Keliame problemą

Redakcijoje suskambo telefonas. Pažįstamas ūkininkas pranešė gerą žinią: rajone prasidėjo javapjūtė.

- Ar nemeluoji, kur atvažiuoti?

- Važiuokite nuo Viesų Bagaslaviškio link. Ties posūkiu į Alekniškį pamatysite.

Buvome girdėję, kad javapjūtė prasidėjo Lietuvos pietiniuose rajonuose, negalėjome patikėti, kad žiemkenčiai subrendo ir mūsų rajone. Tuoj pat išsiruošėme užfiksuoti neeilinio įvykio.

Deja, to, ką pamatėme, javapjūte nepavadinsi. Šalikele važinėjo Kelių tarnybos greideris ir su žemėmis vertė beveik subrendusius ūkininko javus. Visa pakele 2-3 metrų juostą. Paskaičiavome – sunaikinta apie 2-3 maišai grūdų. Kitoje kelio pusėje tas pats… Skaityti daugiau »

Skaitytojai klausia

Į “Širvintų krašto” redakciją paskambino laikraščio skaitytojas ir pranešė, kad remontuojamas Viesų tiltas per Širvintos upę, bet dingo, jo nuomone, dar visiškai geri turėklai. Rekomendavo pasidomėti, kas ir kur juos nuvežė?

Ėmėmės darbo. Sužinojome, kad Vilniaus regiono Širvintų kelių tarnyba prižiūri visus apskrities kelių tiltus, remontuoja turėklus, atstato atitvarus, tvarko siūles, dažo.

Seniai savo eilės laukė ir mūsų rajono Viesų tiltas per Širvintos upę. Širvintų kelių tarnybos direktoriaus pavaduotojas Lionginas Vaizgenis bandė ieškoti galimybių restauruoti senuosius tilto turėklus, nes daug dekoro detalių buvo sudaužyta. Likusias taip pat reikėjo nušveisti, perdažyti… Senieji tilto turėklai buvo atvežti labai seniai nuo Kruonio tilto. Jie pagaminti iš aštraus dygliuoto ketaus Naujosios Vilnios gamykloje, kurios dabar nebėra.  Skaityti daugiau »

Mintys ne tik sau

Čia Lietuva, čia dažnai lietūs lyja. Po gausių liūčių Širvintų gatvėse telkšančios balos piktina tiek vairuotojus, tiek pėsčiuosius. Lietaus kanalizacijos grotelės nespėja “praryti” didžiulio kiekio vandens, kurio šią vasarą širvintiškiams tikrai netrūksta. Bet tai laikinas nesusipratimas, ne stichinė nelaimė ir niekas į tai per daug dėmesio nekreipia.

Didžiuliu nepatogumu praeiviams tapo nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens amžinai telkšanti bala Vilniaus gatvėje ties įvažiavimu į Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos kiemą, šalia buitinės technikos parduotuvės “Viktorija”. Vanduo čia keičia savo kiekį, sudėtį, spalvą ir išdžiūsta tik karštą vasaros dieną. Jis čia renkasi, matyt, dėl to, jog gatvės grindinys yra aukščiau už įvažiavimą į gimnaziją, o esantis kanalizacijos šulinys – tolėliau nuo telkšančio vandens telkinio.  Skaityti daugiau »

Replika

Širvintiškiai mato: visur iškasinėta, išversta – kai kuriomis gatvėmis važiuoti negalima, į kai kuriuos daugiabučių namų kiemus neįvažiuosi. Žmonėms tenka susitaikyti, juk renovuoja šilumos trasas, naudoja Europos Sąjungos pinigus. Bus mažesni šilumos nuostoliai, gal ne taip labai brangs šilumos energijos tarifai.

Bet kodėl vienu metu iškasta daugelyje vietų, kodėl negalima baigti darbų vienoje vietoje, sutvarkyti ir pradėti kitoje? – svarsto gyventojai.

Pasirodo, trasų vamzdžius Širvintose keičia ne tik Marijampolės UAB “Žemkasta”, bet ir “Širvintų šiluma”. “Žemkasta” keičia magistralinę trasą ir dalį kvartalinių vamzdynų, o “Širvintų šiluma” – visa kita: seniausius vamzdynus, kuriais šiluma tiekiama į kiekvieną namą. Tokių 30-40 metų supuvusių vamzdynų Širvintose dar yra daug, taigi kasinėti reikės dar ne metus ir ne dvejus. Tiems, kurie manė, kad po šių metų vasaros kasinėjimų bent dvidešimt metų nereikės kęsti nepatogumų, aplenkiant griovius, turės nusivilti… Skaityti daugiau »

Dienos tema

Vasara jau įsibėgėjo ir laukuose matyti naujojo derliaus užuomazgos: vešliai žaliuojantis vasarojus, lygios žydinčių bulvių vagos. Deja, Širvintų rajono bei visos Lietuvos didesnius ar mažesnius ūkininkus užpuolė rūpesčiai. Kaip apsaugoti būsimą derlių nuo nekviestų miško svečių – šernų? Šie žvėrys dažniausiai “darbuojasi” naktimis bulvių, kukurūzų, javų laukuose, išknisa ganyklas. “Delfi” duomenimis, kas kelerius metus suintensyvėja grambuolių ritimasis, todėl tada labai nukenčia pievos, nes šernams grambuolių lervos yra delikatesas. Pastebėta, kad tręšiamos azotu pievos beveik neknisamos, o tai reiškia, kad ten grambuolių lervų yra gerokai mažiau. Beje, dėl brangstančių trąšų kasmet tręšiamų pievų vis mažėja.

Dažnam kaimo gyventojui nusvyra rankos išvydus kruopščiai išpuoselėtą bulvių lauką suknistą, subjaurotą. Ką daryti? Kas atlygins nuostolius? Pagal galiojančią tvarką ūkininkai, pastebėję laukinių gyvūnų nuniokotus ar pažeistus pasėlius, bulves, turi iš karto informuoti seniūniją, rašyti prašymą dėl žalos atlyginimo. Skaityti daugiau »

Visoje Lietuvoje minint Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną prie gyvenamųjų namų yra iškeliamos valstybės vėliavos. Vileikiškių kaimo bendruomenės nariai liepos 6 dieną taip pat iškėlė Lietuvos vėliavas ir taip prisidėjo prie visoje šalyje “banguojančios” vėliavų jūros.

Vileikiškių kaimo bendruomenė vykdo projektą “Vileikiškių jaunimas – lašelis Lietuvos”. Šio projekto tikslas – ugdyti jaunimo pagarbą tautinėms vertybėms, simbolikai ir atributikai, didinti jaunimo aktyvumą ir bendruomeniškumą, nes dauguma šiandieninio jaunimo nežino lietuviškų tradicijų, nesilaiko papročių, o mieliau švenčia vakarietiškas šventes triukšmingame draugų būryje. Dažnas net neprisimena tautinės simbolikos ir atributikos. Skaityti daugiau »

Pasvarstykime drauge Kryžius – mūsų tikėjimo simbolis. Žmonės kryžius statė tragiškiems įvykiams paminėti, žuvusių partizanų, knygnešių, kitoms asmenybėms įamžinti. Daug kryžių pastatyta kaimo sodybų teritorijose. Tikėta, jog pašventintas kryžius saugo namus nuo gaisrų, kitokių nelaimių. Daugybės nebegyvenamų ir griūvančių sodybų šeimininkų atminimą saugo senutėliai kryžiai. Jų net ir namus ardantys, niokojantys vandalai nedrįsta liesti. Lietuviai nuo seno kryžių garbino, tikėjo jo dieviška galia. Prie jo ir su juo meldžiamasi, prašoma pagalbos, atgailaujama, tuokiamasi, krikštijami vaikai, amžinojo poilsio palydimi mirusieji, ant jų kapo statomi laikinieji kryžiai su mirusiojo pavarde, vardu, gimimo ir mirties datomis. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją, savo “tarnystės” laiką. Skaityti daugiau »

Keliame problemą

Daug kalbama ir rašoma apie tai, kad Širvintų rajono Savivaldybės vadovai nesugeba išspręsti šiukšlių tvarkymo reikalų. Buitinėmis atliekomis vėl užverstos visos pamiškės, pakelės, buvę kaimų sąvartynai. Bet šį kartą ne apie tai. Tegul atliekų tvarkymo operatoriaus paieškų peripetijos gula ant Savivaldybės administracijos vadovų ir specialistų sąžinės.

Į “Širvintų krašto” redakciją paskambino Alfredas Vencevičius. Žmogus nebeturi kantrybės. Visą pusmetį palei jo namą šimtus tūkstančių kainavusių ūkininkų reikmėms nutiestu keliu kasdien važinėja sunkiasvorės šiukšliavežės, kurios iš Kernavės, Musninkų, kitų toje pusėje esančių šiukšlynų veža atliekas į Šniponių sąvartyną. Automagistrale tokioms mašinoms važiauoti draudžiama, todėl jos prieš Beržės viaduką suka į kairę ūkininkų keliu per Surgėlius, Saveikiškį ir asfaltuotu keliu “Družai – Širvintos” lekia Šniponių link. Skaityti daugiau »

Dienos tema

Birželio vidury pasibaigė pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. Pernai Širvintų rajone deklaruoti pasėlių ir žemės ūkio naudmenų į seniūnijas atėjo 3374 žmonės. Šiemet – tik 2955. Skirtumas – 419 ūkininkų. Daugiausia žemės ir pasėlių deklaruotojų sulaukta Širvintų (772), Gelvonų (457), Musninkų (416) seniūnijose. Bet, palyginti su praėjusiais metais, ir tose seniūnijose nedeklaravusiųjų žemės yra labai daug. Kas jie? Kodėl šiemet tiek daug žemės naudotojų nedeklaravo savo naudmenų?

Rajono Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Ciesiūnas sako, kad labai daug ūkininkų konsolidavo savo sklypus: tėvai žemę perdavė vaikams, susijungė vyro ir žmonos nuosavybė ir pan. Atsirado tokių, kurie deklaruoti nebenori vien dėl to kad, norint gauti išmokas už nederlingus plotus, reikia būtinai laikyti gyvulių arba įrodyti, kad šienas buvo parduotas ir pan. Atseit dėl kelių šimtų litų išmokų ūkininkams uždedami dideli biurokratizmo pančiai, rizika sulaukti tikrintojų, kurie visada atranda prie ko prikibti: tai riboženklis blogas, tai vėl kas nors ne taip padaryta.
Skaityti daugiau »

Šalies perdirbimo įmonėse kviečių vidutinė supirkimo kaina balandį sudarė 891,3 lito už toną. Ji yra 65,9 procento didesnė negu praėjusių pavasarį.

Pasak Rinkos informacinės sistemos ekspertų, gegužės antroje pusėje kviečių kaina siekė 942 litus už toną ir, palyginti su dvidešimtąja šių metų savaite (gegužės 12-18 dienos), buvo 6,1 procento didesnė. 21-ąją metų savaitę grūdų supirkimo įmonės supirko didelius antros klasės kviečių kiekius aukšta kaina supirko iš kitų ūkio subjektų (ne iš ūkininkų), ir tai turėjo įtakos bendros kviečių kainos padidėjimui.  Skaityti daugiau »