Ramunė Vidmantienė.

Jau tapo kone tradicija artėjant gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams – įvairių akcijų metu aukoti vaikams, skurstantiesiems, gyvūnams, sveikatai… Tačiau įvairių laidų ir akcijų metų sekiama ne tik suteikti materialinę ir finansinę paramą labiausiai likimo nuskriaustiems, bet ir keisti visuomenės požiūrį į globos namų auklėtinius. Projektais siekiama mažinti visuomenės abejingumą globos įstaigose augantiems vaikams, ugdyti toleranciją, laužyti mąstymo stereotipus bei ugdyti vaikų ambicijas ir savivertę, atkreipti visuomenės dėmesį ir į tai, kad vaikų globos namų auklėtiniams svarbu kurti ne tik dabartį, suteikiant finansinę paramą, o ir ateitį, ugdant jų asmenybę bei gebėjimus.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad likimo nuskriaustiems vaikams meilės ir šilumos reikia ne tik per Kalėdas, bet ir po jų. Apie tai, kiek rajono vaikų šiuo metu auga globos namuose, apie galimybę juos įsivaikinti ar globoti kalbamės su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramune Vidmantiene.

- Gal galėtumėt trumpai papasakoti apie Jūsų darbo specifiką?

- Vaiko teisių apsaugos skyrius drauge su partneriais rengia globėjus, įtėvius, daug dirbama su smurto prevencija ir pan. Neseniai Alytuje ir Širvintose startavo projektas “Childhood”, taigi dabar vykdome apklausą, kokios teikiamos paslaugos šeimoms naudingos, kokių dar trūks, kokių norėtų, ir t.t. Jau apklausėme 90 šeimų ir maždaug 25 darbuotojus.

Mūsų tikslas stiprinti šeimas, t.y. daryti viską, kad vaikai liktų šeimose. Šiuo metu yra 169 socialinės rizikos šeimos, jose – 348 vaikai. Socialinės rizikos šeimų sąrašas nuolat kinta, vienos šeimos į jį įtraukiamos, kitos mūsų ir Socialinių paslaugų centro darbuotojų bei šeimų bendrų pastangų dėka – išrašomos.

Jeigu socialinės rizikos šeimose atsirada rimtesnių problemų, tai mes kartu su socialiniais darbuotojais, seniūnais ir policijos įgaliotiniais susėdame ir tariamės, kaip vieną ar kitą problemą išspręsti.

Be to, yra vadinamosios signalinės šeimos, jas stebime metus ir jeigu nieko blogo neįvyksta, tai paliekame ramybėje, o įvykus tam tikriems incidentams – įrašome į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Ateityje galbūt atsiras darbas su šeimomis, t.y. rūpinimasis jaunomis šeimomis, kad jos neatsidurtų bėdoje.

- Ar daug vaikų pernai neteko tėvų globos?

- Deja, bet nemažai… Gerai tas, kad beveik visi iš jų pateko į šeimas ir tik du vaikai atsidūrė valstybinėse institucijose. Globos namuose atsidūręs berniukas jau po mėnesio grįžo į šeimą. O vos gimusi mergaitė pateko į kūdikių namus, bet tikimės, kad ji greitai bus įvaikinta.

- Kiek rajono vaikų yra globos namuose?

- Šiuo metu iš viso globojami 83 rajono vaikai, iš jų: 32 vaikai – institucijose, 61 – šeimose. Džiugina tai, kad didėja globojamų vaikų namuose skaičius, o juk vos prieš keletą metų situacija buvo visiškai kitokia, t.y. didesnė dalis be tėvų globos likusių vaikų gyveno globos namuose. Nors rodikliai ir gerėja, tačiau labai norėtųsi, kad ir kiti vaikai augtų šeimose. Būtų tiesiog nuostabu, jeigu atsirastų daugiau asmenų, norinčių globoti likimo nuskriaustus vaikus. Jeigu žmonės norėtų globoti vaiką, bet turi tam tikrų abejonių, tai siūlyčiau ateiti pas mus pasikalbėti.

- Ar sunku tapti globėju?

- Manau, kad nėra sunku. Visų pirma žmogus turi norėti juo tapti. Vėliau yra organizuojami mokymai, kurių metu globėjai mėgina kiek įmanoma geriau įsisavinti teorines bei praktines žinias. Tikriausiai nesuklysčiau sakydama, kad mokymai norintiems tapti globejais iš tikrųjų labai patinka, nes tai nėra “sausų” žinių išdėstymas. Mokymų metu aptariamos realios gyvenimo situacijos ir bendrai ieškoma sprendimų.

Vis dėlto mokymai – tai tik vienas iš etapų. Po jų socialiniai partneriai, vykdantys mokymus, vertina globėjus ir atrenka, ar tie žmonės atitinka keliamus kriterijus. Jeigu atsitinka taip, kad asmuo neatitinka tų kriterijų, tai jis gauna išvadą, kurioje smulkiai aprašoma, ką asmeniui, norinčiam tapti globėju, reikia padaryti, pakeisti, kokias sąlygas įvykdyti, ir pan. Jei atitinka, tai tiesiog taip ir parašoma.

- Kokia šiuo metu situacija dėl įvaikinimo? Ar atsiranda žmonių, norinčių įsivaikinti?

- Iš tikrųjų, kurį laiką įvaikinimas buvo sąstingio būsenos. Iš dalies, ko gero, kaltas sunkmetis, tačiau pagrindinė priežastis – sudėtingi įvaikinimo pavyzdžiai, kurie yra per daug aptarinėjami ir trukdo žmonėms apsispręsti. Liūdna, kad vienas kitas nepavykęs įvaikinimo pavyzdys užgožia daugybę nusisekusių…

Laimei, šioje situacijoje ledai pajudėjo iš vietos. 2011 metų sausio mėnesį 5 mūsų rajono vaikus įsivaikino šeima iš Italijos. Iš pradžių toje šeimoje svečiavosi 2-3 vaikai ir jiems ten labai patiko. Italų šeima, sužinojusi, kad iš viso yra 5 vaikai, panoro įsivaikinti visus. Labai gerai, kad broliai ir seserys nebuvo išskirti ir visi gyvena vienoje šeimoje. Mes ir toliau palaikome ryšį su italų šeima, domimės, kaip sekasi vaikams. Viena mūsų darbuotoja praėjusią vasarą svečiavosi Italijoje, taigi tuo pačiu aplankė ir minėtą šeimą. Anot jos, vaikai yra labai patenkinti ir jau pramokę itališkai.

Tikimės, kad netrukus bus įvaikintas ir dar vienas vaikas, tačiau nenoriu užbėgti įvykiams už akių… Būtų nuostabu, jeigu atsirastų ir daugiau asmenų, norinčių tapti įtėviais.

- Dažnai tenka girdėti, kad įvaikinimo procedūros labai sudėtingos, todėl žmonės, esą, ir nesiryžta tokiam žingsniui. Ar iš tikrųjų viskas taip sudėtinga?

- Nėra taip sudėtinga, kaip kalbama. Aišku, yra tam tikri žingsniai, kuriuos būsimi įtėviai turi įveikti, bet jie reikalingi tam, kad įsitikintume, jog žmonės tikrai gebės auginti vaiką. Juk vaikas – ne daiktas, kurį atsibodus gali išmesti…

- Tai kokie tie įvaikinimo žingsniai?

- Jų yra šeši. Pirmas žingsnis: šeima turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą), kurio darbuotojai suteiks daugiau informacijos apie įvaikinimą ir padės pradėti įvaikinimo procedūras.

Antras žingsnis: vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, iš šeimos gavę reikiamus dokumentus, kreipiasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą dėl pažymos apie sutuoktinių ir kitų kartu gyvenančių asmenų teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

Trečias žingsnis: vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja šeimos pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimą. Dokumentai siunčiami atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie sieks išsiaiškinti įvaikinimo motyvus, ištirti šeimos gyvenimo sąlygas ir būdą bei sužinoti kartu su jais gyvenančių asmenų nuomonę apie įvaikinimą. Taip pat organizuos mokymus, kuriuos turi išklausyti būsimieji įtėviai.

Atestuoti socialiniai darbuotojai turi parengti išvadą dėl šeimos pasirengimo įvaikinti vaiką.

Ketvirtas žingsnis: esant teigiamai atestuoto socialinio darbuotojo išvadai dėl pasirengimo įvaikinti, jos kopija yra siunčiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri įtraukia šeimą į pageidaujančių įvaikinti asmenų apskaitą.

Penktas žingsnis: galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.

Šeštas žingsnis: sutikimą įvaikinti šeima turi pateikti per 30 dienų nuo galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo gavimo dienos. Sutikimas gali būti duodamas bet kokia forma (laišku, elektroniniu laišku, faksimiliniu pranešimu).

Sutikus įvaikinti pasiūlytą vaiką, šeima turi kreiptis į vaiko ar savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Abu sutuoktiniai privalo dalyvauti teismo posėdyje. Teismas posėdžio metu patikrina, ar tinkamai įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra, ar įvaikintojai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir yra tinkamai pasirengę įvaikinti, ar įvaikinimas geriausiai atitinka įvaikinamo vaiko interesus.

Teismo sprendimas įvaikinti įsiteisėja po 30 dienų, jeigu sprendimas nėra apskundžiamas apeliacine tvarka. Paduoti apeliacinį skundą turi teisę tik byloje dalyvaujantys asmenys, t.y. pareiškėjai ir įvaikinamo vaiko globėjas, kiti suinteresuoti asmenys.

Šeima turite teisę prašyti teismą leisti sprendimą vykdyti skubiai.

- Šv. Kalėdos, ko gero, šilčiausia šventė, kai prie bendro stalo susirenka visa šeima. O kaip Kalėdas šventė globos namų vaikai? Kokių dovanų jie norėjo?

- Beveik visi mūsų vaikai šventes sutiko su giminaičiais, seneliais… Be abejonės, iš artimųjų jie gavo ir dovanėlių, tačiau didžiausia dovana jiems būtų – šeima, kuri globotų arba įsivaikintų.

- Ačiū už pokalbį.

Ivona Komarovska

"Linkiu darnos šeimose, kad jose augtų laimingi vaikai, turėdami tėtį ir mamą, kad nuolat lydėtų šviesa, džiugi nuotaika, stipri sveikata, ir kad niekam ir niekad netrūktų laimės..." - skaitytojus sveikina L. Klejevskienė.

Statistika nedžiugina – nuo pat Nepriklausomybės atgavimo Širvintų rajone per metus miršta daugiau žmonių, nei gimsta. Tai reiškia, kad nuolatos mažėja rajono gyventojų skaičius.

2011 – aisiais metais Širvintų rajone užregistruotos 309 mirtys. Daugiau nei šimtas žmonių mirė Širvintų mieste. Mažiausiai mirčių praėjusiais metais buvo Kernavės seniūnijoje (4 mirtys). Daugiausiai žmonių mirė dėl vėžio ir širdies ligų.

Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: rajone gimė 139 kūdikiai. Po kelerių metų mokyklos suoluose matysime daugiau berniukų nei mergaičių, nes jų praėjusiais metais gimė net 72.

Širvintų rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Leonarda Klejevskienė džiaugiasi, kad jauni tėveliai “neišsidirbinėja” ir savo vaikams duoda gražius vardus. Anksčiau daug vardų atkeliaudavo iš serialų, o dabar tėvai pirmenybę teikia vardo reikšmei ir prasmei.

Populiariausi mergaičių vardai buvo Emilija (4), Lėja ir Kamilė. Emilija yra lotynų kilmės vardas, reiškiantis “veržlus, nepralenkiamas”. Kamilės vardas turi švelnesnę prasmę. Tai “kilminga mergelė”. Jau kelerius metus iš eilės daugiausiai berniukų Širvintų rajone gauna Luko vardą. Lukas reiškia “šviesa”. Lietuvoje šis vardas taip pat užima pirmąją vietą pagal dažnumą. Širvintose nemažai kūdikių pavadinti Manto, Danieliaus ir Jokūbo vardais.

Pernai buvo gausu vardų, kurių rajone niekada dar nėra buvę. Pvyzdžiui: Mėja, Mintė, Juna. Dažnas vardas Kristina šiemet pasikeitė – nuo šiol rajone yra mergaitė vardu Kristalė. Atsirado ir naujų berniukų vardų. Tai Tajus, Ilijas, Taurijus. “Vardai gražūs, negirdėti,” – tėvų išradingumu džiaugiasi L. Klejevskienė.

Kas aštuntas širvintiškis gimė užsienyje. Daugiausiai jų gimė Jungtinėje Karalystėje (6), taip pat Airijoje, Estijoje, Švedijoje, Italijoje. Tačiau jei bent vienas iš tėvų yra lietuvis, vaikas taip pat registruojamas čia. L. Klejevskienė teigė, kad užsienyje gyvenantys širvintiškiai laikosi skirtingos nuomonės dėl grįžimo į Tėvynę – vieni sako, kad tikrai grįš į Lietuvą auginti savo vaikų, kiti rankom moja ir sakosi niekada negrįšią.

Praėjusiais metais Širvintų rajone įregistruota 113 santuokų. Nuo pernai santuoką galima registruoti bet kurioje jaunavedžių pasirinktoje vietoje. Tačiau šia galimybe pasinaudojo tik dvi poros: viena tuokėsi senelių sodyboje, kita – Šešuolėlių dvare. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo kainos: santuoka Civilinės metrikacijos skyriuje kainuoja 70 litų, o išvykus – tris kartus daugiau, net 210 litus.

L. Klejevskienė sako, kad jai asmeniškai labiau patinka santuokos, kurios įteisinamos metrikacijos skyriuje: “Čia daugiau iškilmingumo, gyva muzika, pats ėjimas kitoks. Norisi, kad santuokos vieta būtų rimta, su sava simbolika. Gal aš tiesiog savo skyriaus patriotė.”

Daugiausiai jaunavedžių rinkosi Kernavės bažnyčią. Ji jau daug metų yra pati populiariausia. Kitos poros tuokėsi Šešuolėlių, Širvintų, Gelvonų bei Alionių bažnyčiose. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja pastebi, kad didėja besituokiančiųjų amžiaus vidurkis. Jaunavedžiai dažniausiai būna vyresni nei 25 – erių. Praėjusiais metais neįregistruota nė viena nepilnamečių santuoka.

10 santuokų įregistruota ir užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Danijoje, Rumunijoje, Turkijoje ir Baltarusijoje.

2011 metais Širvintose išsiskyrė 44 poros. Palyginti su šalies statistika, šis skaičius nėra didelis.

Viena iš džiugiausių naujienų – praėjusiais metais įvaikinti net penki vaikai. Jie šilumą ir naujus tėvus surado italų šeimoje. Visi broliai ir seserys gavo galimybę gyventi kartu naujuose, jaukiuose namuose.

Išankstinio gyventojų surašymo duomenimis, Širvintų rajone gyvena daugiau nei 17 tūkst. gyventojų, tačiau jei kasmet mirs perpus daugiau žmonių nei gims, širvintiškių skaičius sparčiai sumažės. Norisi tikėti, kad 2012 metais statistika pasikeis, ir taip ilgai žemyn kritęs gyventojų skaičius pamažu ims didėti.

Aura Jankūnaitė

"Darbiečių" lankymosi šeimose akimirka.

Ruošiantis sutikti didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – gausu įvairiausių labdaros ir gerumo akcijų. Jau nebe pirmus metus prieššventiniame labdaros šurmulyje dalyvauja ir Darbo partijos Širvintų skyrius, vadovaujamas Živilės Pinskuvienės.

“Kasmet prieš šventes stengiamės pradžiuginti dovanėlėmis nemažai daugiavaikių, sunkiau materialiai besiverčiančių šeimų,- sako Živilė Pinskuvienė. – Šventinės staigmenos – džiaugsmas visiems, ypač vaikams, kuriems dovanų tikrai niekada nebus per daug. Kiekvienam žmogui atjauta, dėmesys ir supratimas suteikia stiprybės ir vilties, praskaidrina sielą.”

Šiais metais su dovanėlėmis nemažai rajono šeimų aplankė “darbietės” Daiva Puzinienė, Zita Raginskienė, Regina Stakauskienė. Moterys pasveikino aplankytąsias šeimas su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais, palinkėjo stiprybės ir sveikatos, įteikė dovanas, pabendravo.

Darbo partijos Širvintų skyriaus informacijos centras

darbieciai1

◄ Atgal

Kitas ►

Nuotrauka 1 iš 2

Nuo gaisro nukentėję tėvai pasirūpino, kad Rusnės ir Rūtenio širdelės pajustų Kalėdų šventę.

Dėl gruodžio 15-osios naktį kilusio gaisro be pastogės, būtiniausių baldų, namų apyvokos reikmenų liko Limonių kaime (Zibalų seniūnija) gyvenanti Dariaus ir Vidos Šepkų šeima. Sunku ištverti dėl ugnyje pražuvusio šeimos turto, bet labiausiai tėvai išgyvena dėl išgąsdintų vaikų. Rusnė (7 m.) ir Rūtenis (4 m.) prarado savo mylimus žaislus, spalvotas knygeles, šiltas lovas, patalus ir drabužius. Iš dviejų galų gyvenamo namo liko tik nuodėgulių krūva. Pasak šviesiaplaukio Rūtenio – labai komunikabilaus berniuko, buvo baisu, kai aplinkui plaikstėsi liepsnos ir jį šaltą naktį iš šiltų namų ant rankų išnešė tėtis.

Po nelaimės praėjo daugiau nei dvi savaitės. Dabar šeima įsikūrė Kiaukliuose pas Vidos tėvus. Pasakodami apie ištikusią bėdą, Vida ir Darius neslėpė jaudulio. Sutuoktiniai minėjo, jog jiems 2011 metai pažymėti mirčių ir nelaimių ženklu. Vasarą mirė Dariaus mama, rudenį palaidojo močiutę, kurios namuose jau daugiau nei septynerius metus gyveno. Nespėję susitaikyti su artimų žmonių netektimis, sulaukė gaisro.

“Iki šiol svarstau, kas pažadino. Galbūt pabudau atsitiktinai, o gal pažadino ir dundesys. Dabar sunku prisiminti tas minutes”, – lėtai žodžius dėliojo neseniai per trisdešimtmetį perkopęs Darius Šepkus. Užsimiegojęs vyras pažvelgė pro langą ir išvydo tikrą pragarą. Liepsnojo tas namo galas, kuriame gyveno Dariaus senelis Karolis Dedelis. “Viskas įvyko akimirksniu. Spėjome pagriebti vaiką ir basi atsidūrėme gatvėje. Tuomet puoliau į liepsnojančią namo pusę, kur miegojo senelis. Jis ne iš karto suprato, kas atsitiko. Iš degančių namų išėjo neskubėdamas. Suvokęs, kas vyksta, senelis veržėsi atgal į liepsnas ieškoti neseniai mirusios žmonos”, – baisios nakties įvykius prisiminė pašnekovas Darius.

“Dėkojame Dievui, kad likome gyvi ir sveiki, – sakė Vida Šepkienė. – Jeigu ne Dariaus budrumas, galbūt būtume visi sudegę. Daiktų išgelbėti nepavyko dėl tąnakt buvusio labai smarkaus vėjo. Šį bei tą spėjome pagriebti, kol nesprogo dujų balionas. Paskui viskas paskendo ugnyje. Sudegė visi dokumentai, nuotraukos, visos giminės istorija, netgi iš Širvintų bibliotekos paimtos knygos.” Moters teigimu, tik pats, patyręs tokią nelaimę, pradedi dar labiau suprasti ir kitų bėdas.

Pasak pašnekovų, tiesiog neįtikėtina, kad aplinkui atsirado tiek daug gerų, paslaugių žmonių, kurie ištiesė pagalbos ranką. Žmonės aukojo tiek, kiek kas galėjo. Vida ir Darius Šepkai dėkoja Zibalų pagrindinės mokyklos ir Kiauklių pradinio ugdymo skyriaus kolektyvams, įvairių klasių mokiniams, jų tėveliams ir seneliams, Kiauklių pradinės mokyklos mokytojai Vaidai Dilienei už suorganizuotą akciją “Padovanokime Rusnei Kalėdas”, Širvintų rajono Švietimo ir sporto skyriui, Zibalų seniūnijai, seniūnui Nerijui Drazdui, Kredito unijai, UAB “Autolek”, visų keturių atvykusių gaisro gesinti gaisrinių ekipažams. Nukentėjusiųjų teigimu, gaisrininkai labai rizikavo ir tik jų dėka buvo išgelbėti visi ūkiniai pastatai.

Sutuoktiniai Šepkai nuoširdžiausiai dėkoja Limonių, Beivydžių, Kiauklių, Levaniškio, Bajorų (Ukmergės rajonas), Anciūnų kaimų gyventojams, giminėms, draugams, kaimynams, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms – visiems, kurie atsiliepė į pagalbos šauksmą ir parėmė šeimą pinigais, drabužiais ir geru žodžiu. Vida ir Darius vis kartojo, jog jiems labai svarbu padėkoti geriems žmonėms, kurie neliko abejingi jų nelaimei ir suskubo padėti.

Naujųjų metų išvakarėse Vida ir Darius planavo ateities darbus. Pasak pašnekovų, labai kamuoja ilgesys, noras sugrįžti ten, kur buvo kurtasi, statyta, svajota ir tikėta. Deja, jau praeities neliko. Sutuoktiniai sutarė, jog namų senoje vietoje neatstatinės. Tam yra visokių prietarų ir perspėjimų. Namai bus statomi naujoje vietoje, galbūt ant neseniai mirusių abiejų Dariaus tėvų žemės, kad būtų arčiau pagrindinių kelių, kad augantiems vaikams būtų patogiau pasiekti mokyklą.

Šepkai, kitų žmonių padedami, sugeba atsilaikyti prieš likimo rėžtus smūgius. Laikosi tvirtai. Tik jų kantrybėje genialumas. “Esame sugniuždyti, bet nepalūžę”, – atsisveikindama sakė Vida Šepkienė. Lietuvoje dar egzistuoja gerumas, pagalbos jausmas, draugiška kaimynystė. Tai amžinos vertybės, kurių pamiršti nevalia. Jų niekada nepamirš ir Vida bei Darius Šepkai.

Romas Zibalas

Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Deimantė Oršauskaitė informavo, kad iki šių metų gruodžio 7 dienos yra gauti 1792 prašymai skirti būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensacijas. Iš jų – 1748 prašymai patenkinti. Pernai Socialinės paramos ir sveikatos skyrius patenkino 1665 prašymus.

Šiemet iki gruodžio 7 dienos socialinės pašalpos buvo skirtos 223 asmenimis mažiau nei per 2010 metus. Per 11 šių metų mėnesių Socialinės paramos ir sveikatos skyrius gavo 2574 prašymus skirti socialinę pašalpą, iš jų – 2562 patenkinti. Pernai buvo patenkinti 2785 tokie prašymai.

Teisę gauti kompensacijas už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį turi gyvenamąją vietą būste deklaravusios mažas pajamas gaunančios šeimos ar vieni gyvenantys asmenys, jei kreipimosi metu atitinka nustatytus reikalavimus.

Ar bus suteikta parama už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį, priklauso nuo daugelio veiksnių: šeimos sudėties, buto ar namo ploto, turimo turto, pajamų. Būsto šildymo išlaidų kompensacijų dydis taip pat priklauso nuo valstybės remiamų pajamų (VRP), oro temperatūros ir šildymui sunaudojamos energijos ar kuro rūšies bei jo kainos.

Kaip apskaičiuojamos kompensacijos už šildymą ir vandenį?

Jeigu už šildymą reikia mokėti daugiau kaip 20 proc. nuo savo pajamų skirtumo (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. šiuo metu po 350 litų), tai 20 proc. moka šeima, likusią sumos dalį kompensuoja valstybė. Už karštą vandenį šeima moka 5 proc. sumos, už šaltą vandenį 2 proc. – kita dalis kompensuojama.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapyje pateikiamas kompensacijų skaičiavimo pavyzdys 2 pensinio amžiaus asmenų šeimai, kai kiekvienas iš jų gauna vidutinę valstybinio socialinio draudimo pensiją (po 830 litų). Bendros minėtos šeimos pajamos yra 1660 litų per mėnesį.

Už būsto šildymo išlaidas ši šeima moka ne daugiau kaip 20 proc. savo pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas šeimai, t. y. ((1660 litų – (350 litų x 2 asmenų)) x 20 proc. = 192 litai. Taigi pagal pajamas minėta šeima už būsto šildymą turi mokėti 192 litus, o likusi būsto šildymo išlaidų dalis bus kompensuojama.

Už karštą vandenį šeima moka 5 proc. šeimos pajamų, t. y. 1660 litų x 0,05 = 83 litai. Todėl už 3 kub. m karšto vandens (kiekvienam nepasiturinčiam gyventojui garantuojama parama kompensuojant po 1,5 kub. m karšto vandens) šeimai tektų mokėti 83 litus, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama. Už šaltą vandenį šeima moka 2 proc. šeimos pajamų, t. y. 1660 litų x 0,02 = 33,2 lito. Todėl už 4 kub. m šalto vandens (kiekvienam nepasiturinčiam gyventojui garantuojama parama kompensuojant po 2 kub. m karšto vandens) šeimai tektų mokėti 33,2 lito, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

Mažas pajamas turinčios šeimos, kurioms gali būti kompensuojamos būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidos, turi kreiptis į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą ir pristatyti reikaimus dokumentus, t.y. prašymą-paraišką, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją, pažymas apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą) ir, atsižvelgiant į aplinkybes, kitas pažymas, reikalingas paramai skirti.

Ivona Komarovska

IQ.lt nuotrauka

Šiemet Konstitucijos egzaminą Širvintų savivaldybėje laikė tik du asmenys. Deja, nė vienas nepateko į antrąjį etapą.

Praėjusį ketvirtadienį (spalio 6 dieną) šalies gyventojai penktą kartą turėjo galimybę patikrinti savo teisines žinias laikydami Konstitucijos egzaminą.

Šiemet, visi norintys patikrinti pagrindinio šalies įstatymo išmanymą, galėjo tai padaryti ne tik šalies miestų ir rajonų savivaldybėse, mokyklose ir gimnazijose, pataisos ir įkalinimo įstaigose, bet ir internete.

Kaip ir ankstesniais metais, egzamino užduotys buvo skirstomos pagal tikslines dalyvių grupes. Šiais metais atskiri klausimai parengti 5-7, 8-10 ir 11-12 klasių mokiniams, teisę studijuojantiems ir teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, taip pat piliečiams. Patys mažiausi, 1-4 klasių mokiniai, varžėsi atlikdami kūrybinę užduotį.

Deja, Širvintų rajono gyventojai nedega noru pasitikrinti savo žinias ir pagrindinio šalies įstatymo išmanymą. 2007 metais, kai pirmą kartą buvo surengtas Konstitucijos egzaminas, jį laikyti susirinko 7 rajono gyventojai. 2008 metais atėjo jau daugiau, o tiksliau – iki šiol daugiausiai – 12 gyventojų ir vienas politikas. Užpernai minėtą egzaminą laikė tik trys suaugusieji, neturintys teisinio išsilavinimo, ir viena teisininkė. O 2010 metais į egzaminą atvyko 4 žmonės. Šiemet Konstitucijos egzamino į Širvintų rajono savivaldybės posėdžių salę atvyko laikyti tik 2 asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo. Tiesa, nei rajono meras, nei pavaduotojas ar administracijos vadovai neatvyko ne tik laikyti egzamino, bet nerado laiko net pasveikinti aktyviųjų rajono gyventojų. Apmaudu, kai rajono meras randa laiko I. Šeiniaus gatvėje liepaites nulaužusiems paaugliams “pagerbti”, bet nesuranda laisvos minutės tarti sveikinimo žodį laikantiems pagrindinio šalies įstatymo egzaminą…

Egzaminas vyksta dviem etapais. Atsakiusieji iš 30-ies klausimų ne mažiau kaip į 25, pateko į antrąjį etapą, kuris vyks spalio 18 dieną, 9 valandą, mokyklose ir gimnazijose, o 12 valandą, – Savivaldybėse. Antrojo etapo užduotis sudarys 19 uždarų ir 1 atviras klausimas.

Kiekvienoje grupėje bus išrinkta po 3 nugalėtojus, iš viso – 21 egzamino nugalėtojas. Jie bus apdovanoti iškilmingos ceremonijos Prezidentūroje metu.

Ivona Komarovska

Dainius Matijošius sako, kad teismas pripažino, jog nelaimė įvyko dėl Savivaldybės aplaidumo tinkamai nepasirūpinus šio statinio likimu ir apsauga. Deja, Savivaldybės ambicijos neleidžia pripažinti pirmtakų klaidų, tad priteistų pinigų širvintiškiai nemato.

Viename Širvintų miesto Kalnalaukio gatvės bendrabučio tipo namų gyvenantys Regina ir Dainius Matijošiai sako, kad jau tris mėnesius tarp kaimynų jaučiasi lyg ateiviai. Kai Širvintų rajono apylinkės teismas patenkino civilinius ieškinius Savivaldybės administracijai ir Olgai Adamkevičienei dėl laidojimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo, Matijošiai aplinkiniams tapo pasišaipymo objektu. Kai kas net pirštą prie smilkinio gręžioja.

- Kaip žmonėms pasakyti suprantamai, kad jokių priteistų pinigų mes dar negavome? – pyksta Regina ir Dainius.

Iki tol mažai kuo išsiskyrę iš kaimynų, gyvenusių nuo pašalpos iki pašalpos, Matijošiai jų akyse staiga tapo “turtuoliais”. Kaimynai nesuprato tik vieno: kodėl Regina ir Dainius nesišvaisto pinigais? Maža to – gyvena kaip iki tol. Štai neseniai Matijošiai kaimynų paprašė paskolinti 20 litų maistui, kol gaus socialinę pašalpą, bet jiems buvo pasakyta tiesiai šviesiai: “Taigi gavote iš biudžeto tūkstančius ir taip greitai ištaškėte?!”

Kai 2008 metų rugsėjo 8 dieną, įkritęs į Kalnalaukio gatvės rajone esančių valymo įrenginių rezervuarą, nuskendo šešiametis Matijošių sūnus, buvo įvairių vertinimų. Tačiau nelaimės akivaizdoje liežuvius prikando net didžiausi moralizuotojai.

Po kiek laiko širšynas sujudo – Regina Matijošienė teisme pateikė beveik 100 tūkst. litų civilinį ieškinį: 9749,68 lito laidojimo išlaidų ir 90 tūkst. litų neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų – Širvintų rajono savivaldybės, Olgos Adamkevičienės ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Ieškovė buvo įsitikinusi, kad nelaimė įvyko ne tik dėl nepilnamečio Olgos Adamkevičienės sūnaus kaltės, bet ir todėl, kad statinys tapo nesaugus dėl Savivaldybės aplaidumo.

Išnagrinėjęs civilinę bylą, Širvintų rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovės naudai iš Širvintų rajono savivaldybės priteisė 5961 Lt laidojimo išlaidų ir 17 000 Lt neturtinės žalos, o iš Olgos Adamkevičienės – 1000 Lt laidojimo išlaidų ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu teismas ieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas konstatavo, kad privatizavimą organizavusi Širvintų rajono savivaldybė valymo įrenginių niekam neperdavė, nors turėjo pareigą tai padaryti. Taigi atsakomybė dėl šių įrenginių nepriežiūros ir atsiradusių padarinių tenka jai.

Beliko sulaukti pinigų, kurie, žinoma, mažamečio sūnaus dar du nepilnamečius vaikus auginančiai šeimai nesugrąžins. Bet vis šiokia tokia kompensacija, parama nelaimėje.

Tačiau birželio pabaigoje Matijošiai išgirdo, kad Savivaldybės administracija šį teismo sprendimą apskundė.

- Nuėjome į teismą pasidomėti dėl pinigų, ten mums paaiškino, kad Savivaldybė sprendimą apskundė aukštesnei instancijai, byla bus nagrinėjama Vilniuje, – aiškina Regina. – Supratome, kad priteistą žalą Savivaldybė mums atlygins tik tuo atveju, jei ir ten byla baigsis mūsų naudai.

Olga Adamkevičienė, pasak Reginos, teismo sprendimo neapskundė. Tačiau iš jos sulaukti priteistų pinigų – nerealu. Viena nepilnametį sūnų auginanti moteris atseit yra labai įsiskolinusi už paslaugas, atliekamų pinigų neturi, paimti iš jos nėra ką. Taigi buvo vienintelė viltis, kad savo dalį sumokės Savivaldybė.

Matijošiai teigia esą labai nusivylę Savivaldybės administracijos nenoru pripažinti savo pirmtakų klaidas ir kietaširdiškomis ambicijomis, visų žmonių pinigų naujiems teismams švaistymu. Juk būtent valstybė turės sumokėti už šiai šeimai skirto advokato paslaugas. Niekur nedirbančių ir iš socialinių pašalpų gyvenančių Matijošių šeimai priteisti pinigai labai praverstų – skurdas bei ligos į juos žvelgia iš kiekvieno kampo.

Regina ir Dainius sako, kad iki šiol yra skolingi apie 400 litų už paminklą ant žuvusio sūnaus kapo. Supratęs sunkią padėtį, į kurią pateko vargingai gyvenanti šeima, gamintojas sutiko parduoti paminklą išsimokėtinai. Po teismo sprendimo atrodė, kad su juo pavyks atsiskaityti. Deja…

- Ši skola už paminklą – ne vienintelė, – prisipažįsta Regina ir priduria, kad iš antstolės sužinojo, jog areštuotas jos dviejų kambarių butas – moteris privalo sumokėti per 7000 litų. Didesnę dalį šių pinigų Matijošiai esą skolingi už vandenį, komunalines paslaugas.

Išgirdus žinią apie areštuotą butą, Reginai pasidarė silpna. Juk skolą, kurios Matijošiai neneigia ir kuri didele dalimi atsirado dėl šeimą užgriuvusios nelaimės, bando išsireikalauti ne koks beširdis privatininkas, o civilinę bylą pralaimėjusios Savivaldybės įmonės. Moteris mano, kad vandentiekininkų bei komunalininkų rankomis jai mėginama keršyti už pergalę pirmosios instancijos teisme. O gal norima gauti pinigų, kad Savivaldybė galėtų sumokėti pralaimėjusi civilinę bylą ir Vilniuje?

Galima su Regina Matijošiene diskutuoti dėl tokių jos prielaidų, tačiau kiekvienas turi teisę savaip traktuoti situaciją. Kalnalaukietei atrodo būtent taip.

- Jei Savivaldybė man nesumokės priteistų pinigų, neįsivaizduoju, kur gausiu tuos tūkstančius antstolei, – gūžčioja pečiais Regina.

Dainius priduria, kad jau dabar didelė dalis šeimos gaunamų socialinių pašalpų tenka įvairiems įsiskolinimams padengti ir mokesčiams už paslaugas: “Savivaldybė, viena ranka duodama, kita pasiima, kas jai priklauso. Ir dar pasityčioja.”

- Anksčiau skirtos pašalpos pinigus pervesdavo į mano sąskaitą, – sako Regina. – Paėmusi pinigus, dalį jų skirdavau mokesčiams, kiti likdavo maistui, drabužiams. Bet vienąsyk bankomatas pinigų neišdavė. Taip sužinojau, kad kažkas nutarė pašalpų į rankas nebeduoti. Dabar, skyrus pašalpą, kartu su mumis lyg su mažamečiais vaikšto socialinis darbuotojas, kuris per petį žiūri, kad sumokėtume visus mokesčius. Ir tik tada į rankas atiduoda tai, kas būna likę. Geriau jau iš karto patys sumokėtų ir atiduotų, jei dar liktų.

Pasak Dainiaus Matijošiaus, paprastai lieka nedaug, kokie 300 litų. Po 10 litų dienai. Išgyventi galima, tik ta išgyvenimo paslaptis labai paprasta: “Matijošiai verda bulvę, Matijošiai kepa bulvę…”

Prakalbus apie bylą aukštesnės instancijos teisme, Matijošiai vienu balsu tvirtina: apie tai nieko daugiau nežino, nieko negali pasakyti – Savivaldybė Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė ar tik ne paskutinę dieną, jau prabėgo trys mėnesiai, o kas ten ir kaip – jokių žinių.

Teisme mums patvirtino, kad visi procesiniai dokumentai išsiųsti Matijošių atstovui teisme Dmitrijui Bogdanovui. Būtent jis ir turėtų širvintiškius informuoti, kokia dabar yra bylos eiga.

- Prasidėjo ketvirti metai, kai tęsiasi ši istorija, – sako Regina. – Greičiau viskas pasibaigtų. Gautume tuos pinigus, parduotume butą ir mautume tolyn nuo to prakeikto Kalnalaukio – į kokį ramų kaimo namelį…

Tik kažin ar Matijošių svajonei bus lemta taip lengvai išsipildyti net sulaukus jiems palankaus teismo sprendimo. Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis numato, kad antstoliai turi teisę išieškoti lėšas ir iš sumų, gaunamų atlyginti žalai.

Gintaras Bielskis

Netekties prislėgti žmonės užsuka į Laidojimo namus, esančius Ramybės gatvėje.

Nelaimės užkluptas žmogus dažniausiai sutrinka. Ypač prislegia netikėta artimo žmogaus mirtis. Tuomet žemė slysta iš po kojų, užvaldo neigiamos emocijos, reikalinga visokeriopa – tiek moralinė, tiek materialinė – parama. Racionaliai nemąstančiam žmogui sunku susiorientuoti, kodėl taip atsitiko būtent jam. Dažniausiai į pagalbą atskuba giminės, kaimynai, draugai, bendradarbiai, tačiau ar visada jų patarimai yra kompetentingi? Vieni išties nuoširdžiai pagelbėja, kiti primena, ką ir kur reikia daryti, treti, patys to net nenorėdami, nelaimės prislėgtą žmogų dar labiau išbalansuoja.

Bėdos prispaustas žmogus visada skuba į Laidojimo namus. Čia pagarba parodoma mirusiajam, o gedinčiajam suteikiama kvalifikuota pagalba. Visada labai gražiai atsiliepiama apie Ramybės gatvėje esančius Laidojimo namus, kuriems antrą dešimtmetį vadovauja Janina Šidlauskienė. Tai nuo 1970 metų veikiantys namai, specialiai pritaikyti ritualinėms apeigoms atlikti, nuo 1999 metų juose savo verslą plėtoja Janina Šidlauskienė.

Janinos Šidlauskienės Laidojimo namuose šarvojimui yra skirtos dvi salės. Savininkė sakė, jog, užsakydami salę, artimieji turėtų apgalvoti, kiek žmonių gali ateiti pagerbti velionį. Galima užsakyti didesnę arba mažesnę. Šalia abiejų patalpų įrengti du jaukūs poilsio kambariai giminėms, kiekvienas turi atskirą įėjimą iš gatvės. Kambariuose yra šaldytuvai, indai, veikia vandentiekis ir kanalizacija, pačiame pastate įrengti du tualetai. Tai ypač patogu senyvo amžiaus žmonėms.

Laidojimo namų savininkė akcentavo, jog, mirus artimam žmogui, būtina deramai sutvarkyti mirusiojo kūną, parinkti įkapes, įsigyti karstą, pasirūpinti šarvojimo vieta, katafalku ir duobkasiais. Janina Šidlauskienė sakė, jog jos vadovaujamuose Laidojimo namuose teikiamos visos šios laidotuvių paslaugos. Galima kreiptis bet kurią savaitės dieną, bet kuriuo paros metu – visada gedintis žmogus bus išklausytas, išgirstas ir suprastas. Pašnekovė sakė, kad kainos tikrai prieinamos. Jei reikia, be jokio mokesčio netgi galima sutvarkyti dokumentus laidojimo pašalpai gauti.

Laidojimo paslaugų verslą turinti moteris minėjo, jog vieniems užsakovams reikia prabangaus karsto, daug gėlių ir kažko tokio ypatingo, kiti pageidauja kuklumo ir kuo mažesnių išlaidų. Ponia Janina pabrėžė, jog jos versle visuomet stengiamasi pajusti, ko iš tiesų žmogus nori, niekada neperšama nuomonė, o prašantiems patarimo nuoširdžiai patariama. Verslininkė pabrėžė, jog karstą artimieji gali pasirinkti pagal savo norą ir galimybes. Jį reikėtų pirkti tada, kai emocijos atslūgsta, pasitarus su kažkuo iš giminaičių. Paprastai prislėgtas žmogus perka skubotai, neapgalvojęs, nepasvėręs savo finansinių galimybių. Ji įsitikinusi, kad gėlės šarvojimo salėje prie mirusiojo karsto sušildo ir papuošia aplinką, be gėlių būtų tuščia ir nejauku. Tik čia, kaip ir visur kitur, reikalingas geras skonis ir saikas.

Laidojimo namuose esančioje parduotuvėlėje galima nusipirkti įvairių gėlių, puokštelių, krepšelių, žvakių, užsisakyti įvairių dydžių ir formų vainikų. Janinos Šidlauskienės Laidojimo namai teikia transporto (katafalko), duobkasių paslaugas, galima užsisakyti giesmininkus net iš Ukmergės. Ponia Janina sakė, jog dar daug kaimo žmonių mirusiuosius šarvoja namuose, taip jiems parodydami ypatingą pagarbą. Šarvojimui reikia šventųjų paveikslų, užtiesalų, vazų, žvakidžių, garso įrašų su gedulingomis giesmėmis – visa tai Janina Šidlauskienė skolina be atskiro mokesčio perkantiems jos Laidojimo namuose karstą ir kitus reikalingus laidojimo reikmenis. Anot pašnekovės, stengiamasi su visais bendrauti mandagiai, kultūringai, kad įvertintų ir, esant bėdai, vėl kreiptųsi.

- Stengiamės padėti žmogui kuo geriau ir operatyviau, – sakė Laidojimo namų savininkė Janina Šidlauskienė. – Turime visus leidimus, higienos pasą. Prieš porą metų pakeitėme langus, duris, stogą. Pagaliau sulaukėme vandentiekio. Pagrindinis žmonių pageidavimas buvo kuo greičiau įvesti vandentiekį, įrengti pastato viduje tualetus. Pagaliau žmonių pageidavimas įvykdytas. Viskas veikia – viskas klientų patogumui. Tie, kurie mūsų Laidojimo namuose per pastarąsias dvi savaites buvo pašarvoję savo artimą, liko patenkinti. Dabar rekonstruojame vidiniame kiemelyje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, priešais fasadą įrengsime suoliukus. Po rekonstrukcijos asfaltuotoje aikštelėje turėtų tilpti daugiau nei 40 automobilių. Tikrai visiems pakaks vietos ir bus patogu.

Laidojimo namų savininkė Janina Šidlauskienė pasidžiaugė, kad į ją kreipiasi labai nuoširdūs žmonės, jie nepamiršta padėkoti už pagalbą, gerą žodį ir palaikymą. Išnuomota sale leidžiama naudotis tiek, kiek užsakovas pageidauja. Žmogus gauna raktą ir šalia pašarvoto artimojo gali būti visą naktį. Tiesa, pernakt gedinčiųjų pasitaiko kaskart vis mažiau.

- Mūsų Ramybės gatvės kaimynai yra geri ir puikūs žmonės. Jie geranoriški, supratingi, nepriekaištauja kaskart pro langus matydami skausmą ir ašaras. Aš jiems už tai esu labai dėkinga, – sakė verslininkė Janina Šidlauskienė.

Laidojimo namuose, esančiuose Ramybės gatvėje, kiekvienas, patyręs netektį ir atvykęs ieškoti pagalbos, bus išklausytas ir suprastas. Čia dirbantys žmonės moka klausytis ir girdėti širdimi.

Romas Zibalas

Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė patikino, kad patalpose, apie kurias kalbama projekte, nėra registruotas joks žmogus. Anot Elenos Davidavičienės, moters, apie kurią kalbama, gyvenamoji vieta tikrai yra deklaruota Kielių kaime, bet nėra nurodytas gatvės numeris, todėl esą negalima teigti, kad jį įregistruota būtent šitame pastate… Administracijos direktorė teigė, kad buvo susitikusi ir kalbėjo su ponia Anzelma. Apie ką? Taip ir neaišku… Elena Davidavičienė tik kartojo, kad nėra jokios sutarties, o buvęs Kielių mokyklos pastatas dešimčiai metų atiduotas Avižonių bendruomenei…

Vis dėlto, kalbama, kad ponios Anzelmos dokumentuose aiškiai buvo parašyta, jog jos gyvenamoji vieta deklaruota Kielių kaimo buvusios mokyklos pastate. O prieš patvirtinant šį sprendimą, esą moters buvo paprašyta atvykti į Savivaldybę, kur, sako, ji buvo informuota, kad yra išregistruota iš minėto pastato… Sunku patikėti, kad taip paprastai kada tik panorėjus galima žmogų išregistruoti?..

Vis dėlto, jeigu yra taip, kaip sakė Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė, t.y., kad moters gyvenamoji vieta yra deklaruota Kielių kaime nenurodant tikslaus adreso, tai kur ponia Anzelma turėtų gyventi? Ar administracijos direktorė tuo pasidomėjo? Iš administracijos direktorės pasakymo išeitų, kad minėtoji moteris gali gyventi bet kuriame Kielių kaime esančiame pastate, t.y. pas bet kurį kieliškį?..

Ivona Komarovska

Kadangi pensininkai ir neįgalieji neturi pinigų dantų protezavimui, valstybė apsiėmė kompensuoti jiems šį nepatogumą. Šiemet šioms paslaugoms buvo skirta per 30 mln. litų, iš jų – 168 512 litų Širvintų rajono savivaldybės gyventojų dantims protezuoti. Suma skaičiuojama pagal gyventojų skaičių rajone. Anot Vilniaus teritorinės ligonių kasos Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyr. specialistės Vitos Januševičienės, dantų protezavimo paslaugos širvintiškiams tenka laukti apie 3 metus. Elementarių protezų, kurie atstato tik kramtymo funkciją, bet nesuteikia pernelyg didelio komforto jausmo, anksčiau tekdavo laukti kur kas ilgiau. Tiesa, tuo metu būdavo kompensuojama bet kokia suma – prireikus nuo kelių iki keliolikos tūkstančių. Kadangi eilės didėjo labai greitai, buvo nuspręsta įvesti “lubas” ir šiuo metu pensininkams arba neįgaliems asmenims už protezavimo paslaugas kompensuojama iki 1157 litų. Įvedus naują tvarką, eilės iškarto pradėjo tirpti.

Remiantis vyr. specialistės Vitos Januševičienės pateiktais duomenimis, 2010 metais iš PSDF biudžeto dantų protezavimo paslaugos buvo suteiktos 173 Širvintų rajono gyventojams, iš jų – 18 asmenų, arba 10,4 proc., atlikusių dantų protezavimo paslaugas savo lėšomis, išmokėtos kompensacijos. Mat kai žmogus gauna pirmą pranešimą apie tai, kad įrašytas į eilę, jis gali susiprotezuoti dantis ir už savo pinigus, o kompensaciją gaus tuomet, kai ateis jo eilė. Jei žmogus įsistatys dantis nesulaukęs pranešimo, kompensacijos negaus. Apribojimų dėl amžiaus gauti kompensaciją nėra: vienintelis kriterijus – pensinis amžius. Taigi valstybės lėšomis dantis susidėti gali kad ir šimtametis. Šiemet planuojama suteikti paslaugų 180 Širvintų rajono gyventojų.

Tiesa, bėgant metams, išaugo ir protezų kainos: 2002 metais dantų protezavimui vienam žmogui vidutiniškai reikėdavo 214 litų, 2005 metais, kai atsirado lieti protezai, kaina šoktelėjo iki 390 litų, 2006 metais – iki 774 litų, o 2007 metais perkopė tūkstantį.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyr. specialistė (gydytoja) Valentina Deisadzė informuoja, kad pagal trišalę sutartį (tarp Ligonių kasų, VšĮ Širvintų ligoninės ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos) prie pensinio amžiaus ir neįgaliųjų gyventojų dantų protezavimo programos 2011 metais Širvintų rajono savivaldybė prisideda 7000 litų.

Tiesa, dalis žmonių naudojasi eile net po kelis kartus. Mat praėjus 3 ar 5 metams, kai baigiasi garantinis laikotarpis, protezus galima vėl tvarkyti. Jei iškrinta dantis kitoje vietoje – į eilę stotis galima iškart. Mat pagal pirmines sąlygas reikia turėti 10 kontaktuojančių dantų porų.

Deja, apie tokią galimybę žmonės dažniausiai sužino iš pažistamų arba, situacijai tapus nepakenčiamai, patys pradeda domėtis ir ieškoti išeičių. O išgirdę, kad dantų protezų laukti teks kelerius metus, nusivilia, kad kompensavimo tvarka yra, o informacijos, kaip ja tinkamai naudotis, trūksta.

Ivona Komarovska