra abejingi, ne visi užsidaro tarp keturių sienų. Yra žmonių, daugiau – pensininkų, kurie, turėdami laisvo laiko, norėtų jį prasmingai panaudoti gražindami aplinką.

Į redakciją kreipęsi keli miesto gyventojai prašė sužinoti, ar reikia leidimų žmonėms, norintiems prie daugiabučių pasodinti medelių, įrengti gėlyną, poilsio salelę. Anot jų, per pavasarines talkas susitvarko ne vieno namo gyventojai, kai kurie pasodina medelių, įrengia gėlynų, bet tai, atrodo, daro savavališkai, su kitais nederindami. Baiminamasi, ar vieną dieną visos šios pastangos nenueis niekais, kai, pavyzdžiui, bus sumanyta padidinti automobilių stovėjimo aikštelę ar renovuoti lietaus vandens kanalizaciją? Be to, niekas negali garantuoti, kad nekils konfliktų tarp pačių daugiabučio namo gyventojų. Juk ne kartą yra buvę, kai į namą įsikėlę naujieji gyventojai piktinosi, kad jiems saulę užstoja prieš keliolika metų ankstesnių gyventojų pasodintas dekoratyvinis medis ar krūmas. Kėsinamasi jį nugenėti ar nupjauti, taip išlaisvinti vietos automobiliui pastatyti. Skaityti daugiau »

Balandžio 4 dieną Lietuvos žemės naudotojai pradėjo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Prie šios procedūros žemdirbiai jau įprato, išmoko naudotis planais ir žemėlapiais, juose įbraižyti, kas kur pasėta, kur palikti pūdymai, kur auga žolė ir pan. Kelinti metai pasėliai deklaruojami elektroniniu būdu. Taip išvengiama daug klaidų, sutaupoma brangaus laiko.

Žemės ūkio ministerija šiemet pranešė, kad žemės ūkio naudmenas ir pasėlius žemės naudotojai galės deklaruoti ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybų rajonų biuruose. “Širvintų kraštas” pasidomėjo, ar tam Širvintose pasiruošta. Pasirodo, kad ne. Konsultantai rengiasi įsikurti kitose patalpose, todėl jiems dabar ne naujovės rūpi. Darbų ir be žemės deklaravimo begalės. Specialistai neturi net deklaravimui skirtos elektroninės prieigos. Galima manyti, kad šiemet Širvintose žemdirbiai savo žemę ir pasėlius turės deklaruoti, kaip ir pernai, seniūnijose. Tiesa, kai kurie žemės naudotojai turi reikiamą įrangą ir gali tai padaryti neišeidami iš namų. Bet, pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos Marytės Kmitienės, tokių yra nedaug, tai daugiausia vadinamieji “sofos ūkininkai”, gyvenantys Vilniuje, kituose miestuose, užimantys aukštus postus žmonės ir turintys Širvintų rajone žemės. Skaityti daugiau »

Žvilgsnis

Dauguma ūkininkų savo ūkiuose yra įdarbinę nuolatinių darbininkų. Tačiau neretai atsiranda įvairiausių darbų, kuriems esamų pajėgų neužtenka, reikia kviestis pagalbos. Štai tuomet ir prasideda ūkininko rūpesčiai, nes egzistuojanti tvarka yra gana sudėtinga ir neatitinka žemės ūkio specifikos.

Dabar, norėdami pasisamdyti žmonių kelioms dienoms ar ir trumpesniam laikui, ūkininkai priversti atlikti tokias pačias procedūras kaip ir verslo įmonės. Tačiau juk darbų specifika kardinaliai skiriasi. Mat žemės ūkyje labai daug kas priklauso nuo “pono Dievo valios”. Štai, sakykim, ūkininkas numato per tris-keturias dienas nuravėti braškyną. Susiranda žmonių, kaip reikalauja įstatymai, pasirašo trumpalaikes darbo sutartis, apie tai praneša “Sodrai” ir t.t. Staiga jau kitą dieną subjūra oras, prapliumpa lietus. Kas tokiu oru gali laukuose dirbti? Darbus reikia atidėti, kol vėl įsivyraus geri orai, kol pradžius. Ūkininko laukia daugybė biurokratinių rūpesčių. Jis esą privalo tą pačią dieną privalo informuoti “Sodrą” apie priverstines darbuotojų pravaikštas, juos atleisti, o kai pagerės orai – vėl sudaryti įdarbinimo sutartį, vėl informuoti “Sodrą” ir t. t. Jei to nepadarys ir paliks kaip buvo, nors darbininkai ir nedirbs, ūkininkas turės jiems mokėti algą… Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

“Širvintų kraštui” laišką atsiuntusi skaitytoja piktinasi, kad mieste per mažai antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, vadinamųjų “teletabių”. Be to, anot širvintiškės, daug nepatogumų ir dėl kitų atliekų surinkimo.

“Jei žmogui susidėvėjo sofa, fotelis ar kitas baldas, jei jis pakeitė senus langus – kur visa tai padėti? Dažniausiai viskas atvelkama prie bendrųjų konteinerių ar prie “teletabių” ir riogso. O gal kai kas ir į mišką išveža?

Kiekvienas žmogus sudėvi batus, drabužius. Vieni gal dar kam ir praverstų, kiti – tik išmesti. Kur? Viską suversti į buitinių atliekų konteinerius?

O kur dėti sugedusius mobiliuosius telefonus, senus CD, DVD, kasetes, nereikalingas mokėjimo korteles?”

Atliekų, tiksliau – apskritai šiukšlių ir šiukšlinimo reikalai – širvintiškiams nė kiek ne mažiau svarbūs ir skausmingi, kaip ir beglobių (ir ne tik) šunų bei kačių problema. Anot Savivaldybės informacijos, “vadovaudamasi Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu ir Širvintų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planu 2006-20016 metams, Savivaldybė miesto gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose turi įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose; miestų ir rajonų savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. 2010 m. spalio 26 d. Skaityti daugiau »

Kalnalaukio gatvės 14 namo gyventojų teigimu, praėjusių metų spalio 22 dieną UAB “Ecoservice” mašina, atvažiavusi išvežti šiukšlių, įvažiavo į greta esančią pievą ir ją išklampojo… Vienas iš namo gyventojų sakė, kad, palaukęs porą savaičių, nuėjo į UAB “Ecoservice” skyrių Širvintose, o ten esą jam pasakė, jog išsiaiškins, kuris vairuotojas tądien iš Kalnalaukio vežė šiukšles bei pasirūpins, kad minėta pievelė būtų sutvarkyta. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai… Jau beveik įpusėjo pavasaris, o UAB “Ecoservice” šiukšliavežės padarytų vėžių taip niekas ir nesutvarkė…

Kalnalaukio gatvės 14 namo gyventojai sako, kad dar rudenį patys savom jėgom būtų kaip nors tą pievelę lyginę. Tačiau kadangi UAB “Ecoservice” skyriuje jiems buvo pažadėta sutvarkyti, tai ir laukia, kol bus įvykdytas pažadas. Įdomu, kiek dar teks laukti? Mėnesį, keletą?.. O gal pažadėjo ir užmiršo?

Ivona Komarovska

“Šiaulių kraštas” rašo, kad vos tik padidinus išmokas už dirbamų žemių apželdinimą miškais, apsukrūs “berniukai” bemat užčiuopė naują pinigų gyslą. Didžiausiame Šiaurės Lietuvoje Radviliškio urėdijos medelyne dabar yra 6,4 milijono įvairių rūšių daigų ir medelių. Pasak medelyno viršininko Dainiaus Dapkaus, praėjusį pavasarį jau buvo susikaupę net 0,5 milijono ąžuolų sodinukų, bet pernai pirkėjai išsivežė jų net 331 tūkstantį, dar 140 tūkstančių užsiprašė šiam pavasariui, nes už ąžuolynų įveisimą mokama brangiausiai – per 4000 eurų už hektarą. Pasak D. Dapkaus, ąžuoliukus dirbamoms žemėms apželdinti pirkėjai iššlavė ir kitose urėdijose. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2012 metų programos priemonės “Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” ūkio ministro įsakymu patvirtintos 2008-ųjų vasarį. Kartu tokios taisyklės patvirtintos ir ne žemės ūkio paskirties bei apleistoms žemėms apželdinti mišku. Kompensacinės miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išmokos abiem atvejais nesiskiria. Skaityti daugiau »

Mieste yra daugiabučių namų, prie kurių nuolat iškeliamos Lietuvos valstybės vėliavos. Vienas jų - Upelio gatvės 22-asis namas.

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis priminė, kad kovo 11-oji yra viena iš trijų dienų, kai prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų turi būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava. Ją taip pat privaloma iškelti vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Kitomis šventinėmis dienomis ant gyvenamųjų namų Lietuvos valstybės vėliavos kelti nebūtina.

Pernai Širvintų policija dėl vėliavos kėlimo taisyklių pažeidimų nubaudė 6 asmenis – trys jų buvo įspėti teismo, tris įspėjo patys pareigūnai.

Šįmet kol kas pažeidėjų neišaiškinta, nors jau buvo kelios progos iškelti valstybės vėliavą – šalis šventė vasario 16-ąją, taip pat buvo paskelbtas gedulas dėl Justino Marcinkevičiaus mirties. Mindaugas Mickonis pripažino, kad tąkart pareigūnai labiau stebėjo, ar tos tvarkos nepažeidžia įstaigos ir organizacijos. Jis neatmetė, kad kovo 11-ąją daugiau dėmesio bus skiriama ir gyvenamiesiems namams.

2004 metų gruodžio 24 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo” numatyta, jog vėliava iškeliama 7, o nuleidžiama – 22 val. Tačiau tai dažniausiai daro tik individualių namų savininkai. Nors valstybės vėliavų galima pamatyti ir prie daugiabučių namų, tai nėra dažnas reiškinys. Skaityti daugiau »

Mūsų gyvenimo grimasos

“Širvintų kraštas” gavo skaitytojos laišką:

Pagarbiai Leonora Guigaitė, Širvintų gyventoja”

“Širvintų kraštas” gauna informaciją apie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos suvartojimą tiek miesto, tiek kaimų daugiabučiuose. Korespondentai dažnai analizuoja situaciją, svarsto priežastis, dėl kurių vienuose namuose šildymas yra pigesnis, kituose brangesnis. Visų daugiabučių namų vieno kvadratinio metro šildymo kainų neskelbiame, tą galėtų daryti pati UAB “Širvintų šiluma”, juolab, kad net pati Prezidentė ir šalies Vyriausybės vadovas prašė šilumos tiekimo įmonių skirti didesnį dėmesį viešumui. Manome, kad gyventojams tai būtų įdomu. Skaityti daugiau »

Po to, kai rašėme

Praėjusiame “Širvintų krašto” numeryje (vasario 9 dieną) buvo išspausdintas straipsnis “Teisybės nesurasi…”, kuriame rašoma, kad Bagaslaviškio miestelio gyventoja iš antstolių kontoros gavo pranešimą, jog turi skolą (už du ketvirčius) už šiukšlių išvežimą UAB “Ecoservice”, nors su vienu banku ir buvo sudariusi debetinę sutartį, t.y. bankas turėjo apmokėti sąskaitą paslaugos teikėjui pervesdamas pinigus iš kliento banko sąskaitos. Tačiau, matyt, kažkur įsivėlė klaida… Taigi moteris turėjo ne tik sumokėti skolą, per tą laiką priskaičiuotus delspinigius, bet ir antstoliams už “paslaugas”…

Perskaičiusi šį straipsnį į “Širvintų krašto” redakciją paskambino Šešuolėlių I gyventoja, kuri papasakojo, kad vis dar nesulaukianti iš UAB “Ecoservice” sąskaitos už 2010 metų ketvirtą ketvirtį, t.y. už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Ji teigia, kad sąskaitų nėra gavę ir kaimynai… O kiek, anot moters, ji beskambintų į UAB “Ecoservice” Širvintų skyrių, ten vis sako, kad sąskaitos bus kitą savaitę. Tačiau jų kaip nėra, taip nėra… Šešuolėlių I gyventoja jau pradėjo nerimauti, ar tik neatsitiks taip, kaip bagaslaviškietei, kad sąskaitos taip ir nesulauks, o po kurio laiko į duris pasibels antstolis… Skaityti daugiau »

Netoli Vilniaus esančiuose rajonuose dalis gyventojų vis dar naudojasi šuliniais, o ir nuotėkų surinkimas kelia daug problemų. Tokia situacija kelia nerimą ne tik gyventojams, bet ir sveikatos specialistams bei aplinkosaugininkams. Padėtį taisyti imamasi pradedant plataus masto centralizuoto vandentiekio ir nuotėkų tvarkymo darbus, kurie netrukus prasidės Širvintų rajone.

Atsižvelgiant į gamtos sąlygas, rajone prasidės projekto “Vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtra Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime” darbai, kurių bendra vertė siekia 17,3 milijono litų. Didžioji dalis šios sumos skirta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Už šiuos pinigus vyks naujų vandentiekio ir nuotėkų tinklų statyba Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime, tose vietose, kuriose gyventojai negali naudotis centralizuotomis komunalinėmis sistemomis. Skaityti daugiau »