Algis Ališauskas: "Esant palankiam orui, per javapjūtę kiekviena minutė labai brangi."

Pagaliau palankūs rugpjūčio pradžios orai leido Širvintų rajono žemdirbiams pradėti javapjūtę. Ūkininkų laukuose jau keletą dienų ūžia kombainai. Kombainų gausmas sklinda iš Zibalų, Beivydžių, Levaniškių, Musninkų, Pajuodžių, Navasiolkų ir kitų kaimų ūkininkų laukų. Javapjūtė verčia ūkininkus dažniau žvilgčioti į dangų. Jei vėl neprasidės pliaupiančios liūtys ir merkiantys lietūs, planuojamas geras ir kokybiškas derlius.

Rugpjūčio 7-osios vidurdienį Širvintų rajono stambesnieji ūkininkai jau buvo įpusėję arba ir baigę doroti kvietrugių derlių, netgi pasukę kombainus į kitus javų laukus. Kai kurie žemdirbiai teigė pradėti javapjūtę dar neskubantys, kadangi ne visur varpos iki galo sunokusios, vietomis dar yra ir žaliuojančių plotų. Jeigu gamta bus gailestinga, kalbinti žemdirbiai tikino viską suspėsiantys padaryti laiku. Kaimo žmonės baiminasi, kad gana neblogą derlių menkaverčiu gali paversti savaitės pradžioje sinoptikų prognozuojami lietūs. Sunkiau šįmet smulkiesiems ūkininkams, kurie neturi savos technikos. Jiems teks palaukti, kol stambesnieji nusiims derlių ir tik tuomet suskubs į pagalbą.

Skaityti daugiau »

Nors karštomis dienomis Širvintų paplūdimys pilpas žmonių, bet projektas "Paplūdimio prie užtvenktos Širvintos upės Širvintų mieste įrengimas" dar nebaigtas įgyvendinti.

Gegužės 28 dienos “Širvintų krašte” buvo išspausdintas straipsnis “Kur šią vasarą maudysis širvintiškiai?”, kuriame rašoma apie tai, kad Širvintų paplūdimys neparuoštas maudymosi sezono pradžiai. Projektą “Paplūdimio prie užtvenktos Širvintos upės Širvintų mieste įrengimas” buvo planuojama baigti vykdyti iki 2010 metų rugsėjo 30 dienos.

Prieš pat maudymosi sezono pradžią, gegužės pabaigoje, Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas S. Zabulis ir Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja I. Baltušytė, atsakydami į “Širvintų krašto” klausimus, rašė, kad Širvintų paplūdimys yra statybvietė, todėl šiuo metu (gegužės pabaigoje – red. pastaba) už jos saugumą atsako rangovas. Anot Savivaldybės specialistų, sutarties terminas su rangovais buvo pratęstas iki 2010-12-31, tačiau dėl netinkamų žiemos oro sąlygų rangovas nespėjo baigti visų darbų. Rangovui skaičiuojami delspinigiai, kol įvykdomi įsipareigojimai. Darbai esą turėtų būti baigti birželio mėnesį.

Prabėgo ne tik birželis, bet ir liepos mėnesio pabaiga jau ne už kalnų. Šiltomis dienomis matyti, kad paplūdimyje verda gyvenimas… Kadangi neteko girdėti Savivaldybės pagyrų apie sėkmingai, nors ir pavėluotai, įgyvendintą projektą, tai pasidomėjome, kada buvo baigtas įgyvendinti investicinis projektas “Paplūdimio prie užtvenktos Širvintos upės Širvintų mieste įrengimas”?

Skaityti daugiau »

Senos skolos atgulė ant dabartinio UAB "Širvintų vandenys" vadovo Kęstučio Vaškevičiaus pečių.

Praėjusiame (birželio 30 dienos) Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje bene didžiausios diskusijos kilo svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą dėl UAB “Širvintų vandenys” atleidimo nuo 2011 metų žemės nuomos mokesčio. Svarstant šį sprendimo projektą tarybos nariai klausinėjo, ar įmonė ir pernai buvo atleista nuo žemės nuomos mokesčio? Nuo kelintų metų UAB “Širvintų vandenys” nemokėjo žemės ar žemės nuomos mokesčio? Kodėl anksčiau nebuvo reikalauta, kad jį susimokėtų?..

Paaiškėjo, kad UAB “Širvintų vandenys” nuo žemės nuomos mokesčio buvo atleisti 2008 metais – 8 480,81 lito, 2009 metais – 23 825 litai, 2010 metais – 59 860 litų ir šiemet – 44 560 litų, t.y. tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovauja Kęstutis Vaškevičius. Nuo 2003 iki 2007 metų įmonė nebuvo atleidžiama nuo žemės mokesčių, kadangi pati nesikreipė į rajono tarybą… Taigi, tuo laikotarpiu ir susidarė skola, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą.

Tarybos narė Živilė Pinskuvienė mėgino išsiaiškinti, kodėl tuomet niekas nesirūpino, kad UAB “Širvintų vandenys” mokėtų žemės nuomos mokestį? Klausė, kodėl susidarė tokia situacija, kad Savivaldybė, kuri administruoja žemės nuomos mokestį, padavė savo įmonę į teismą? Domėjosi, ar kaip nors buvo mėginama užkirsti kelią tam, kad šis reikalas nepasiektų teismo? Mat teismai – tik papildomos išlaidos…

Skaityti daugiau »

Birželio 15-ąją pasibaigė pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpis. Dabar pavėlavę tai padaryti gali deklaruoti iki liepos 10 dienos, bet už kiekvieną pavėluotą dieną neteks po 1 procentą tiesioginių išmokų.

Pasibaigus oficialiam pasėlių ir žemės ūkio nau Skaityti daugiau »

Prie ukmergiškio Arūno Šalavėjaus autoparduotuvės driekėsi ilga širvintiškių pirkėjų eilė.

Reportažas

Atšilus orams šeštadienį atgijo Širvintų turgus. Žinoma, jame dar nesimatė agurkų, pomidorų daigų, bet kopūstų jau pardavinėjo. Masiškai (ir ne pirmą savaitę) turguje parduodamos įvairios gėlės. Žmonės jas sodina ne tik ant kapų, bet ir prie namų, kad visą vasarą džiugintų akį. Tradiciškai buvo parduodami dalgiakočiai, šluotos, krepšiai… Viena kita moterėlė pardavinėjo kiaušinius, česnakus, kitokias smulkmenas.

Keli ūkininkai buvo atvežę grūdų, bet prie jų pirkėjai nesirodė. Galima manyti, kad miestiečiai, gyvenantys nuosavuose namuose, taip pat, kaip ir kaimiečiai, nebelaiko ne tik gyvulių, bet ir vištų.

Tokiu metu paklausiausia prekė būdavo svogūnėliai. Suprantama, per Stanislovines kiekvienas, turėdamas bent lopinėlį žemės, stengdavosi jų nors šiek tiek pasodinti, bent jau laiškams, kad nereikėtų kiekvieną kartą prieš darant šaltibarščius į maksimas bėgti. Šiemet šios prekės yra labai mažai. Pasak daržininko Algirdo Adomavičiaus, pernai nepriaugino olandai ir vokiečiai. Svogūnėlių ne tik mažai, bet jie, palyginti su praėjusiais metais, tris keturis kartus pabrango. Ne geriausios rūšies (sudygusių, suvytusių) kilogramas kainavo 20-30 litų. Prieina moterėlė, paklausia, kiek kainuoja, ir susiraukusi nueina – pragyvens ir be svogūnų.

Kai kas įrodinėjo, kad tikriausiai rudeniop svogūnai pabrangs ir parduotuvėse, bet labiau apsišvietę, tie, kurie domisi žemės ūkio produkcijos kainodara, tvirtino, kad taip nebus. Svogūnai, kurie patenka ant didžiųjų prekybos centrų prekystalių, pasak jų, užauga ne iš galvučių, bet iš sėklų stambiųjų daržininkų laukuose. Sėklų kaina esą nepasikeitė, todėl rimto preteksto svogūnams brangti nėra. Tretieji sakė, kad dažnai prekėms parduotuvėse brangti rimtų priežasčių nereikia. Viskas brangsta kasdien be jokių priežasčių.

Daugiausia turguje buvo bulvių. Ir maistinių, ir sėklinių. Vienas žmogelis sakė bulvių sodina tik 20 arų. Penktadienį esą pasodino, liko du maišiukai sėklos. Šeštadienį šeštą valandą jau buvo turguje. Gal parduos? Dešimtą valandą stovėjo prie vežimo nusiminęs – niekas per keturias valandas nė nepriėjo. Skaityti daugiau »

Skaitytojų laiškai

“Širvintų krašte” perskaičiau apie tai, kad pieną ir veršelius parduodančių ūkininkų ūkiai privalo turėti sveikos bandos statusą. Iš tų, kurie tokio statuso neturi, pieno nebesuperka nuo gegužės mėnesio. Skaičiau, kiek žmonėms reikia sugaišti laiko, sudeginti kuro, kol sutvarko reikalingus dokumentus.

Rašoma, kad už atliekamus galvijų tyrimus ūkininkams nereikia mokėti, kainuoja tik veterinarijos gydytojų paslaugos. Visi supranta, kad už dyką šiais laikais niekas nieko nedaro, todėl, galima manyti, kad kažkas tokiu būdu plauna Europos Sąjungos pinigus. Apie tai visi šneka pakampiais, bet niekas nieko nedaro.

Šį kartą noriu pakalbėti apie kitą problemą – kiek gi ūkininkui kainuoja tas NEMOKAMAI? Nenoriu minėti konkrečių veterinarijos gydytojų pavardžių, bet mūsiškis už paslaugas ima labai didelius pinigus: už karvę – 50 litų, veršelį – 10 litų. Pasipinigavimas solidus, todėl ir konkurencija didelė. Važinėja vienas paskui kitą ir agituoja, kad ūkininkas ar net vieną karvutę laikanti bobutė pasirinktų būtent jį. Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

“Širvintų krašto” skaitytoja B. A., pamačiusi, kad šiemet vėl imta kasinėti šilumos trasas (šiuokart Jaunimo ir J. Janonio gatvėse), sunerimo, negi ir vėl visą vasarą širvintiškiai neturės karšto vandens? “Širvintų kraštas” pakalbino UAB “Širvintų šiluma” direktorių Sigitą Jozonį ir paprašė paaiškinti laikraščio skaitytojams, kokie darbai bus atliekami šią vasarą ir kaip bus sprendžiama karšto vandens tiekimo problema?

Direktorius paaiškino, kad šiemet Ukmergės UAB “Izobara” tęsia praėjusiais metais pradėtą vykdyti šilumos tinklų renovavimo Širvintose projektą “Širvintų miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas”. Dabar šilumos tinklus keičia būtent Upelio gatvėje. Šilumos trasa per savaitę bus pakeista iki Jaunimo 15-ojo namo. Liks keletas ruožų: nuo “Šrilanos ” parduotuvės iki Vilniaus gatvės 14-25-ųjų namų, Kalnalaukio gatvės 7-23 namų ir J. Janonio gatvėje iki daugiabučio namo Nr.2. Visus darbus numatyta baigti iki birželio vidurio. Atsirado galimybė karšto vandens neišjungti visam miestui. Jis bus išjungiamas tik tam mikrorajonui, kuriame bus tuo metu dirbama. Kalnalaukio gatvės kvartalas neturės karšto vandens kitą savaitę, kol bus renovuojama magistralinė tos gatvės trasa (planuojama darbus baigti gegužės 13 dieną, 19 valandą). Skaityti daugiau »

Pernai visą vasarą kauniškiai kasinėjo Širvintų rytinės dalies ir Kabaldos kaimo gatves. Gyventojai jiems turėjo labai daug priekaištų. Gal uteniškiai dirbs tvarkingiau?

Balandžio 22 dieną  pasirašyta projekto “Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų k.)” rangos sutartis. Šio projekto įgyvendinimui buvo pritarta 2010-ųjų metų kovą, ir pasirašyta partnerystės sutartis tarp Širvintų rajono savivaldybės administracijos ir UAB “Širvintų vandenys”. UAB “Širvintų vandenys” yra projekto vykdomasis partneris ir pareiškėjas, o Širvintų rajono savivaldybės administracija – projekto partneris.
 
Darbus atliks jungtinė veiklos grupė UAB “Meleksas” ir UAB “Utenos melioracija”.

Rangos sutarties darbų trukmė – 18 mėnesių.

UAB “Širvintų vandenys” duomenimis, šiuo metu moderniomis viešojo vandens tiekimo paslaugomis Širvintų rajone naudojasi vos 60 procentų gyventojų, o nuotėkų tvarkymo paslaugos prieinamos dar mažesniam procentui žmonių. Didelė dalis gyventojų vis dar naudojasi šuliniais, o nuotėkų surinkimas sukelia daug problemų. Šulinių vanduo gyventojams nėra saugus dėl nitratų, o nuotėkų surinkimas ir šalinimas yra labai brangus, be to, teršia gamtą. Skaityti daugiau »

"Heifer Baltijos fondo" programų vadovė Inga Pranaitienė musninkiečiams perduoda sėklines bulves.

Apie daugiau nei dešimtmetį šalyje veikiantį amerikiečių įkurtą “Heifer Baltijos fondą” rašėme pernai, kai jo pastangomis Musninkuose ir Gelvonuose vargingiau gyvenančioms šeimoms buvo padovanota telyčių. Fondo idėja – duoti žmogui ne valgio, o įrankį, kuris padėtų pramisti ne tik jam pačiam, bet ir kitiems. Pagal fondo programą ir susitarimą dovanotas galvijas vietos žmonių nuosavybe tampa tik tada, kai jie kitiems padovanoja tos telyčios atsivestą veršelį.

Bendruomenė įsipareigoja ne tik pagelbėti žmonėms patarimais, bet ir pasirūpinti, kad dovanotam gyvuliui netrūktų priežiūros.

Tokiu būdu “Heifer Baltijos fondas” už visame pasaulyje geradarių paaukotas lėšas vargstantiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonėms dovanoja karvių, avių, triušių, naminių paukščių, moko žmones verslumo paslapčių. Analogiški fondai veikia įvairiose šalyse ir žemynuose.

Antradienį geradariai su gražia iniciatyva vėl grįžo į Musninkus – čia 34 vietos gyventojams padovanota per 1700 kg bulvių sėklos, gautos iš mūsų rajono ūkininko Rimanto Darvydo. Nors kiekvienam teko po tris maišelius (iš viso – po 51 kg) vidutinio ankstyvumo jauniausios “Rosellos” sesės “Lauros” veislės bulvių, tikimasi, kad mažas grumstelis taps didelės griūties pradžia – Vokietijoje išvesta veislė pasižymi ne tik geromis skonio savybėmis (skonis įvertintas 7 balais) ir atsparumu ligoms, bet ir labai gausiu derliumi. Skaityti daugiau »

Pirmadienį komunalinio ūkio darbininkai Nerijus Baronas ir Algis Garbatavičius krovė į priekabą gatvių sąšlavas. Kur jas išveš - nežinia.

Situacija

Kaip ir kasmet pavasarį, nutirpus sniegui, “išlenda” visokio šlamšto: mėtosi buteliai, popiergaliai, visokios atliekos. Žmonės įprato – šluoti, grėbti, švarintis. Ypač prieš Velykas, kad ši šventė kvepėtų ne tik pavasariu, bet ir švara.

Niekada nebūdavo sudėtinga išsinuomoti iš Komunalinio ūkio įmonės priekabą, į kurią gyventojai galėdavo sukrauti surinktas šiukšles, nugenėtas medžių ir krūmų šakas, išmesti per žiemą rūsiuose susikaupusius nereikalingus daiktus, buitinę techniką.

Uždarius Šniponių sąvartyną teikti tokios paslaugos gyventojams Komunalinio ūkio įmonė nebegali, nes neturi kur visa tai dėti. Vežti traktoriais sąšlavas į Kazokiškių sąvartyną – labai brangu. Savo lėšų tam nėra, o Savivaldybė jokių dotacijų neskiria. Atliekų vežimo operatorius Širvintose UAB “Ecoservice” apie tokių atliekų išvežimą nenori nė girdėti. Jie esą jau ir taip daro labdarą, nes nemokamai priima tam tikrų gabaritų stambiąsias atliekas du kartus per metus (prieš Kalėdas ir Velykas). Iš tikrųjų tokių atliekų surinkimas vienoje vietoje pačiame miesto pakrašty yra gyventojams labai nepatogus, tik dėl akių. Skaityti daugiau »