Iki gegužės mėnesio Širvintų rajono taryba turėtų patvirtinti naująjį apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (apie 3 Lt per mėnesį), o tada "gyvatukų" mokestis vasarą nesikeistų ir nereikėtų mokėti už nesąžiningus kaimynus.

Dienos tema

Praėjusių metų rudenį UAB “Širvintų šiluma” buvo parengusi projektą, pagal kurį rajono taryba turėjo įvesti naują mokestį už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą: keitimą, patikrą ir priežiūrą. Pasak UAB “Širvintų šiluma” vadovo Sigito Jozonio, jis neturėjo būti didelis – tik 3-4 litai per mėnesį. Mokestis nebuvo įvestas, nes rajono tarybos nariams niekas iš specialistų taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl tai daroma, kas dėl to keisis?

“Širvintų kraštas” po šio įvykio kalbino “Širvintų šilumos” specialistus, aiškinosi situaciją, bet taip pat nieko gero neišsiaiškino. Visi, įskaičiuojant ir patį direktorių, atkakliai tvirtino, kad tai tėra tik grynas formalumas, kad dėl tokio sprendimo niekas nepasikeistų, o surinktos lėšos būtų naudojamos skaitikliams keisti, jiems metronomiškai tikrinti. Energetikos ministerijos raginimas gyventojams pasirinkti vieną iš trijų galimų karšto vandens tiekimo būdų, esą taip pat tik pučiamas muilo burbulas, nes Širvintose ši problema jau yra išspręsta – karštą vandenį gamina ir tiekia UAB “Širvintų šiluma”, kuriai gyventojai moka mokesčius, o ši už suvartotą šaltą vandenį, reikalingą karšto vandens gamybai, atsiskaito su UAB “Širvintų vandenys”. Skaityti daugiau »

P. Cvirkos g. 9-ojo namo renovavimui išleisti milijonai litų, o gyventojams mokėti už šildymą reikia gana brangiai: po 4,42 lito už kvadratinį metrą.

- Taip neturi būti, – pasakys bent kiek fiziką išmanantis žmogus. – Kam tada reikėtų modernizuoti, automatizuoti, investuoti didžiulius pinigus?

Beje, automatizuotų šilumos punktų įranga sudėtinga, kiekviename šilumos punkte daug įvairiausių siurblių, kurie palyginti labai dažnai genda. Juos nuolat reikia keisti, tam tenka skirti ne vieną ir ne du tūkstančius litų kas mėnesį, todėl šilumininkai rado būdą, kaip išsisukti iš padėties: tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose veikia būtent automatizuoti šilumos punktai, šilumos energijos tarifas gyventojams yra didesnis, taigi, suvartojus tokį patį energijos kiekį jiems tenka mokėti daugiau. Be to, gyventojams, kurių daugiabučiuose veikia būtent automatizuoti šilumos punktai, papildomai reikia mokėti už siurblių suvartotą elektros energiją.

Specialistai tvirtino ir tvirtina, kad automatizavus šilumos punktą, galima sutaupyti net iki 15-20 procentų ir dar daugiau šilumos energijos. O kaip yra iš tikrųjų?
Skaityti daugiau »

Grupė seminaro dalyvių prie Vilniaus gatvės 45-ojo namo gilinasi į balkonų renovavimo detales. Priekyje širvintiškė renovacijos projektų koordinatorė Vlasta Maslinskienė.

Dienos tema

Lietuvoje yra per 34 tūkstančius sovietmečiu statytų daugiabučių namų. Juose gyvenantys gyventojai kenčia dėl vamzdynų avarijų, prastos sienų garso izoliacijos, mažos šiluminės varžos, didelių mokesčių už šildymą ir pan. Nuspręsta iki 2020-ųjų metų kasmet renovuoti po 2100 daugiabučių ir taip per dešimtmetį sutvarkyti apie 70 procentų namų. Kol kas Lietuvoje renovuoti tik 306 daugiabučiai namai, bet nėra nė vieno fakto, kad po renovacijos žmonių gyvenimo sąlygos būtų pablogėjusios, kad gyventojai kuo nors skųstųsi.

Vokietijoje veikia geriausius Berlyno statybos specialistus subūrusi nevyriausybinė organizacija “Būsto iniciatyva Rytų Europai” (IWO). Organizacija ir jos vadovas Knut’as Holler’is vykdo su nekilnojamuoju turtu susijusius projektus Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Lietuvoje… Šiuo metu Lietuvoje vykdomas projektas KOPREA. Projekto tikslas – rengti gyvenamųjų namų renovacijos specialistus – koordinatorius bei kelti jų kvalifikaciją. Projektą iš dalies finansuoja Vokietijos aplinkos apsaugos fondas. Mokymai sudaryti iš keturių modulių (Vokietijos bei Rytų Europos šalių patirtis daugiabučių namų renovacijos procese. Teorija ir praktika) ir gautų žinių praktinio pritaikymo Lietuvoje. KOPREA projekto trukmė – 14 mėnesių. Dalyviams rengiami seminarai, mokymai energijos taupymo, daugiabučių namų renovavimo klausimais. Skaityti daugiau »

Situacija

Antradienį jau nesnigo ir nepustė. Trečiadienį dangus buvo visiškai giedras, švietė saulė. Atrodo, laiko buvo pakankamai, kad po pirmadienio dienos ir nakties, pridrėbusios per 20 centimetrų sniego, visi keliai ir keliukai būtų nuvalyti…

Deja. Redakcijoje netilo Kielių kaimo ūkininkų skambučiai. Feliksas Leonovičius sakė, kad šią žiemą Kieliuose sniego niekas nevalė nė karto. Iki plento gal 200 metrų, bet žmonės negali nubristi net iki autobusų stotelės. Apie važiavimą automobiliu niekas jau net nebekalba. Pasak ūkininko Felikso, pirmadienį jis vos ne vos traktoriumi nuvežė pieną (kasdien primelžia po 100 litrų) iki ūkininkės J. Tamašiūnienės, pas kurią atvažiuoja supirkėjo pienvežis. Antradienį, trečiadienį nebebuvo galima išvažiuoti ir traktoriumi. Esą nebeturi galimybės parduoti pieno ir kaimynė, primelžianti kasdien po 70 litrų pieno. Ūkininkai neturi galimybės nuvalyti sniegą, nes neturi tam reikalingos technikos. Ūkininkas Feliksas sakė negalįs nuvažiuoti net iki degalinės. Skaityti daugiau »

Sunkmečio realijos: kaip išgyventi?

UAB “Širvintų vandenys” metus baigė turėdama 200 tūkstančių litų nuostolių. Tiksliau, dabar įmonė išgyvena, bet skolos tempiasi iš praėjusio laikotarpio, kai tarifai už šaltą vandenį buvo labai maži ir nebuvo didinami tik dėl politinių motyvų. Žmonės dažnai klausia, kodėl Širvintų rajone vanduo toks brangus, brangesnis nei kaimyninėje Ukmergėje, kitur? UAB “Širvintų vandenys” vadovas ir specialistai turi neatremiamą argumentą: Širvintose nėra jokios pramonės, kuri vartotų vandenį. Viskas gula ant gyventojų pečių, kurių Širvintų rajone taip pat yra labai mažai, ir dėl emigracijos bei kitų priežasčių jų nuolat mažėja. Išlaikyti bendrovę, vadovą, specialistus reikia tiek Ukmergei, tiek Širvintoms. Atlyginimus mokėti reikia ir vieniems, ir kitiems. Etatų skaičiaus sumažinti nebegalima, nes jau ir taip darbininkai dėl pasenusių trasų, avarijų yra taip apkrauti darbu, kad dirba įmonėje gaudami minimalų atlyginimą tik dėl to, kad Širvintose nebėra kur dirbti. Priimtas nutarimas kas mėnesį visiems dirbti dviem darbo dienomis mažiau (tiek darbininkams, tiek vadovams). Vien dėl šios priežasties sutaupoma 7 tūkstančiai litų.

Sunkmečiu padaugėjo skolininkų. Nelaiku atsiskaito ne tik gyventojai, bet tūkstančius litų “Širvintų vandenims” skolinga ir UAB “Širvintų šiluma”, Laisvalaikio centras, Ligoninė. Elektrikai už skolas gali nebetiekti elektros, šilumininkai – karšto vandens, o vandens tiekimo įmonė tokios galimybės neturi, be šalto vandens nepaliksi nei įmonės, nei kurio nors gyventojo – tegul ir didžiausio skolininko. Kol vyksta teismai, kol priimami sprendimai, eina laikas, reikia dirbti, o pinigų nėra. Skaityti daugiau »

Sunerimę beveik visi Širvintose nuosavuose namuose gyvenantys žmonės. UAB KRS iki vidurvasario turi įrengti naujus šalto vandens ir nuotėkų tinklus. Bet tiesiamos tik magistralinės trasos. Nuo individualių namų sklypų ribos tiek šalto vandens, tiek nuotėkų tinklai galės būti įrengti pagal atskirus projektus iš savininko lėšų. Tokia Europos Sąjungos tvarka: paramos fondo lėšos negali būti naudojamos privatiems darbams. Dauguma širvintiškių piktinasi: “Mes turime šaltą vandenį, esame sudarę sutartis su UAB “Širvintų vandenys”, koks mūsų reikalas, jei paslaugos tiekėjams priklausančios trasos susidėvėjo ir jas reikia keisti, mes neprašome keisti savo sklype esančių tinklų.” Žinoma, žmonės teisūs, ir tokiu atveju Savivaldybei reikėtų ieškoti būdų išeiti iš padėties, pagaliau, juk buvo galima tikriausiai suprojektuoti magistralines trasas taip, kad gyventojai galėtų prisijungti savo vamzdynus tose pačiose vietose, kur jie buvo, be jokių papildomų projektų ir darbo sąnaudų. Keista, bet apie tai niekas nemąstė. Projektavo, kaip patogiau, jiems paprasčiau. O gyventojai – ne kur dėsis. Nesigilinta ne tik į tokias “smulkmenas”, bet didelė dalis nuosavų namų apskritai liko be vandens ir nuotėkų tinklų. Projekto koordinatorius Petras Opanovičius tikina, kad jiems tie darbai bus padaryti netolimoje ateityje, kai bus atliekami kito etapo darbai. Pagyvensim – pamatysim.

O dabar po namus, kurių sklypuose reikės nutiesti naujas trasas, vaikšto įvairių firmų projektuotojai ir siūlo gyventojams projektavimo paslaugas už 500-1000 litų. Suprantama, nieko blogo gal ir nėra, kiekvienas ieško sau darbo, kiekvienas stengiasi. O žmonėms tokioje konkurencinėje kovoje tik geriau, nes paslaugos pinga. Skaityti daugiau »

Staviškėse į terminus rangovas "neįtilpo"...

Po to, kai rašėme

Praėjusių metų lapkričio 14 dienos “Širvintų krašte” (Nr. 86 (356) korespondencijoje “Padidintas dėmesys Staviškėms. Netyčia?” rašėme, kad susisiekimo ministras pakeitė birželio 19-osios dienos įsakymą Nr.3-300 ir Širvintų savivaldybei skyrė 200 tūkstančių litų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tvarkyti. Ministerijos sąlyga buvo viena – lėšos turi būti panaudotos iki gruodžio 15-osios, kitaip už padarytus darbus Savivaldybė turės sumokėti iš savo biudžeto. Rajono vadovai su tuo sutiko. “Širvintų kraštas” suabejojo, ar “laikas šunis lakinti, kai jau reikia eiti į medžioklę”? Ar neatsitiks taip, kaip buvo atsitikę 2008-aisiais rekonstruojant tiltą per Beržės upelį Vilniaus gatvėje?

Redakcijos būgštavimai pasitvirtino. Nors ruduo ir žiemos pradžia buvo nepaprastai šilti, miškuose gruodžio mėnesį augo net grybai, tad motyvuoti nepalankiomis oro sąlygomis negalėtume, gatvių tiesimas vadinamajame Vakariniame Širvintų mikrorajone iki nurodyto termino nebuvo baigtas. Prieš pat Naujuosius metus stojo dideli šalčiai, dirbti buvo nebeįmanoma. Gyventojai, matydami UAB “Melingos” bandymą gelbėti padėtį (pilti žvyrą ant sniego ir sušalusios žemės), tik gūžčiojo pečiais ir patyliukais juokėsi: “Ar dabar laikas daryti tokius darbus?” Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi širvintiškė Joana Narkevičienė. Moteris teigė penkis mėnesius gyvenanti Vileikiškiuose, o net septynis vėlyvojo rudens, žiemos ir pavasario mėnesius praleidžianti Širvintose esančiame bute. Suprantama, kai gyvena kaime, vandens nenaudoja Širvintose, o kai gyvena Širvintose, nė lašo vandens neišleidžia Vileikiškiuose. Atsiskaito su UAB “Širvintų vandenys” ne tik pagal vandens skaitiklių rodmenis, bet kiekvieną mėnesį turi mokėti vadinamąjį abonentinį (pardavimo) mokestį. Už namą Vileikiškiuose – 4,24 lito, o už butą Širvintose – 4,08 lito. Mokestį reikia mokėti visus metus tiek kaime, tiek mieste, neatsižvelgiant į suvartoto vandens kiekį. J. Narkevičienė klausia, ar nepažeidžiamos jos, vartotojos, teisės?

“Širvintų krašto” ekonomikos ir žemės ūkio apžvalgininkas Steponas Liktoravičius paprašė UAB “Širvintų vandenys” direktorių Kęstutį Vaškevičių paaiškinti laikraščio skaitytojams, už ką žmonės moka vadinamąjį abonentinį mokestį. Skaityti daugiau »

Nors spaudžia 15 laipsnių šaltis, UAB KRS darbininkai tikrina vandentiekio šulinių čiaupų techninę būklę Pietiniame Širvintų miesto kvartale ir rengiasi pakeisti labiausiai susidėvėjusius.

Temą pasiūlė skaitytojai

Sunerimusi Naujakurių gatvės gyventoja, paskambinusi į redakciją, kalbėjo:

- Nuosavuose namuose turime įsivedę vandentiekį, bet neturime kanalizacijos. Savivaldybės specialistai tikino, kad jau yra pasirašyta sutartis su rangovu, ir mūsų mikrorajone (pietinėje Širvintų dalyje) kitąmet jau bus ir asfaltuotos gatvės, ir šaligatviai, turėsime ir vandentiekį, ir kanalizaciją.

Laukiame nesulaukiame darbų pradžios. Pagaliau pasirodė UAB KRS darbininkai. Jie šią savaitę pumpavo iš mūsų mikrorajono vandentiekio šulinių vandenį, kažką ardė, kažką suko… Sakome, ko lendate prie vandentiekio vamzdžių, jie yra mūsų nuosavi, veskite kanalizaciją, kaip pažadėta. Bet mūsų niekas neklauso, dirba toliau ir niekas nieko nepaaiškina…

“Širvintų kraštas” pasidomėjo, kas iš tikrųjų vyksta Naujakurių gatvėje?

Iš tikrųjų, joje dirba UAB KRS darbininkai. Kanalizacijos trasų šiame mikrorajone jie nesiruošia rengti.

Pasak Neries baseino investicinio projekto koordinatoriaus Petro Opanovičiaus, dabar UAB KRS keičia vandentiekio šulinių čiaupus visame mieste, o ne tik Pietiniame kvartale. Šie darbai numatyti jų projekte. Pasak P. Opanovičiaus, visų šulinių čiaupai yra labai susidėvėję, surūdiję, ir juos būtina pakeisti. Skaityti daugiau »

Praėjusią savaitę šalies žiniasklaida prabilo apie tai, kad nuo kitų metų daugiabučių namų gyventojams gali tekti mokėti kelių centų už kiekvieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto kaupiamąjį mokestį, kuris būtų naudojamas remonto darbams. Iki šiol esą daugelyje daugiabučių tokių fondų nebuvo. Teigiama, kad naujajai tvarkai pakaktų aplinkos ministro įsakymo.

Pasak aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, kaupiamasis mokestis nebūtų didelis, nors konkrečios sumos neįvardijo.

Po Vyriausybės pasitarimo ministras sakė, kad įstatyme yra nuoroda apie šį mokestį, todėl jis turės būti mokamas.

“Širvintų krašto” skaitytojai ėmė teirautis, koks tai mokestis, už ką dar reikės mokėti, nes daugiabučių namų gyventojai jau ir taip apkrauti visokiais reikalingais ar nereikalingais mokesčiais.

Ministras G. Kazlauskas tvirtina, kad kaupiamąjį mokestį turės rinkti daugiabučio namo administratorius arba bendrija, remdamasi Aplinkos ministerijos parengta tvarka, ir gyventojai turės tam pritarti arba nepritarti.

Daugiabučių namų gyventojai, nesukūrę bendrijos, nuo šiol esą turės mokėti didesnius administravimo mokesčius. Jiems už kiekvieną buto kvadratinį metrą reikės mokėti po 7 centus daugiau. Skaityti daugiau »