Šilumos kainas, padidino politikai, be abejo, dar padidins ir prasidėję šalčiai. Įdomu, ar kas bandė skaičiuoti, kiek efektyvus kūrenimas iš po sniego kasamomis ir šlapiomis skiedromis?

Sausio 24-osios rajono tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl UAB „Širvintų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo tretiesiems bazinės šilumos kainos galiojimo metams, šios įmonės vadovo Sigito Jozonio opozicijos atstovai „darbiečiai“ klausė: „Sakykit tiesiai šviesiai – kiek konkrečiai brangsta šilumos kilovatvalandė gyventojams ir kas atsitiks, jei tų dedamųjų mes nepatvirtinsim?“

S. Jozonis atsakė, jog šilumos kilovatvalandė brangsta 3,07 proc. arba 0,59 ct. Jeigu sprendimo dėl kainų dedamųjų taryba nepatvirtins, bus laikoma, kad ji pažeidė Šilumos ūkio įstatymą, ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai nustatys tas kainų dedamąsias. Jos galios ne ilgiau kaip 12 mėnesių arba kol Savivaldybės taryba priims atitinkamą sprendimą. Esą Komisija vienašališkais sprendimais, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymu, užtikrina, kad būtų įgyvendinta Šilumos ūkio įstatymo nuostata – laiku perskaičiuoti šilumos kainas, kad įmonės, brangstant kurui, nekauptų nuostolio, o atpigus kurui – vartotojai „nepermokėtų“ už centralizuotai tiekiamą šilumą.

Na, kad atpigs kuras, turbūt nėra ko puoselėti vilčių. Ir pats S. Jozonis dėl to nieko paguodžiamo nepasakė. Nors, pasak jo, kol kas “Širvintų šiluma” skiedrų pirko pigiau nei vidutiniška jų kaina šalyje (mokėjo 120 Lt, o vyraujančios kainos esą 130-140 Lt už kietmetrį), bet yra tikimybė, kad augant biokuro poreikiui, kils ir jo kainos, taigi “permokėti” už atpigusį kurą gyventojams turbūt nebus galimybės.

Opozicijos atstovas Alfonsas Maršalka kreipėsi į visus rajono tarybos narius: „Kodėl mes tokie bejėgiai prieš tą Kainų ir energetikos komisiją ir turime kęsti jos diktatą. Mes juk davėme priesaiką, kad atstovausime rajono gyventojų interesams, o dabar leidžiamės, kad mums vadovautų kažkokia komisija, kuri jokio supratimo galbūt neturi apie mūsų rajono reikalus? Neįstengiam vieni, reikia vienytis su kitais rajonais ir kartu kovoti prieš diktatą!“ Tačiau šio tarybos nario raginimą valdančioji dauguma praleido negirdomis. Kaip ir opozicijos lyderės Živilės Pinskuvienės kreipimąsi tiesiai į merą: „Kodėl Jūs, mere, negalite nuvažiuoti pas valdančiuosius konservatorius ir išdėstyti mūsų situacijos, paaiškinti mūsų pozicijos dėl šildymo kainų?“ Meras tuoj pat suskubo girti, kaip puikiai dirba mūsų šilumos ūkio kolektyvas, kokie jų pasiekimai šalyje ir t.t.

Šaunu, kad geri įvertinimai, bet tai nereiškia, kad nereikia dar labiau pasistengti savo rajono gyventojų labui, jei tam yra galimybė? Sutelkus jėgas, pademonstravus didesnį atkaklumą bei užsispyrimą gal ir pavyktų.

Tačiau valdančioji dauguma (konservatorių-krikščionių demokratų, liberalcentristų, socialdemokratų, “valstiečių”, Lenkų rinkimų akcijos bei “Tvarkos ir teisingumo” atstovai) pakėlė rankas už sprendimo projekte numatytas šilumos kainų dedamąsias, taigi – už tai, kad šilumos kilovatvalandės kaina būtų padidinta.

Perspektyva nėra džiuginanti ir dar dėl vieno dalyko. Jau rašėme apie tai, kad žmonės sutriko, sąskaitose už gruodžio mėnesį išvydę mokesčio už elektros energijos suvartojimą šilumos punktuose eilutę. Laukia ir dar viena „staigmena“. Anot S. Jozonio, ore pakibęs šilumos punktų amortizacijos mokestis. Iš bendros šilumos kainos ši dedamoji esą „išimta“, tačiau kur bus „padėta“, kol kas neaišku ir galbūt paaiškės tik liepos mėnesį. Kas bus, jei šis per daugiau nei pusmetį susikaupęs mokestis iškart vėl bus primestas šilumos vartotojams?

Opozicijos atstovė Marija Gudonienė „Širvintų šilumos“ vadovo klausė, kodėl kai kurių butų gyventojai skundžiasi, jog kambariuose temperatūra tesiekia vos 16 laipsnių, nors sąskaitos už šildymą didelės. S. Jozonis pripažino, kad gali būti tokių dalykų: galbūt langai, balkonai nesandarūs, galbūt butai kampiniai, šiaurės vėjas įtakos turi… Esą dar viena bėda, kad tie gyventojai, kurie gauna kompensacijas už šildymą, reikalauja, kad būtų kuo aukštesnė temperatūra, o tie, kurie kompensacijų negauna, pasitenkintų minimalia, tad sunku surasti aukso vidurį. „Tai ką man atsakyti besikreipiantiems žmonėms?“- neatlyžo M. Gudonienė. „Tegu skambina į mūsų įmonę, specialistai operatyviai reaguoja į pretenzijas“,- sakė S. Jozonis.

Pasigirdo siūlymų, gal biokurą reikėtų ruošti patiems, ūkininkai esą privežtų šakų… Į tai „Šilumos ūkio“ vadovas reagavo skeptiškai: atseit, tam, kad galima būtų patiems gaminti skiedras, reikėtų investuoti 1,5 – 2 mln. litų. Ūkininkų „padovanotos“ šakos neišgelbės, nes sudeginama 15-16 tūkst. kietmetrių skiedrų. Šiame kontekste belieka prisiminti 2007-2008 metus, kai tuometis UAB „Širvintų šiluma“ vadovas Arturas Juškauskas jau buvo ėmęsis sutarčių su medienos atliekų tiekėjais Baltarusijoje, buvo rengiamasi pirkti galingą smulkintuvą, Širvintose ruošti biokurą ne tik savo poreikiams, bet jį pardavinėti ir aplinkiniams rajonams. Deja, 2008-ųjų metų vasario 6 dieną vykusiame UAB „Širvintų šiluma“ valdybos posėdyje visoms direktoriaus iniciatyvoms buvo pasakytas griežtas NE. Maža to, tuometė valdžia (mero pareigas ėjo Kęstutis Pakalnis) apkaltino A. Juškauską, grubiai tariant, kenkimu rajonui ir jį atleido iš pareigų. O juk A. Juškauskas, kaip dabar aiškėja, mąstė itin racionaliai ir toliaregiškai.

“Širvintų krašto” informacija

Pertvarka bent kol kas neturėtų paliesti širvintiškių kelininkų turimos materialinės bazės, bet dalis technikos perduodama vilniečiams.

Dar gruodį VĮ “Vilniaus regiono keliai” vadovybė nutarė, kad nebeliks Širvintų rajono kelių tarnybos – jos vietoje bus įsteigta VĮ Vilniaus regiono kelių Ukmergės kelių tarnybos Širvintų meistrija. Dėl žiemos darbymečio reorganizacija atidėta iki kovo.

Teko trauktis iš Vilniaus rajono

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktorius Petras Džervus “Širvintų kraštui” sakė, kad reorganizaciją lėmė nūdienos realijos. Šiandien daugelyje sričių ieškoma būdų sumažinti įvairias išlaidas, tarp jų – nepigiai kainuojantį įmonių valdymą ir administravimą. Pirmiausia reorganizuojamos nedidelės ir neefektyviai dirbančios įmonės.

Širvintų meistrija – ne eksperimentatorių išmonė. Jau kuris laikas veikia VĮ “Vilniaus regiono keliai” Nemenčinės meistrija.

- Tiesos dėlei, reikia prisiminti, kad Širvintose tokios kelių tarnybos, kokia dirbo iki šiol, neturėjo būti dar 1995-aisiais, kai buvo kuriama šalies kelių priežiūros struktūra, – sakė Petras Džervus. – Tada manyta, kad Širvintose turėtų veikti viena kelius prižiūrinti įmonė. Tačiau buvo pasirinktas dviejų įmonių, prižiūrinčių automagistralę ir krašto kelius, variantas.

Įsteigus Širvintų kelių tarnybą, jai buvo patikėta prižiūrėti ne tik mūsų rajone, bet ir šiaurinės Vilniaus rajono dalies kelius, vedančius į Maišiagalą, Nemenčinę, Sudervę, Avižienius. Bėgant metams paaiškėjo, kad tai, jog kaimyninio rajono kelius prižiūrėjo širvintiškiai, nebuvo gerai. Gal dėl lėšų stygiaus, gal dėl kitų priežasčių kai kurias kelių priežiūros problemas kaimynai vis tiek spręsdavo per Vilniaus rajono savivaldybę. Suprantama, neapsieita be vietos gyventojų nepasitenkinimo. Juo labiau, kad Vilniaus rajone vis tiek paraleliai veikė Vilniaus kelių tarnyba.

Dėl didesnio darbų efektyvumo Vilniaus kelių tarnybai perdavus 125 km Širvintų kelių tarnybos aptarnautų kelių, mūsiškė įmonė tapo per maža, kad galėtų išgyventi iš valstybės kelių priežiūrai skiriamų lėšų. Pradėta svarstyti, koks likimas laukia Širvintų kelių tarnybos.

Anot Petro Džervaus, pasirinktam reorganizacijos modeliui įtakos turėjo tai, kad nuo seno istoriškai susiklostė, jog Širvintų ir Vilniaus rajonus jungia tik kelios judresnės arterijos, o štai Širvintų ir Ukmergės rajonus sieja daugiau kelių, kuriais juda nemaži transporto srautai. Prie kaimynų prijungus Širvintų kelių tarnybą, ukmergiškių tarnyba tampa didžiausiu VĮ “Vilniaus regiono keliai” padaliniu – jie prižiūrės 684 km kelių. Pavyzdžiui, Vilniaus kelių tarnya prižiūrės 665 km, Trakų – 536 km kelių.

- Ir tai yra suprantama, – sako VĮ “Vilniaus regiono keliai direktorius”. – Juk Ukmergė yra antras pagal dydį Vilniaus apskrities miestas. Be to, Ukmergėje veikia trys stiprios kelių priežiūros įmonės, ši konkurencija veiks teigiamai, netrūks kvalifikuotų specialistų.

Skundai prisidėjo, bet nelėmė

Širvintų kelių tarnyba – pirmoji kelių priežiūros sistemos reformos “kregždė”. Neatmetama, kad panašaus likimo sulauks dar ne viena smulki šalies kelių tarnyba, juo labiau, kad iki šių metų pabaigos ketinama reorganizuoti ir pačius “Regionų kelius” – iš dešimties dabar veikiančių regionų kelių įmonių turėtų likti penkios. Planuojama sujungti Vilniaus ir Utenos regionų kelių valstybines įmones.

Preliminariai suskaičiuota, kad Širvintų kelių tarnybą pavertus meistrija, per metus būtų sutaupoma apie 300 tūkst. valdymo išlaidų. Tai nepaliestų išlaidų, numatomų kelių remontui ir priežiūrai. Pasak Petro Džervaus, rajono gyventojai reorganizacijos net nepastebės, persiorientuoti teks tik patiems Širvintų kelių tarnybos darbuotojams.

Direktorius sutinka, kad Širvintų kelių tarnybos darbuotojai reorganizavimą sutiko su nerimu. Buvo įvairių kalbų, kaltinimų. Egzistavo net nuomonė, jog Širvintų kelių tarnybos reorganizaciją lėmė vieno buvusio darbuotojo skundų lavina. Petras Džervus mano kiek kitaip. Anot jo, skundai suvaidino “ganėtinai atsitiktinį ir šalutinį vaidmenį”. Nors paaiškėjo, kad didesnė dalis skundų teiginių yra be pagrindo, teko pripažinti, kad dalies teisybės vis dėlto būta. Tai irgi prisidėjo prie svarstymų, ką daryti su mūsiške tarnyba.

Beje, pasipylus skundams, pareigų neteko ankstesnis Širvintų kelių tarnybos vadovas Vygandas Adomavičius.

- Širvintų kelių tarnyba nebuvo bloga, tačiau gyvenimas eina į priekį, neišvengiamai reikia keistis. Gal tai – į gerąją pusę, – svarstė VĮ “Vilniaus regiono keliai” direktorius ir pridūrė, kad per trejus metus VĮ “Vilniaus regiono keliai” dėl krizės buvo atleista apie 80 darbuotojų.

Bus stengiamasi išlaikyti darbuotojus

Nutarus reorganizuoti mūsų rajone veikiančią įmonę, darbuotojams buvo pažadėta, kad VĮ “Vilniaus regiono keliai” sieks, jog darbuotojai kuo mažiau nukentėtų dėl vykdomos reorganizacijos.

- Nuspręsta, kad vietoje buvusių 48 Širvintų kelių tarnybos darbuotojų turėtų likti apie 40. Dabartinis Širvintų kelių tarnybos vadovas Lionginas Vaizgenis taps Ukmergės kelių tarnybos vadovo antruoju pavaduotoju. Buhalterė ir mechanikas išeina į pensiją, į Vilnių perkėlėme dirbti techniką, ten taip pat dirbs ir du meistrai. Deja, kelių etatų, pavyzdžiui, – dispečerės, Širvintų padalinyje vis dėlto neliks, juk perdavus dalį kelių Vilniaus kelių tarnybai, mažėja veiklos teritorija, taigi neišvengiamai – ir darbo krūvis, – sakė Petras Džervus.

Jis patvirtino girdėjęs, kad kai kurie širvintiškiai priekaištavo, jog iš Širvintų kelių tarnybos vilniečiai paima mikroautobusą, iš darbo atleidžia mūsiškį vairuotoją, o Vilniuje priima naują. Anot direktoriaus, yra ne taip. Pirma, automobilis buvo nupirktas visos VĮ “Vilniaus regiono keliai” reikmėms, juo širvintiškiai tik naudojosi. Antra, buvo planuota mikroautobusą perduoti su vairuotoju, bet jis dirba ir su kita technika. Be to, Vilniuje nebus į darbą priimamas naujas žmogus, kadangi automobilis bus perduotas jau dirbančiam įmonės vairuotojui.

Vilniaus kelių tarnybai atitenkantys 125 km lėmė ir tai, kad vilniečiams proporcingai perduodama ir kelių priežiūros technikos. Neatmetamas variantas, kad vilniečiai gali pasiūlyti darbo ir su ja dirbusiems darbininkams. Reorganizacija bent kol kas neturėtų paliesti širvintiškių turimos bazės su statiniais. Kaip su tuo tvarkysis ukmergiškiai, kaip judės technika, – yra tarnybos vidaus reikalas.

Gintaras Bielskis
Nuotrauka iš archyvo

L. Braškienė "Sodros" reformą vadina teisingu žingsniu.

Apie “Sodros” reorganizaciją kalbama jau ne vienerius metus, tačiau situacija iš emės pradėjo keistis tik pernai.

LR Vyriausybė praėjusių metų liepą priėmė nutarimą, kuriuo davė startą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų (”Sodros”) pertvarkai. Po įvykusios reorganizacijos šių metų sausio 1 d. iš šalyje veikusių 47 juridinio asmens statusą turinčių “Sodros” skyrių liko tik 10. Taip Širvintų ir dar du (Trakų ir Šalčininkų) skyriai tapo Vilniaus teritorinio skyriaus padaliniais. Širvintų “Sodros” oficialus pavadinimas dabar: VSDFV Vilniaus skyriaus Širvintų skyrius. Apie įvykusius pokyčius kalbamės su Širvintų skyriaus vedėja Liudmila Braškiene.

- Žinome, kad praėjusiais metais buvo priimtas ne vienas teisės aktas, palietęs socialinio draudimo sistemą: tai ir sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo, motinystės (tėvystės) išmokų, pagaliau ir pačios “Sodros”, kaip institucijos, pertvarkos. Kas lėmė tokius valdžios sprendimus ir įvykusius pokyčius?

- Pokyčius lėmė visų pirma bendri šalies socialiniai-ekonominiai bei demografiniai veiksniai, kurie gana plačiai aptariami ir žiniasklaidoje. Šio laikotarpio iššūkiai visai socialinės apsaugos sistemai neišvengiamai verčia ją reformuoti, priimti nelengvus, bet esminius sprendimus socialinio draudimo srityje ir atlikti struktūrinius pertvarkymus.

Pagrindinis tokios pertvarkos tikslas – optimizuoti sistemos valdymą atsisakant perteklinių grandžių jos struktūroje, sutelkiant dėmesį į pagrindinius veiklos procesus, susijusius su klientų aptarnavimu, racionaliau tvarkant turimą ūkį. Žodžiu, viskas daroma tam, kad sistema veiktų efektyviau. Tikimasi, kad tai leis kasmet sutaupyti per 10 mln. Lt socialinio draudimo fondo administravimui skirtų lėšų.

- Kokie esminiai pasikeitimai jau įvyko? Kaip juos vertinate?

- Naujomis sąlygomis dirbame vos porą savaičių, stengiamės kuo greičiau prisitaikyti, šalinti šiuo metu neišvengiamai atsirandančius techninio pobūdžio nesklandumus, organizuoti darbus taip, kad nenukentėtų klientai. Pokyčius vertinti gal dar per anksti.

- Kokią įtaką Širvintoms turi prisijungimas prie Vilniaus skyriaus?

- Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad Širvintų gyventojai dėl vykdomų pertvarkymų neturėtų nerimauti. Atvykę į skyrių, jie bus aptarnaujami įprasta tvarka: čia dirbantys specialistai priims visus prašymus, draudėjų ataskaitas, pranešimus. Visi sprendimai skirti pensijas ir kompensacijas bus priimami čia, Širvintose. Tik prašymai skirti pašalpas keliaus į Vilnių.

- Bet jeigu žmogus nori gauti pašalpą, turi ateiti į Širvintų skyrių?

- Suprantu, kad šis klausimas žmones, ko gero, labiausiai jaudina, bet galiu patvirtinti, kad klientų priėmimas ir aptarnavimas vyks Širvintose. Klientai prašymus skirti laikinojo nedarbingumo, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas ir kitus prašymus gali pateikti per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS arba atvykdami į mūsų skyrių.

Socialinio draudimo pažymėjimai, įvairios pažymos taip pat bus išduodamos mūsų skyriuje. Širvintų skyriuje paliktos dvi draudėjų apskaitą vykdančių vyresniųjų specialistų darbo vietos ir dvi vyriausiojo specialisto išieškojimui bei vyriausiojo specialisto pašalpoms darbo vietos. Šie specialistai (tiksliau, specialistės) konsultuos draudėjus jiems rūpimais klausimais. Kilus neaiškumams ar sudėtingesniais klausimais dėl įmokų, delspinigių mokėjimo atidėjimo, išieškojimo, reikėtų kreiptis į Vilniaus specialistus. Jų telefono numeriai nurodyti mūsų internetiniame tinklalapyje. Visi sprendimai minėtais klausimais taip pat bus priimami Vilniuje.

- O nebus taip, kad visas procesas pailgės?

- Gal pačioje pradžioje, bet vėliau viskas turėtų “susistyguoti”. Kaip minėjau, dabar mes dar tik deriname įvairius dalykus (pvz., dokumentų pristatymą, informacinių srautų judėjimą ir jo valdymą ir pan.). Pirmomis sausio dienomis nebuvo paprasta ir patiems įprasti prie naujosios tvarkos. Vis dėlto tikimės, kad didelių trikdžių neturėtų būti ir mūsų klientams ypatingų nepatogumų tokia tvarka neturėtų kelti.

- O kur turėtų kreiptis gyventojai, kurie nori pasiskųsti?

- Tiek “Sodros” svetainėje, tiek Širvintų skyriaus tinklalapyje yra nurodyti telefono numeriai, kuriais galima pateikti informaciją. Tą galima padaryti ir per EGAS bei EDAS (elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą). Taip pat galima bet kada ateiti pas mus ir pasakyti, kas blogai. Į kiekvieną skundą bus reaguojama, atkreipiamas darbuotojų dėmesys į pareikštas pastabas ar nusiskundimus. Pageidaujančius skyriuje arba jų darbo vietoje pamokysime, kaip prisijungti prie minėtųjų klientų aptarnavimo sistemų.

Taip pat planuojama, kad šiais metais veiklą atnaujins ir bendrasis skambučių centras. Žmogus, paskambinęs bendruoju telefono numeriu, gaus kvalifikuotus atsakymus į visus valstybinio socialinio draudimo srities klausimus. Žodžiu, ieškoma būdų, kaip apdraustiesiems ir draudėjams sutrumpinti kelią į jiems rūpimą informaciją.

Naudodamasi proga, norėčiau taip pat skaitytojus informuoti, kad pasikeitė mūsų skyriaus priimamojo darbo laikas. Anksčiau klientams buvo sudarytos sąlygos kreiptis su prašymais atskiromis dienomis pusvalandį prieš darbą ir pusvalandį – po darbo. Be to, gyventojai buvo priimami ir pietų pertraukos metu. Tačiau išanalizavus į skyrių besikreipiančių gyventojų srautus, paaiškėjo, kad toks darbo grafikas ne visai pasiteisino. Todėl dabar nustatytas papildomas laikas klientams aptarnauti – kiekvieną savaitės dieną pietų pertraukos metu, t.y. nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.

Kita naujovė – šiek tiek pasikeitė laidojimo pašalpos išmokėjimo tvarka. Anksčiau pašalpos gavėjams buvo išduodami banko čekiai, dabar pinigai pervedami į jų nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje. Toks pasikeitimas galioja visuose skyriuose.

Taip pat šį mėnesį žmones, kurie gauna motinystės (tėvystės) pašalpas, gali nustebinti tai, kad išmoka bus mažesnė. Taip yra todėl, kad šios pašalpos mokamos už praėjusį mėnesį, t.y. gruodžio mėnesio pašalpa mokama kitų metų sausio mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą neapmokestinamasis pjamų dydis už praėjusius metus netaikomas, todėl GPM už gruodžio mėnesį skaičiuojamas “nuo pirmojo lito”, neįvertinus neapmokestinamojo minimumo. Tačiau tie pinigai niekur nedingsta. Pašalpos gavėjai juos atsiims, kai deklaruos pajamas už 2011 metus. Nustatyta, kad minėta išmoka bus mokama kiekvieno mėnesio 16 dieną.

Beje, pokyčių įvyko ir išankstinės senatvės pensijos skyrimo tvarkoje. Anksčiau viena iš būtinų sąlygų tokiai pensijai skirti buvo ta, kad reikėjo būti metus įsiregistravusiam Darbo biržoje, kad galėtum išeiti į išankstinę pensiją. Dabar šitos sąlygos nebėra. Nuo 2012 m. sausio 1 d. skiriant išankstines senatvės pensijas nebebus reikalaujama, jog asmuo prieš kreipdamasis dėl išankstinės senatvės pensijos paskyrimo Lietuvos darbo biržoje 12 mėnesių būtų registruotas bedarbiu.

- Bet ar išankstinė pensija netapo mažesnė?

- Ne. Dėl įvardintų pokyčių ji mažesnė netapo. Tačiau išankstinė pensija pagal įstatymą yra mažesnė palyginti su senatvės pensija. Jeigu žmogui iki pensijos yra likę penkeri metai, jis gali rinktis išankstinę pensiją, išlieka tos pačios sąlygos dėl darbo stažo, dėl įmokų į “Sodrą”. Skaičiuodamas, tarkim, visų penkerių metų laikotarpį, jis turi numatyti tai, kad išankstinė pensija sumažės beveik ketvirtadaliu. Jei gyventojas kreipsis į skyrių, jam bus suskaičiuoti visi galimi variantai, pasverti visi “už” ir “prieš”.

- Reforma ypač skaudžiai palietė pačius “Sodros” darbuotojus, nemažai jų neteko darbo. O kaip Širvintose? Kiek žmonių buvo atleista?

- Širvintų skyriuje iš 30 pareigybių panaikinta 10, realiai teko atsisveikinti su 7 darbuotojais. Praėjusių metų gruodžio 30-ją tris iš jų išlydėjome į užtarnautą poilsį, viena perkelta dirbti į Vilniaus skyrių, dar viena mūsų skyriaus specialistė dirba Vilniuje, “Sodros” valdyboje. Pasiūlymų pereiti į Vilniaus skyrių gavo ir kitos specialistės, kurioms buvo įteikti įspėjimai apie atleidimą, tačiau nesutiko, todėl buvo atleistos. Taigi, tai nebuvo žmonių atleidimas tiesiog “į gatvę”.

Vis dėlto reikėtų pasakyti, kad darbuotojų atleidimas nėra savitikslis dalykas. Kiekviena reforma su tuo susiduria. Mūsų atveju, dar gerokai iki pačios reformos buvo pradėti analizuoti veiklos procesai, specialistų darbo krūviai. Paaiškėjo, kad įvairiuose skyriuose jie buvo labai nevienodi, skyrėsi net kelis kartus. Taigi darbuotojų atleidimas turėjo skirtingą pagrindą. Pirmasis – susijęs su darbo krūvio peržiūrėjimu. Kitas – dėl vykdomos struktūrinės reformos naikinamos pareigybės.

- O kaip vyko atranka, ką atleisti, o ko – ne?

- Buvo vertinama kvalifikacija, atsižvelgiant ir į tai, kad ateityje mums gali perduoti didesnius krūvius. Buvo nustatyti kvalifikacijos vertinimo kriterijai, kuriuos darbuotojai turėjo atitikti. Nagrinėtas trejų metų laikotarpis. Dar vienas dalykas, į kurį buvo būtina atsižvelgti – darbuotojų socialinės garantijos. Jeigu augini vaiką iki 14 metų, jei iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai, turi pirmumo teisę likti darbo vietoje.

Pati atranka – sunkus etapas. Tai buvo didelė atsakomybė, juk neįmanoma griežtai pasakyti, kad tie darbuotojai nereikalingi. Buvo ilgai ir daug galvota bei kalbėta. Atsisveikinti sunku, bet yra, kaip yra…

- Ar nesutriko darbas, atleidus tiek darbuotojų?

- Dėl atleidimo nesutriko. Pavyzdžiui, pensijų skyrius, sumažinus etatus, dirba jau keletą mėnesių, bet dar jokių nusiskundimų nebuvo: nei darbuotojų, nei klientų. Priėmimo skyrius irgi puikiai susitvarko. Tad kol kas viskas gerai.

Ypatingą dėmesį skiriame klientų aptarnavimui. Anksčiau dirbome rotacijos principu, kiekvieną mėnesį klientus priiminėjo vis kita darbuotoja. Dabar į tą vietą paskirta viena vyriausioji specialistė. Tai padaryta siekiant, kad būtų kuo mažiau nusiskundimų, kad aptarnavimas būtų kuo efektyvesnis. Žodžiu, geriname kokybę.

- Kalbama, kad prisijungus prie Vilniaus skyriaus padidėjo ir darbuotojų atlyginimai.

- Atlyginimas padidėjo tik tiems, kuriems pakelta kategorija. Žmogus, turintis aukštesnę kvalifikaciją, visada gauna didesnį atlyginimą. Tam, kuris buvo vyresnysis, o tapo vyriausiuoju specialistu, atlyginimas pakilo. Visiems kitiems liko toks pats.

- O kaip bus panaudotos laisvos patalpos, kurios liko atleidus dalį darbuotojų?

- Dabar jau yra parengta sutartis su Širvintų darbo birža. Ji įsikurs pirmajame pastato aukšte, o antrąjį užims “Sodros” darbuotojai.

- Kada planuojamas Darbo biržos persikraustymas?

- Dar šiek tiek derinamas pats patalpų perėmimo momentas, todėl pasirašymas užtruko. Darbo birža turi gauti finansavimą, kad galėtų pritaikyti patalpas naujiems žmonių srautams, mokymams, seminarams ir panašiai. Kai jie žinos numatomų remonto darbų pradžios datą, tada ir mes galėsim fiksuoti perdavimą. Tokie pasikeitimai vyksta ne vien mūsų skyriuje, kai kuriuose rajonuose priimami analogiški sprendimai.

- O kaip Jūs pati vertinate šitą reformą?

- Manyčiau, kad jeigu įmanoma padaryti taip, kad sistema veiktų efektyviau, reikia to siekti. Man atrodo, kad reforma pasiteisins, bet tam reikia laiko.

Vis dėl to žmogiškasis faktorius lieka skaudus. Atleisti žmogų mažame miestelyje labai sunku, deja, tą reikėjo padaryti. Mūsų skyriuje dirba kvalifikuoti specialistai, turintys reikiamą išsilavinimą, ilgametę patirtį, tad darbas nesutriks.

- Ačiū už pokalbį.

Aura Jankūnaitė

“Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-10-19 raštu Nr. R2-1693 nusprendė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 5 dalį Šilumos ir karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių eksploataciją ir Lietuvos rajonuose (taigi ir Širvintų) tos nuostatos niekas nepakeitė, širvintiškiai iki šiol moka už jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūrą.

UAB "Širvintų šiluma" direktorius Sigitas Jozonis elektros energijos mokesčio sugrįžimą paaiškino taip: "Dar lapkričio pradžioje mes siuntėme užklausą dėl suvartojimos elektros energijos mokesčio Energetikos ministerijai. Neseniai iš energetikos ministro gavom raštą, kuriuo patvirtinama, jog reikia mokestį už šilumos punktų elektros energijos suvartojimą "išimti" iš šilumos kainos ir jį įrašyti atskira eilute. Tad taip ir išėjo - iš vienos kišenės perėjo į kitą. Pats mokestis nepasikeitė, tiesiog anksčiau gyventojai jo nematydavo. Jis ir toliau skaičiuojamas pagal mėnesio ilgumą, šilumos sąnaudas ir buto kvadratūrą. Pavyzdžiui, 30 ir 60 kvadratinių metrų butuose kaina skirsis dvigubai. Mokestis dabar kiekvieną mėnesį bus skaičiuojamas nauja eilute."

Iki praėjusių metų Širvintų rajone, mano manymu, šilumininkai galimai darė ir kitą pažeidimą: gyventojai mokėjo ir už jiems nepriklausančių šilumos punktų suvartotą elektros energiją (šios sąnaudos yra įtrauktos į šilumos energijos tarifą). Tuo buvo iš esmės pažeidžiamos vartotojų teisės ir buvo sudarytos sąlygos šilumos tiekėjui turtėti be pagrindo.

Po “Širvintų krašto” publikacijų vis dėlto pokyčių atsirado. Viešai buvo pranešta, kad jokių mokesčių už šilumos punktuose suvartotą elektros energiją šilumininkai nebeims. Gyventojai lengviau atsiduso – vis reikės mokėti po 5-10 litų per mėnesį mažiau. Ir iš tiesų, “Širvintų šiluma” šio mokesčio neskaičiavo nei 2011 metų spalio, nei lapkričio mėnesiais.

O štai prieš kelias dienas gavę sąskaitas už gruodžio mėnesį vartotojai nustebo – jose vėl įrašytas mokestis už šilumos punktuose suvartotą elektros energiją. Beje, jis, atrodo, gerokai didesnis už anksčiau buvusį, lyg dabar suktųsi ne tie patys siurbliai, degtų ne tos pačios lemputės. Už suvartotą elektros energiją kitų nuosavybėje esančiame šilumos punkte žmonėms reikia mokėti po 14, 16 litų…

Kas įpareigojo šilumininkus vėl atgaivinti senajį mokestį? Rajono taryba šio reikalo tai juk nesvarstė. Kažkodėl tai buvo padaryta tyliai, net neinformavus apie tai šilumos vartotojų. Kam tada girtis, kad širvintiškiai už šilumą moka pigiausiai visoje šalyje. Sudėkime visus teisėtus ir galimai neteisėtus mokesčius – kažin kaip atrodysime tarp kitų rajonų?

B. L.”

Beje, šįkart stebina “Širvintų šilumos” operatyvumas – vos tik prasidėjo šildymo sezonas, suskubta siųsti raštus, aiškintis, o juk buvo planuojama sprendimo ieškoti iki liepos mėnesio. Kad taip ne įmonės, o klientų labui reikalai skubiai visada būtų tvarkomi!

Taigi, pasidžiaugėm ir užtenka – mokesčiai grįžta greičiau, nei išeina…

Aura Jankūnaitė

ve.lt nuotr.

Seniūnai teigia, kad žmonės, dalyvaujantys viešųjų darbų programoje, dirba noriai. Paprastai jie talkina valydami gatveles, šienaudami pakeles, kirsdami krūmus...

Šį mėnesį įvysiančiam tarybos posėdžiui yra parengti trys su viešaisiais darbais susiję sprendimo projektai: dėl viešųjų darbų, skirtų padėti palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, sąrašo patvirtinimo; dėl kitų su viešaisiais darbais susijusių išlaidų sąrašo ir jų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir dėl 2012 metų Širvintų rajono viešųjų darbų programos patvirtinimo.

Sprendimo projektų medžiagoje numatoma, kad iki 2012 metų sausio 1 dienos Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriuje bus įregistruota apie 1200 bedarbių, tai sudarys 10,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Per 2012 metus Darbo biržoje numatoma įregistruoti apie1800 ieškančių darbo asmenų.

Ateinančiais metais viešųjų darbų programoje turėtų dalyvauti 150 asmenų, vidutinė darbų trukmė – 2 mėnesiai.

Įgyvendinant viešųjų darbų programą bus atliekami:

- miesto, rajono ir gyvenviečių gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbai;

- istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, knygų fondų tvarkymo pagalbiniai darbai;

- pagalbiniai maisto paruošimo, patalpų bei aplinkos tvarkymo darbai, kuro ruoša švietimo, socialinės bei visuomeninės paskirties įmonėse, įstaigose bei organizacijose.

Anksčiau ne kartą teko girdėti, kad viešiesiems darbams siunčiami žmonės nenoriai dirba, esą tam, kad padarytų paskirtus darbus, juos nuolat reikia stebėti ir t.t. Todėl pasidomėjome, kokia situacija šioje srityje yra dabar ir kokius konkrečiai darbus kiekvienoje rajono seniūnijoje dirba asmenys, dalyvaujantys viešųjų darbų programoje.

Sigitas Bankauskas sakė, kad į Alionių seniūniją buvo atsiųsti 5 asmenys, tačiau vienas dėl ligos beveik nedirbo. Anot seniūno, su žmonėmis, dalyvaujančiais viešųjų darbų programoje, pavyko padaryti maksimumą visų suplanuotų darbų, t.y. paruošė malkų žiemai, pastatė garažą seniūnijos traktoriui, perstatė pavėsinę, esančią prie seniūnijos pastato. Sigitas Bankauskas teigė ęsas patenkintas žmonių darbu.

Virginijus Niekis sakė, kad Čiobiškio seniūnijoje kapines ir aplinką tvarkė, pakeles šienavo, krūmus kirto ir pan., – apie 10 žmonių. Pasak Virginijaus Niekio, didelis pliusas, kad seniūnai patys gali pasirinkti žmones viešiesiems darbams, kadangi pažįsta seniūnijos gyventojus, tai ir pasirenka tuos, kurie tikrai dirbs. Seniūnas tikisi, kad Darbo birža ir kitąmet nesumažins viešųjų darbų, nes tie žmonės tikrai daug padaro.

Kapinių, gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, socialinės bei visuomeninės paskirties objektų rekonstrukcijos ir smulkaus remonto pagalbinius darbus viešųjų darbų programoje dalyvaujantieji dirbo ir Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Musninkų, Zibalų ir Širvintų seniūnijose.

Bene visi seniūnai yra patenkinti Darbo biržos atsiųstais žmonėmis. Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas sakė, kad yra dėkingas visiems viešuosius darbus dirbusiems žmonėms. Anot jo, gal ir buvo vienas kitas, prie kurio reikėdavo pastovėti, bet apskritai tie žmonės tikrai labai pagelbėjo.

Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė teigė, kad, be žmonių, dalyvaujančių viešųjų darbų programoje, seniūnijos tiesiog prapultų. Mat jie dirba tokius darbus, kurių daugiau nelabai ir būtų kam atlikti.

Laimutė Griškienė irgi yra labai patenkinta 12 Darbo biržos atsiųstų žmonių darbu. Ji neneigia, kad buvo asmenų, kuriuos reikėdavo prižiūrėti, bet be jų būtų labai sudėtinga, nes seniūnijoje dirbantis vienas žmogus visos teritorijos neaprėptų.

Ivona Komarovska
Nuotrauka: www.15min.lt

- Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus mokamos kiekvienais metais. Ar žemdirbys, pavasarį deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, gali būti ramus ir išmokos tikrai sulauks? Iki kada su juo bus visiškai atsiskaityta?

- Pagrindinė išmoka už 2011 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokama nuo 2011 metų spalio 17 dienos iki 2012 metų balandžio 30 dienos dviem etapais. Pirmojo etapo metu pareiškėjams, kurių paraiškų administracines patikras ir patikras vietoje atliko Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, avansu išmokama dalis pagrindinės išmokos. Tai sudaro 145 Lt/ha. Antrojo etapo metu pareiškėjams išmokama likusios pagrindinės išmokos dalis – 224,81 Lt/ha. Pareiškėjams, kuriems iki 2011 metų lapkričio 30 d. (imtinai) nebuvo išmokėtas pagrindinės išmokos avansas, visa paramos suma bus išmokama iš karto. Visi pareiškėjai, deklaravę pasėlius (kurių paraiškose nebus nustatyta klaidų ar kitokių neatitikimų), išmokas gaus. Ūkininkai, negavę išmokų iki 2012 metų balandžio 30 dienos, turėtų kreiptis į Žemės ūkio skyrių ir pa(si)tikslinti duomenis. Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių (tel. 8 382 30274, 8 382 51262 arba el. paštu sirzemukis@sirvintos.lt) arba į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bendrosios informacijos teikimo skyrių (tel. 8 5 266 0620 arba el. paštu e-ibraizymas@vic.lt).

- Dėl praėjusios žiemos gamtos išdaigų žemdirbiai patyrė daug nuostolių. Gal Žemės ūkio ministerija numato kam nors teikti pirmenybę išmokėdama avansą ir visą išmoką?

- Pirmumo tvarka tiesiogines išmokas gaus tie pareiškėjai, kurie savo paraiškose deklaravo grūdines kultūras ir turėjo Ūkinių gyvūnų registre registruotų sąlyginių gyvulių vienetų. Savaime suprantama, pirmiausia išmokas gaus tie pareiškėjai, kurių paraiškose nebus nustatyta klaidų ar kitokių neatitikimų.

- Ar ūkininkai, neparduodantys žemės ūkio produkcijos, už nušienautas pievas ir ganyklas gaus tiesiogines išmokas? Ar gali būti priežasčių, dėl kurių išmoka išmokėta nebus?

- Širvintų rajonas priskirtas mažo nepalankumo vietovei, todėl kompensacinės išmokos pareiškėjams, 2011 metais dalyvaujantiems įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę “Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotos vietoves”, atitinkantiems reikalavimus paramai gauti, jau pradėtos mokėti nuo 2011 metų gruodžio 1 dienos. Išmokama suma sudarys 131 Lt/ha. Žemdirbiams bus kompensuojamos dėl kliūčių žemės ūkio gamybai patirtos išlaidos ir prarastos pajamos tik už 2011 metais deklaruotą dirbamą žemę, t.y. už deklaruotą pasėlių plotą. Už likusią dalį deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto, padengto žalienomis, žemdirbiams bus kompensuojama tik tokiu atveju, jeigu 2010 metais turėjo ūkinių gyvūnų. Pagal skaičiavimo metodiką Ūkinių gyvūnų registre individualiai ir bandomis pareiškėjų 2010 metais registruoti ūkiniai gyvūnai paskutinę kiekvieno mėnesio dieną, pritaikant koeficientus, perskaičiuojami į sutartinius gyvulius (toliau – SG), kurių metinis bendras kiekis padalijamas iš 12. Gauta skaitinė vertė turėtų būti ne mažesnė kaip 0,2 SG/ha pievų ar ganyklų. (pavyzdys: 1 karvė sudaro 1 SG/ha).

- Kiek litų už deklaruotą hektarą 2011 metais turėtų sudaryti pagrindinė tiesioginė ES lėšų išmoka?

- Pagrindinė išmoka iš Europos Sąjungos lėšų sudarys 369,81 Lt/ha.

- Gal Žemės ūkio skyrius turi svarbios informacijos išmokų gavėjams už deklaruotas žemės ūkio naudmenas? Kokia tiesioginių išmokų perspektyva 2014-2020 metams?

- Europos Komisaras žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Dacian Ciolos Europos Parlamentui pristatė Europos komisijos teisinius pasiūlymus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau BŽŪP) po 2013 metų. Teisiniuose pasiūlymuose BŽŪP išliks dviejų ramsčių (tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros) sistema. Kalbant apie BŽUP tiesioginių išmokų dalį, paaiškėjo, kad naujoms ES narėms reglamentų projektai nenumato tiesioginių išmokų suvienodinimo. Kol kas apmaudu, nes Lietuva yra viena iš mažiausias tiesiogines išmokas gaunančių valstybių. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) parengė ilgalaikę Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategijos iki 2020 metų koncepciją, kurią Žemės ūkio ministerija apsvarstė ir jai pritarė. Prognozuojant atsižvelgta į tą žemės ūkio paramos dalį, kuri daugiausia lemia žemės ūkio produktų pasiūlą, t. y. tiesioginės išmokos. Tiesioginės išmokos didėja iki 2013 metų, vėliau, iki 2020-ųjų, jų sumos numatomos pastovaus (2013 metų) dydžio ir bus skiriamos tik iš ES lėšų. Vertinant gyvulininkystės sektoriui skiriamas tiesiogines išmokas, matyti, kad jomis skatinami tik galvijų ir avių augintojai bei pieno gamintojai, o užsiimantieji augalininkyste tiesiogines išmokas gauna visi nepriklausomai nuo auginamos produkcijos (daugiau informacijos apie paramą galima rasti ŽŪM interneto svetainėje www.zum.lt).

- Ko palinkėtumėte rajono žemdirbiams?

- Nuoširdžiausiai dėkoju rajono žemdirbiams už jų kasdienį triūsą. Linkiu gyventi draugiškai, dalytis patirtimi bei idėjomis. Tegul mūsų kaime būna gražu ir gera gyventi, o darbštuolių supilti rudeniniai aruodai visada tebūna gausūs ir pilni.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Romas Zibalas

Pasak UAB "VAATC" stebėtojų tarybos pirmininko Jono Pinskaus, labai svarbu, kad visos Vilniaus apskrities savivaldybės savo lėšomis prisidėtų prie projekto "Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra" įgyvendinimo.

Trečiadienio (lapkričio 30 dienos) “Širvintų krašte” buvo rašyta, kad praėjusią savaitę rajono tarybos posėdžio metu ilgai diskutuota dėl 498 000 litų skyrimo projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” įgyvendinimui.

Sprendimo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus, įpareigojančius sukurti atliekų tvarkymo sistemą, į UAB “VAATC” veiklą atliekų tvarkymo srityje – kurti ir diegti Vilniaus apskrities regiono atliekų tvarkymo sistemą bei užtikrinti, kad ši sistema veiktų nuolat, ja galėtų naudotis apskrities savivaldybių gyventojai, bei tenkinti viešuosius interesus atliekų tvarkymo srityje. Taip pat atsižvelgiant ir į Vilniaus regiono plėtros tarybos priimtą 2011 metų rugsėjo 30 dienos sprendimą, kuriuo buvo pritarta patikslintiems projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” sprendiniams.

UAB “VAATC” interneto tinklalapyje rašoma, kad 2010 metų gruodžio 27 dieną pasirašyta projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” finansavimo ir administravimo sutartis tarp UAB “VAATC” ir LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros.

Projekto “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” bendra vertė – per 131 mln. litų. Projekto įgyvendinimui skiriama 101 266 882 litų ES parama, nuosavas įnašas – 27 191 792 litai. Dalį projekto finansavimui reikalingų lėšų (individualaus kompostavimo dėžių įsigijimo, paskolos palūkanas) užtikrins UAB “VAATC”.

UAB “VAATC” valdybos 2011 metų spalio 10 dienos posėdyje priimtas sprendimas, kad projekto įgyvendinimui reikalingas nuosavas lėšas – 27 191 792 litus – savivaldybės skirtų proporcingai turimų UAB “VAATC” akcijų skaičiui. Taigi daugiausiai lėšų turėtų skirti Vilniaus miesto savivaldybė – 20 374 810 litų, o mažiausiai Širvintų rajono savivaldybė – 497 610 litų. Projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas savivaldybė turėtų numatyti 2014 metų biudžete, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos programoje.

Širvintų rajono taryba jau pritarė sprendimo projektui, numatydama reikiamą pinigų sumą 2014 metų Savivaldybės biudžete. Nepaisant to, kad projektas “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” bus labai naudingas ir mūsų rajono žmonėms, buvęs meras Kęstutis Pakalnis išsakė daug abejonių dėl numatytų lėšų skyrimo.

Dabartinis rajono meras Vincas Jasiukevičius paaiškino, kad jeigu Savivaldybė neskirs lėšų minėtam projektui įgyvendinti, tai ta dalis bus paskirstyta tarp kitų savivaldybių. O tai reikštų, kad mūsų rajone šiukšlės būtų tvarkomos savarankiškai, ir dėl to, tikėtina, gerokai “šoktelėtų” paslaugos kaina.

Pasiteiravome UAB “VAATC” stebėtojų tarybos pirmininko Jono Pinskaus, kaip jis vertina buvusio ir dabartinio Širvintų rajono merų skirtingus pasisakymus aptariant svarbų reikalą dėl 498 000 litų skyrimo projektui “Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra” įgyvendinti?

Anot Jono Pinskaus, šio projekto įgyvendinimas labai reikšmingas Vilniaus apskričiai, todėl labai svarbu, kad visos savivaldybės užtikrintų, jog prisidės prie jo finansavimo. Jeigu nors viena Savivaldybė atsisakytų skirti numatytą pinigų sumą, tikėtina, kad būtų prarasti Europos Sąjungos struktūrinio fondo paramos pinigai. Geriausiu atveju, atsisakiusios savivaldybės numatytą pinigų sumą galėtų įnešti kitos savivaldybės. Tačiau tokiu atveju prie projekto neprisidėjusi savivaldybė turėtų savarankiškai spręsti problemą dėl atliekų rūšiavimo. Kadangi tai praktiškai neįmanoma, ji turėtų prie ko nors jungtis. Taigi atliekų tvarkymas brangtų 4-5 kartus.

“Man labai keista, kad buvęs Savivaldybės meras Kęstutis Pakalnis lapkričio 24 dienos tarybos posėdyje išsakė tiek daug abejonių dėl šio projekto finansavimo. Susidaro įspūdis, kad jam trūksta žinių, o gal ir neįdomu gilintis į tai, ko sulauktų Širvintų rajono gyventojai, jeigu taryba nebūtų patvirtinusi minėto sprendimo projekto…

Esu dėkingas dabartiniam rajono merui Vincui Jasiukevičiui už jo brandumą ir rūpinimąsi rajono gyventojų gerove. Dabar Širvintų rajonas gali būti ramus dėl atliekų tvarkymo ateityje,” – sakė UAB “VAATC” stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Pinskus

***

UAB “VAATC” informacijoje skelbiama: “Įgyvendinus projektą, Vilniaus apskrityje atliekų tvarkymas bus pertvarkytas tokiu būdu, kad būtų užtikrintas maksimalus atliekų išrūšiavimas jų susidarymo vietoje ir rūšiavimo įrenginiuose (gamykloje), bioskaidžios atliekos apdorojamos išgaunant dujas, antrinės žaliavos perdirbamos, o likusios po rūšiavimo, netinkamos perdirbti atliekos, turinčios aukštą energetinę vertę, panaudojmos energijos gamybai sudeginant kogeneracinėje jėgainėje.

Siekiant sumažinti apdorojamų atliekų kiekius, visų pirma numatyta kiek įmanoma daugiau atliekų atskirti jų susidarymo vietoje, panaudojant jau šiuo metu įdiegtą atliekų rūšiavimą, taip pat taikant kitas priemones, numatytas įgyvendinamo projekto sudėtyje. Numatoma skatinti individualų kompostavimą išdalijant gyventojams specialias kompostavimo dėžes.

Planuojama organizuoti atskirą maisto (virtuvės) atliekų surinkimą (pradžioje bent jau Vilniaus mieste). Šios atskirai surinktos atliekos bus apdorojamos tam skirtuose anaerobinio pūdymo įrenginiuose, išgaunant biodujas ir paruošiant tokiu būdu, kad jas būtų galima naudoti visuomeniniam transportui.

Likusios po rūšiavimo jų susidarymo vietoje atliekos keliaus į rūšiavimo gamyklą, kur bus atskiriamos antrinės žaliavos, pavojingos atliekos, inertinės medžiagos. Tokiu būdu bus kontroliuojama, kad į kogeneracinę jėgainę nepatektų pavojingos ar tinkamos perdirbti atliekos.

Įgyvendinus projektą numatoma, kad į sąvartyną pateks tik apie ketvirtadalį visų susidarančių atliekų, kurios bus termiškai apdorotos, visiškai nebus šalinamos biologiškai skaidžios atliekos.”

“Širvintų krašto” informacija

Opozicijos atstovai atsargiai vertina pinigų iš vienos kišenės į kitą dėliones - juk vartotojai vargu ar pajus apčiuopiamą naudą.

Keletą pastarųjų mėnesių bene daugiausiai kalbėta apie tai, kaip atpiginti šilumą. Viliamasi, kad Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytos Šilumos ūkio įstatymo pataisos dar šiemet turėtų leisti sumažinti šilumos kainą, išspręsti šilumos punktų valdymo problemas. Remiantis priimtais pakeitimais, į šilumos kainą nebegali būti įtraukiamos šilumos punktų priežiūros sąnaudos. Vien dėl šio pakeitimo šilumos kaina didžiajai daliai gyventojų (kai šilumos punktai priklauso šilumos tiekėjui) atpigs.

Remiantis šių metų rugsėjo 29 dienos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimais ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 metų spalio 26 dienos nutarimu “Dėl komisijos 2009-10-20 nutarimo “Dėl šilumos bazinių kainų dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei “Širvintų šiluma” pakeitimo”, lapkričio 24 dienos tarybos posėdžiui buvo parengtas sprendimo projektas dėl rajono Savivaldybės tarybos 2010-12-20 sprendimo Nr. 1-216 “Dėl savivaldybės tarybos 2010-12-20 sprendimo Nr. 1-216 “Dėl uždarosios akcinės bendrovės “Širvintų šiluma” centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo antriesiems bazinės šilumos kainos galiojimo metams” pakeitimo.

Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis paaiškino, kad pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Praėjusį antradienį (lapkričio 22 dieną) jungtinio Širvintų rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžio metu UAB “Širvintų šiluma” direktorius Sigitas Jozonis aiškino, kad šilumos punktai yra dviejų rūšių: vieni priklauso gyventojams, kiti UAB “Širvintų šiluma” nuosavybė. Taigi ir šilumos kaina skiriasi. Iki šiol mažiau už šilumą mokėjo tie gyventojai, kurie turi savo šilumos punktą, visi kiti – daugiau. Po šio sprendimo patvirtinimo nuo šių metų lapkričio 1 dienos šilumos kaina nebus diferencijuojama, t.y. gyventojams, kurių šilumos punktai nuosavybės teise priklauso UAB “Širvintų šiluma”, šiluma pigs, o turintiems savo šilumos punktus – kaina nesikeis.

Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo. Remiantis UAB “Širvintų šiluma” direktoriaus žodžiais, šiuo sprendimu iš šilumos kainos yra “išimtas” mokestis už šilumos punktų amortizaciją ir elektros sąnaudos (cirkuliacinių siurblių ). Tačiau kur bus nukreiptos tos sąnaudos, dar nėra aišku. Jos kol kas lieka neįtrauktos į jokią kainą: nei į šilumos punktų aptarnavimą, nei į šilumos kainą. Pasak Sigito Jozonio, tikimasi, kad iki kitų metų liepos mėnesio bus parengta nauja metodika, ir manoma, kad mokestis už šilumos punktų amortizaciją bus priskirtas prie aptarnavimo mokesčio. Išeina, kad iki šiol daugiau mokėjome iš vienos kišenės, dabar reikės daugiau mokėti iš kitos…

Be to, lapkričio 24 dienos rajono tarybos posėdyje buvo patvirtinti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros maksimalūs tarifai: esant dvivamzdei šilumos tiekimo sistemai su elevatoriniais šilumos punktais, kai karštas vanduo ruošiamas šilumos punkte, – 0,29 Lt/kv.m per mėnesį be PVM; esant dvivamzdei šilumos tiekimo sistemai su automatizuotais šilumos punktais – 0,24 Lt/kv.m per mėnesį be PVM.

Šiuo metu visi gyventojai, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybes teise priklauso šilumos punktai, už jų priežiūrą moka 0,10 Lt/kv.m per mėnesį be PVM. Tačiau, kaip sakė Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis, artimiausiu metu turėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl šilumos punktų diferencijavimo, t.y. vienokią kainą už jų priežiūrą mokės gyventojai, kurie turi savo šilumos punktus (rekonstrukcijos metu nebuvo pakeisti), kitokią – gyventojai, kurių šilumos punktai priklauso UAB “Širvintų šiluma” (buvo rekonstruoti). Ar viską kartu sudėjus kaina dar labiau neišaugs, parodys laikas.

Tiesa, remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pataisomis, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju nebegali būti šilumos tiekėjas ir susiję su šilumos tiekėju asmenys. Rašoma, kad šilumos tiekėjas nebegalės reguliuoti (nuotoliniu ar kitu būdu) namo šilumos punkto įrenginių darbo, tą galės daryti tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba įgaliotas gyventojų atstovas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas negalės paveikti šilumos suvartojimo name ir daugiabučių gyventojai galės patys spręsti, kiek šilumos jiems reikia, ir taip susimažinti gaunamas sąskaitas už šildymą.

Tačiau šita pataisa netaikoma Širvintoms ir kitiems mažiems šalies miestams. Vis dėlto rajono gyventojai turi teisę atsisakyti UAB “Širvintų šiluma” paslaugų ir nusisamdyti kitą šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją.

Vartotojams tokios dėlionės vargu ar duos pastebimos naudos. Vienintelė mažesnių mokesčių viltis – kol kas optimistiškai “šiltos” orų prognozės.

Ivona Komarovska

Į viešąjį susirinkimą dėl teritorijos prie Kalnalaukio g. 10a parengto detaliojo plano neatėjo nė vienas žmogus. A. Kažienė (kairėje) ir D. Kunevičienė liko sėdėti vienos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad antradieniui (lapkričio 22 dienai) suplanuoti darbai į Savivaldybę sutrauks nemažai rajono gyventojų. Mat tądien vyko ne tik Širvintų miesto bendrojo plano aptarimas, bet ir posėdis dėl didžiųjų prekybos centrų išsidėstymo pasekmių aplinkai vertinimo. Deja, šie ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir rajono žmonių gyvenimui įtakos turėsiantys priimami sprendimai sudomino vos keletą širvintiškių. Kodėl taip atsitiko? Viena iš priežasčių galėtų būti laikas, nes posėdžiai vyko darbo valandamis, taigi, suprantama, kad žmonės nenori ar negali išeiti iš darbo, kita priežastis – žmonių pasyvumas, nesidomėjimas, kas vyksta, o gal ir viešos informacijos trūkumas.

Savivaldybės posėdžių salėje 9.00-13.00 valandomis vyko Širvintų miesto bendrojo plano aptarimas. “Širvintų krašte” jau rašėme, kad rugsėjo 29 dienos rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintos keturios detaliųjų planų (apie 0,15 ha teritorijos prie Nepriklausomybės a. 5 a, Širvintų m.; apie 0,70 ha teritorijos prie Petro Cvirkos g., Širvintų m.; apie 0,0637 ha teritorijos prie Kalnalaukio g. 10a, Širvintų m.; apie 3,70 ha teritorijos prie “Atžalyno” pagrindinės mokyklos, Ukmergės g. 4, Širvintų m.) koncepcijos. Planavimo tikslai ir uždaviniai: žemės sklypų formavimas, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimų nustatymas.

Nuo spalio 21 dienos gyventojai galėjo susipažinti su parengto detaliojo plano sprendiniais, o planavimo pasiūlymus organizatoriui, t.y. Širvintų rajono savivaldybei, galėjo teikti raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Tačiau, kaip minėjome, į viešą aptarimą atėjo vos vienas kitas žmogus…

Vos du rajono gyventojai atėjo ir į posėdį dėl didžiųjų prekybos centrų išsidėstymo pasekmių aplinkai vertinimo. Posėdžio metu buvo pateikti du didžiųjų prekybos centrų (kurių plotas 1000 kvadratinių metrų ir daugiau) išsidėstymo variantai. Pirmajame variante numatytas tik vienas pakeitimas, t.y. dabartinės UAB “Maksima” iš esamų patalpų išsikėlimas į naujas patalpas, kurios turėtų atsirasti prie UAB “Širvintų vandenys”. Visos kitos parduotuvės turėtų likti savo dabartinėse vietose. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Dalia Kunevičienė sakė, kad UAB “Maksima” pradėjo visas procedūras ir minėtoje vietoje pasistatys beveik 2500 kvadratinių metrų prekybos centrą. Kadangi tai bus dviejų iksų “Maksima”, tai ir prekių asortimentas bus kur kas didesnis. Be to, planuojama, kad prie šio prekybos centro bus lauko kavinė, galbūt picerija… Trumpiau tariant, miesto centre turėtų atsirasti patrauklus objektas, kokio šiai dienai neturime.

Projekto vadovės Andželikos Kažienės turimomis žiniomis, pirmąjį variantą rajono Savivaldybė atmetė, nes jis esą per mažas…

Antrajame didžiųjų prekybos centrų išsidėstymo variante papildomai dar turėtų atsirasti UAB “Norfa” prie buvusio Miško ūkio. Kaip sakė architektė Dalia Kunevičienė, UAB “Norfa” dar prieš 5 metus pradėjo planuoti statybas, bet jų realizuoti neskuba.

Dar vienas universalus prekybos centras galėtų įsikurti prie “Luktarnos” degalinės. Toje vietoje yra valstybinės žemės, tačiau konkretus sklypas dar nenumatytas.

Dalia Kunevičienė sakė, kad gavo Kalnalaukio gyventojų raštišką prašymą, kurį pasirašė maždaug 100 žmonių, jog ir ten būtų numatytas universalus prekybos centras. Numatyta, kad jis galėtų būti pastatytas prie VšĮ Laisvalaikio centro. Anot Dalios Kunevičienės, pastačius prekybos centrą, susitvarkytų ir teritorija prie VšĮ Laisvalaikio centro, kuri šiuo metų nelabai kaip atrodo.

Kadangi parengtoje Širvintų miesto plano koncepcijoje Širvintų kaimą numatyta prijungti prie miesto, tai dar vienas universalus prekybos centras turėtų atsirasti ir ten. Tačiau, kaip sakė Andželika Kažienė ir Dalia Kunevičienė, perspektyva, kad Širvintų kaime kas nors statys prekybos centrą, atsiras tik tada, kai jau veiks numatyta parduotuvė prie “Luktarnos” degalinės.

Antrajame didžiųjų prekybos centrų išsidėstymo variante yra numatytos ir specializuotos parduotuvės. Planuojama, kad Širvintų autobusų parko ir buvusios AB “Širvintų sėklos” teritorijoje galėtų atsirasti statybinių medžiagų parduotuvė. Numatoma, kad dar viena statybinių medžiagų parduotuvė galėtų įsikurti prie Musninkų ir Plento gatvių, o dabartinės UAB “Maksima” vietoje – buitinės technikos parduotuvė.

Šis didžiųjų prekybos centrų išsidėstymo planas, kaip ir Miesto bendrasis planas, yra rengiamas 20-čiai metų. Taigi svarstymai rengiami tam, kad rajono gyventojai galėtų juose dalyvauti ir teikti savo pasiūlymus. Tačiau, kaip minėjome, dėl vienų ar kitų priežasčių mūsų rajono gyventojai į šiuos posėdžius neateina. Pasak projekto vadovės Andželikos Kažienės, ji dirba visoje Lietuvoje, tačiau Širvintos yra išskirtinis miestas, nes atrodo, kad čia niekam nieko nereikia… O kai jau prireiks, tai visi planai bus patvirtinti ir nieko pakeisti nebebus galima.

Ivona Komarovska

UAB "Urbanistika" (plano rengėjas) specialistai rekomendavo pasirinkti kompaktiškesnę miesto plėtros koncepciją, bet jų nepaklausyta.

Praėjusį penktadienį (lapkričio 11 dieną) Savivaldybės salėje įvyko viešas Širvintų miesto bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos aptarimas, į kurį neatėjo nė vienas rajono gyventojas. Tiesa, dalyvavo rajono vadovas ir keli administracijos darbuotojai. Jie ne kartą pabrėžė, kad mūsų rajono gyventojai yra labai pasyvūs. Tačiau, ko gero, žmonių pasyvumui įtakos turėjo ir informacijos trūkumas.

Šių metų gegužės mėnesį “Širvintų krašte” porą kartų buvo rašyta apie tai, kad Miesto bendrasis planas vasario 28 dieną atiduotas Savivaldybės specialistams ir nuo tada kiekvienas turėjo galimybę ateiti pas rajono architektę Dalią Kunevičienę, gilintis, siūlyti savo variantus, argumentuoti siūlymus. Rašėme, kad praėjo visas kovas, balandis, įpusėjo gegužė, bet į Dalią Kunevičienę šiuo reikalu nesikreipė nė vienas miesto gyventojas. Savivaldybės tarnautojai priekaištavo širvintiškiams dėl abejingumo, tačiau miesto gyventojai savo ruožtu kaltina Savivaldybę, kad nerengia tuo reikalu su jais susitikimų, neklausia nuomonės.

Lapkričio 11 dieną Dalia Kunevičienė sakė, kad pas ją buvo atėję tik kokie 4 gyventojai, tačiau pasiūlymų raštiškai taip ir nepateikė. Pagal nustatyta tvarką įskaitomi tik raštiškai motyvuoti pasiūlymai.

Taigi parengta Širvintų miesto plano koncepcija 20-čiai metų. Jos rengime rajono gyventojai, galima sakyti, taip ir nedalyvavo. Kaip jau minėjome, tam įtakos turėjo ne tik gyventojų pasyvumas, bet ir informacijos trūkumas. Be to, Savivaldybės administracijos darbo laikas – nuo 8 val. iki 17 val., o penktadienį – nuo 8 val. iki 15.45 val. Išeina, kad dirbantys žmonės lyg ir neturėjo galimybės atėję pas Dalią Kunevičienę susipažinti su Miesto bendruoju planu. Nekalbant jau apie penktadienio viešąjį aptarimą, kuris vyko 10 val. ryto, į kurį vėlgi galėjo ateiti nebent bedarbiai arba pensinio amžiaus žmonės. Jei šis susitikimas būtų rengiamas po darbo valandų, ko gero, į jį būtų atėję nemažai rajono gyventojų. Gal ir vienas kitas verslininku save laikantis širvintiškis būtų susidomėjęs – juk kam, jei ne jiems, labiausiai turėtų rūpėti miesto plėtra? Taigi pagrįstai kyla klausimas, ar tikrai rengiant viešąjį aptarimą buvo siekiama su parengtomis Miesto bendrojo plano koncepcijomis supažindinti gyventojus, ar tik formaliai atlikti visas reikiamas procedūras?

Penktadienį vykusio viešojo aptarimo metu projekto vadovė Andželika Kažienė sakė, kad Širvintų miesto bendrasis planas buvo parengtas 1977 metais ir šiuo metu dar galioja, tačiau neatitinka šiandieninių reikalavimų (neatitinka teritorijų planavimo įstatymo nuostatų bei šiandieninių poreikių). Anot projekto vadovės, Širvintos per 30 metų nuo bendrojo plano beveik nenukrypo, t.y. papildomai buvo pastatytas naujas tiltas Cvirkos gatvės tęsinyje ir neįgyvendinti sprendiniai dėl žaliųjų plotų pakrantėse (buvo numatyta dalį užstatymų nukelti ir renovuoti parkus, viešąsias erdves, bet tas nepadaryta).

Andželika Kažienė pasakojo: “Mes parengėme koncepciją ir šiandien svarstome sprendimo aplinkai vertinimą, kuris yra sudėtinė koncepcijos dalis. Kitas etapas yra sprendinių konkretizavimas, faktiškai – tai bus jau užbaigimas.

Parengti du koncepcijos variantai, kurie skiriasi fiziniais plėtros mastais. Pirmajame variante numatoma, kad miestas esamose administracinėse ribose kartu su perspektyvinėm teritorijom užims 166 hektarus teritorijos, kitaip sakant, dešimt kvadratinių kilometrų. Dabar miestas užima apie keturis kvadratinius kilometrus. Prie miesto būtų prijungti Širvintų, dalis Akmenių, Staviškių, Širvintėlių, Kabaldos kaimai…

Pagal antrąjį variantą miesto plotas nuo keturių kvadratinių kilometrų padidėtų iki šešių. Taigi pagal pirmąjį variantą miesto plotas padidėtų 2,7 karto, pagal antrąjį – 1,5 karto.”

Anot projekto vadovės, buvo atlikti gyventojų prognozės skaičiavimai ir, remiantis optimistiškiausiu variantu, po dvidešimties metų Širvintose gyventojų skaičius bus toks pats, kaip ir šiemet. Tačiau gyventojų skaičius neišvengiamai mažėja. Taigi esant tokiai blogai demografinei situacijai kyla klausimas, kodėl mūsų mieste numatomi tokie dideli pasikeitimai?

Kaip paaiškino Andželika Kažienė, vienam gyventojui Širvintų mieste tenka 23 kvadratiniai metrai naudingojo ploto, o pagal Europos standartus turėtų būti 40 kvadratinių metrų. Tai yra vienintelis motyvas, leidžiantis numatyti tokią didelę plėtrą.

“Remiantis skaičiavimais, po dvidešimties metų vienam miesto gyventojui teks 30-32 kvadratiniai metrai bendrojo ploto. Taigi papildomai reikėtų nuo 30 iki 100 hektarų teritorijos, o pagal pirmąjį variantą, numatyta netgi 200 hektarų. Pagrįsti tokios didelės plėtros yra faktiškai neįmanoma, todėl rekomenduojame pasirinkti antrąjį koncepcijos, t.y. mažesnės plėtros variantą,”- siūlė projekto vadovė Andželika Kažienė.

Nors specialistai sakė, kad mažesnė (kompaktiškesnė) miesto plėtra būtų palankesnė poveikio aplinkai požiūriu, tačiau Savivaldybės valdininkai buvo linkę pritarti pirmajam, bet nepagrįstam koncepcijos variantui. Esą, jei pasirinks mažesnį plėtros variantą, tai susilauks gyventojų priekaištų. Taigi Andželika Kažienė viešojo aptarimo pabaigoje pateikė trečiąjį koncepcijos variantą, t.y. pirmasis ir antrasis variantai viename. Pastarąjį susirinkusieji į viešąjį aptarimą Savivaldybės atstovai ir pasirinko. Taigi tiems, kuriems nepatiks toks pasirinkimas, beliks graužti nagus – jie savo nuomonės laiku nepareiškė…

Ivona Komarovska