Toks gyvenimas

Neapgalvotas sprendimas

Skaitytojų laiškai

Paskaičiau Jūsų šeštadienio laikraštyje rajono tarybos posėdžio aprašymą ir supykau: na ir kodėl tie mūsų išrinktieji tokie nesupratingi, kodėl jie nenori „nusileisti ant žemės“, iki mūsų, paprastų žmogelių. Štai ėmė ir priėmė sprendimą Laidojimo namus statyti Paširvintyje. Patys vieni taip sumąstė. Nes jeigu su mumis, paprastais žmogeliais, būtų pasitarę, būtų išgirdę ir kitokią nuomonę.

Nesuprantu, kam reikia mieste naikinti Laidojimo namus. Kokios dar higienos normos? Ir Vilniuje, ir Kaune, ir mūsų kaimynėje Ukmergėje – visur laidojimo namai centruose, ir niekas jų nesiruošia naikinti. Jei kliūva dėl to, kad prie tvenkinio, tai, mielieji, čia ne Indija, kur į Gangos vandenis metami lavonai. Be to, jei jau kalbėsime apie higienos normas, tai miesto kapinės dar arčiau vandens. Ir išvis dauguma kaimų kapinaičių prie upių, upelių… Be to, Ramybės gatvėje Laidojimo namai sovietmečiu buvo specialiai pastatyti ir niekam neužkliuvo, visiems patogu, gerai. Skaityti daugiau »

Šilumininkų pastangos gerinti paslaugos kokybę gali grįžti „boileriniu“ bumerangu

Dienos tema

Rekonstruodama šilumos trasas UAB „Širvintų šiluma“ rizikuoja rudenį, kai į butus vėl tekės karštas vanduo, sulaukti daug mažiau džiugių šūksnių. Paskelbus, kad visą vasarą didžiojoje dalyje miesto nebus karšto vandens, kasmetinių tiekimo trikdžių išvarginti miesto gyventojai pagaliau pratrūko. Tiesa, jie nepuolė piketuoti prie šilumininkų įstaigos ir kitaip nereiškė savo nepasitenkinimo. Nemažai širvintiškių, numoję ranka į kalbas apie „sausrą“ vonių ir virtuvių karšto vandens čiaupuose, butuose ėmė rengtis autonomines vandens pakaitinimo sistemas.

Suprantama, kad šiuo atveju kalbama apie elektrinius tūrinius vandens šildytuvus, žmonių paprastai elektriniais „boileriais“ vadinamus, nors kai kurie dairėsi ir į momentinius vandens šildytuvus. Nuo šių paprastai atbaidydavo tai, kad jiems naudoti reikia didelės momentinės elektros galios, o tuo gali pasigirti labai nedaug butų. Skaityti daugiau »

Kodėl kelininkai sutrumpino kelią?

Skaitytojų laiškai

Netoli Bagaslaviškio esančio Pyplių kaimo gyventojai norėtų paklausti valdžios, kam kelininkai „pardavė“ apie 300 metrų kaimo kelio, ir kas jį, tokį duobėtą, „nupirko“? Esmė ta, kad kelininkai sutrumpino savo prižiūrimą kelią. Šiuo metu kelias į Pyplius yra remontuojamas, o nedidelė jo atkarpa – užmiršta. Anksčiau kilometrus žymintis stulpelis su nuline atžyma stovėjo apie tris šimtus metrų toliau, o dabar jį perkėlė į artimesnę kryžkelę. Taigi kelio atkarpa kažkur prapuolė ir jos remontuoti nebereikės. Gal taip taupomi pinigai? Pagal rajono kelių planą (jis pridedamas) kelias, kurį reikia prižiūrėti, baigiasi toliau. Atstumas nedidelis, tačiau mums pikta, kad ir tuos 300 metrų norima „nusukti“. Galime pridurti, kad kiekvieną dieną šiuo keliu kratosi mokyklinis autobusiukas, kurio amortizacija taip pat kainuoja.

Pypliečiai

Kieme vaikams nesaugu

Mūsų name (J.Janonio g. 9) gyvena nemažai jaunų šeimų, kuriose auga mažamečiai vaikai. Ateina vasara, mamos, išsivedusios savo mažylius į kiemą, turi juos vos ne virvute prisirišusios vedžioti. Kieme yra smėlio dėžė ir nuožulnuma čiuožti, tačiau mamoms baisu dėl ten žaidžiančių vaikučių, nes per kiemą eina kelias. Jis nutiestas per metrą nuo vaikų žaidimo aikštelės. Prieš keletą metų automobilius turinčių žmonių patogumui buvo išasfaltuota dalis kiemo prie pat vaikų žaidimų vietos. Tačiau baisiausia, kad per buvusią žalią veją pramintas kelias, kuriuo dideliu greičiu per kiemą važiuoja mašinos. O vaikai žaidžia čia pat… Kad ir netoli nukritus kastuvėliui ar kitam žaislui, vaikas bėgs jo pasiimti ir gali atsidurti po automobilio ratais…
Skaityti daugiau »

Nors centai ir teisėta atsiskaitymo priemonė, bet…

Replika

„Sakykite, ar yra toks įstatymas, kuris draustų pirkėjams parduotuvėse atsiskaityti centais?- klausė į „Širvintų krašto“ redakciją atėjusi Felicija Šidagienė. – „Maximoje“ iš manęs atsisakė paimti 7 litus centais. Ar tai ne pinigai? Ar jais draudžiama atsiskaityti?“

Jau rašėme, kad maršrutinio autobuso vairuotojas atsisakė vežti moterį, neturinčią smulkių kupiūrų bilietui nusipirkti, o parduotuvėje – atvirkščiai: centai – jau nebe pinigai… Tai, žinoma, ne kas kita, kaip prekybininkų savivalė. Deja, ne tik „Maximoje“, bet ir kitose parduotuvėse dažni atvejai, kai iš pirkėjų atsisakoma paimti mokestį už prekes centais. Ypač baltais. Vienintelis pasiteisinimas – bankai už centų pakeitimą ima nemažus procentus, taigi parduotuvėms centai pasidaro nuostolingi. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos