Mokymosi visą gyvenimą programos “Grundtvig” projektas “Kūrybiniai metodai ugdant tarpkultūrines kompetencijas” (angl. “Creative Approaches to Intercultural Competences” – CAIC), kurį remia Europos Komisija ir vykdo Širvintų rajono švietimo centras, oficialiai ir iškilmingai baigė savo veiklą. 2010 m. birželio 22 – 28 dienomis 7 (iš projekte dalyvaujančių šalių – Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos ir Turkijos delegacijos, buvo pakviestos į Airiją, Waterfordo miestą, kur tarptautinės konferencijos bei akytyvios kultūrinės ir edukacinės programos metu plačiai pristatė CAIC projekto naudą bei rezultatus ir pasidžiaugė jo turiningumu, produktyvumu bei įtaka visiems jo dalyviams.

Delegacijas priėmė ir programai vadovavo CAIC projekto koordinatorius bei susitikimo organizatorius Airijoje, Waterfordo technologijų instituto profesorius Sean’as Moran’as bei jo suburta puiki mokytojų ir studentų komanda. Tai energingų, atvirų ir bendraujančių savo srities profesionalų grupė. Jų dėka CAIC viešnagė ir mokymasis jos metu suteikė puikios ir nepamirštamos patirties bei įspūdžių, o projekto tikslai sėkmingai įgyvendinti. Pirmą ir paskutinį vizitą organizuoti yra gana nepaparasta, todėl kartu galime pasidžiaugti, jog šis susitikimas tiek šeimininkų, tiek delegatų dėka pavyko šauniai. Vizito metu susitikome su Waterfordo miesto meru, dalyvavome tarptautinėje konferencijoje, skirtoje CAIC projekto rezultatų ir produktų pristatymui, aptarimui ir perspektyvų numatymui. Skaityti daugiau »

Liepos 29 dieną rajono Savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbta Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus informacija, kad nuo liepos 1 dienos priimami gyventojų prašymai dėl mokinių aprūpinimo mokinio reikmenimis bei dėl nemokamo maitinimo skyrimo. Gal vis dėlto šią informaciją reikėjo paskelbti ne prabėgus mėnesiui nuo prašymų priėmimo pradžios, o birželio pabaigoje, kad žmonėms iš anksčiau būtų priminta, kur eiti, kokius dokumentus pristatyti? Kam paskui kaltinti žmones, kad elgiasi neatsakingai ir visus dokumentus tvarko paskutinę dieną?

Socialinės paramos ir sveikatos skyrius informuoja, kad socialinė parama skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo) ar priešmokyklinio ugdymo programas, išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas. Yra nustatytos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys: mokinių nemokamas maitinimas (pietūs, pusryčiai, maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose)ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Socialinė parama, kurią gali gauti mokiniai, priklauso nuo šeimos gaunamų pajamų: mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (525 Lt); atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas, mokiniams gali būti suteikta socialinė parama ir kitais Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimu Nr.1-15, nustatytais atvejais: 1. gali būti skiriami nemokami pietūs, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (700Lt); 2. gali būti skiriami nemokami pietūs ir pusryčiai, jei pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP dydžio (525 Lt). Skaityti daugiau »

Bendrajame priėmime šiemet dalyvavo 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyko vienu metu. Stojantysis galėjo prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Į universitetus šiais metais stojo 26 468 asmenų, į kolegijas – 12 671. Į valstybės finansuojamas vietas universitetuose pateikta 191 085 prašymų, kolegijose – 116 674. Iš viso į šalies aukštąsias mokyklas stojo 39 139 asmenų.

Šiais metais pagrindinė naujovė ta, kad stojimo prašymai į aukštąsias mokyklas buvo priimami tik internetu. Taip siekta skatinti skaidrią konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų. Tačiau ir šįsyk neišvengta nesklandumų. Dėl duomenų vėlavimo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo.

Pasibaigus pirmajam stojimo į šalies aukštasias mokyklas etapui, pasiteiravome keleto Širvintų rajono aibiturientų, gavusių brandos atestatus su pagyrimu, kaip jiems sekėsi įstoti; kur studijuos, ar studijuos valstybės finansuojamoje vietoje, ar mokės už mokslą; ar tikisi baigę mokslus lengvai surasti darbą; kokia jų nuomonė apie šių metų naujovę – stojimo prašymų į aukštąsias mokyklas priėmimą tik internetu; ką mano apie tai, kad universitetuose į mokamas vietas konkurso praktiškai nėra jau antri metai, nes priimami visi norintys, neatsižvelgiant į egzaminų rezultatus; kam, jų nuomone, turėtų būti prieinamas aukštasis mokslas: visiems, geriausiai besimokantiems, turtingiems?

Musninkų vidurinės mokyklos aibiturientai:

Augustė Urbanavičiūtė: “Įstojau ten, kur ir norėjau. Kaune, VDU valstybės finansuojamoje vietoje studijuosiu anglų filologiją.
Skaityti daugiau »

Moksleivių vasara

Psichologų nuomone, nauji įspūdžiai stimuliuoja žmogaus protą. Ypač įsimintinų įspūdžių reikia vaikams. Būtent vasara ir atostogos yra puiki proga jų patirti žymiai daugiau. Praėjo tie laikai, kai turiningomis moksleivių atostogomis rūpinosi ugdymo institucijos. Jos buvo atsakingos už produktyvų jaunų žmonių poilsį, vasaros stovyklų organizavimą. Įvairių rūšių stovyklos – ne tik puiki vieta moksleiviams atostogauti, atsigauti po mokslo metų, bet ir pajusti kūrybinę laisvę bei patirti nepaprastų įspūdžių. Pasak žiniasklaidos, per nepriklausomybės metus Lietuvoje iš 300 liko tik 38 stovyklos, tačiau daugiau nei pusė jose poilsiaujančių vaikų yra socialiai remtini. Tie, kurie gyvena neremiami valstybės, galimybių išsiųsti savo atžalas į nemokamą stovyklą beveik neturi arba privalo už kelialapį pakloti kelis šimtus litų.

Tėvams tenka gerokai pasukti galvas, kaip suderinti savo ir atžalų vasaros poilsį, kokias pramogas numatyti. Dažniausiai svajonės būna daug gražesnės negu tikrovė. Realybė amžinai koreguoja ar net visiškai sužlugdo atostogų planus: bilietai į išsvajotą šalį netikėtai pabrangsta, šeimos bičiuliai, su kuriais tikėtasi smagiai praleisti laiką, turi neatidėliotinų problemų, tėvui ar motinai atsiranda finansiškai naudingas pasiūlymas per atostogas padirbėti ir taip papildyti lopytiną šeimos biudžetą. Dažna šeima įsitikina, kad geriausia neplanuoti visko iki smulkmenų, o leisti įvykiams klostytis savaime.
Skaityti daugiau »

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą savivaldybėse steigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių etatus. Dešimtyje krašto savivaldybių nuo rugsėjo šie specialistai turėtų padėti šeimai gauti skirtingų institucijų paslaugas – teikti kompleksinę pagalbą vaikams nuo gimimo iki 7 metų ir jų tėvams ar globėjams.

Specialistai turėtų konsultuoti šeimas kūdikių auginimo ir priežiūros klausimais, ypač gimus neišnešiotam kūdikiui, padėti tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių turinčius vaikus, informuoti apie pediatro, šeimos gydytojo, bendruomenės slaugytojo, psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo ir kitų specialistų teikiamą pagalbą.

Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos pateikta informacija koordinatorių pagalba turėtų būti daugiau skirta ne tiems, kurie patys jos ieško, o tėvams, kurie nieko nesiteirauja ir jokios pagalbos neieško – socialinės rizikos ir socialinės atskirties šeimoms. Esą koordinatoriai turės patys atrasti šeimas, kamuojamas problemų, suvesti duomenis į sistemą ir nustatyti, kokios pagalbos reikia. Skaityti daugiau »

Darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolanta Bučienė, Karjeros planavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Valauskienė, skyriaus vedėja Danguolė Bareikienė bei direktorė Svajonė Žedavainienė.

Po studijų baigimo – vėl tėvų namai?

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose baigėsi bakalauro diplomų įteikimo ceremonijos. Aukštuosius mokslus studijavę ir diplomus birželio pabaigoje gavę jaunuoliai yra sutrikę. Lietuvą apėmusi krizė ir toliau tampa didėjančio nedarbo priežastimi. Situacija jau ne pirmus metus keičiasi ne ieškančių darbo jaunų žmonių naudai. Ką daryti? Kažkur dirbti, tęsti mokslus magistrantūroje, vykti laimės ieškoti  svetur ar grįžti gyventi pas tėvus ir registruotis darbo biržoje? Masinės informavimo priemonės pateikia nerimą keliančius skaičius, jog  daugiausia ieškančių darbo absolventų yra baigusių Vilniaus universitetą, VGTU, Vilniaus pedagoginį universitetą. Pasidomėjome, kokia padėtis Širvintų darbo biržoje, kaip sekasi jauniems širvintiškiams, baigusiems mokslus, integruotis darbo rinkoje.

Širvintų darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Valauskienė informavo, jog Darbo biržoje įregistruoti 45 absolventai, ieškantys darbo. Darbo neranda Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete  mokslus baigę jaunuoliai, turintys vadybininko, inžinieriaus, socialinių mokslų specialisto diplomus.  Pasak darbo biržos specialistės, reikia turėti omenyje tokį dalyką, jog įmonėse, esant galimybei, pirmiausia įdarbinami ten dirbančių tėvų vaikai. Pastebėta, jog jauni žmonės jokio darbo nesibaido, renkasi aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.

- Sunkmetis vienur smogia, kitur atveria galimybes, – sakė Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolanta Bučienė. -  Sunkiai besiverčiančioms šeimoms yra sudarytos sąlygos leisti vaikus mokytis per Darbo biržą. Siūlyčiau tuo pasinaudoti: mokytis paklausios specialybės, gauti stipendiją ir įgyti kvalifikacijos pažymėjimą. Gali būti, kad atsiras papildomų galimybių tokiems specialistams sugrįžti į Širvintas, į gimtinę, iš kur jie anksčiau išvyko mokytis, ir bandyti rasti savo vietą būtent čia.

Širvintų darbo biržos specialistės minėjo, jog šiuo metu rasti laisvą darbo vietą yra labai sunku. Šiuo metu paklausiausios yra vadybininko ir finansininko profesijos. Tokių specialybių žmonės lengviau randa darbą, jeigu yra įgiję darbo patirties. Skaityti daugiau »

Žurnalas “Veidas” šiemet jau šeštą kartą sudarė ir pristatė visų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą, kuris parodė, kad tik maždaug penktadalis šalies mokyklų suteikia jaunuoliams kokybišką vidurinį išsilavinimą. Ar tarp geriausiųjų yra nors viena Širvintų rajono švietimo įstaiga? Kuri iš trijų geriausiai suteikia vidurinį išsilavinimą, o kuri – prasčiausiai?

Iš Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingo lentelės galima spręsti, kad pirmųjų dviejų vietų niekam neužleidžia Vilniaus licėjus (2004 metais – 2, 2007 metais – 1, 2008 metais – 1, pernai – 1 vietoje) ir VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazija (2004 metais – 1, 2007 metais – 2, 2008 metais – 2, pernai – 2 vietoje). Žurnale “Veidas” rašoma: “Mokyklos lyderės per šiuos šešerius metus iš esmės nesikeitė. Jos kasmet patenka į geriausiųjų šimtuką ir iš jo neiškrinta. Kur geriausios mokyklos patenka – į aukštesnį dešimtuką ar šiek tiek žemesnį – truputį pakoreguoja tik patys abiturientai: viena laida būna silpnesnė, kita stipresnė. Bet faktas lieka faktu: net ir silpnesnė abiturientų laida neišmuša geros mokyklos iš aukščiausiųjų pozicijos. Tarp geriausiųjų – daugiausia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio mokyklos”. Skaityti daugiau »

"Tai, kad išleistuvės vyksta dvare, yra savotiškas privalumas. Aišku, gaila, jog neišėjo pratęsti tradicijos ir šventės organizuoti mokykloje, tačiau manom, kad Šešuolėlių dvaras yra antra geriausia vieta išleistuvėms," – prieš atestatų įteikimo ceremoniją kalbėjo abiturientės.

Šiais metais jau 62-oji laida baigė Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnaziją. Beveik dviems šimtams jaunuolių liepos 16-ąją buvo įteikti atestatai. Iškilminga ceremonija šį kartą vyko Šešuolėlių dvare.

Į šventę susirinko visas būrys garbių svečių: Seimo narys Jonas Pinskus su žmona Živile, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Širvintų 10-osios šaulių kuopos vadas Leonas Vaicekauskas, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė.

Iki šiol ceremonija vykdavo Kultūros namuose ir pačioje gimnazijoje, tačiau dėl remonto teko pakeisti tradicijas. Daugelis abiturientų džiaugėsi, jog jų šventė organizuojama būtent šiame dvare. Ypatinga aplinka suteikė iškilmingumo.

“Mūsų šaliai reikia atsistoti ant kojų, jai reikia jaunų, ambicingų, pilietiškų žmonių indėlio. Aš kviečiu jus jausti, kad ir jūs galit duoti,” – ministras abiturientus ragino būti ir aktyviais Lietuvos gyventojais.

Seimo narys Jonas Pinskus atvyko su dovanomis – apdovanojimu, skirtu gimnazijai, knyga bei rašikliu, kuris buvo įteiktas asmeniškai direktorei Janinai Martinaitienei. Vėliau Seimo narys buvo pakviestas padėti įteikti atestatus ir padėkas abiturientams.

Sveikinimo kalboje gimnazijos direktorė J. Martinaitienė pateikė daug skaičių ir faktų. Ji paminėjo visus laimėjimus, kurių pasiekė šios laidos gimnazistai. O pavyko pasiekti daug: ir mokslo, ir sporto srityse.

Su pagyrimu gimnaziją baigė dvylika abiturientų, o pačia geriausia laidos mokine paskelbta Liepa Olšauskaitė, kuri visus egzaminus išlaikė tiesiog puikiai. Skaityti daugiau »

Ant pievelės šalia kelio dviračio kamerą pakeisti visai nesunku.

Keliaujame po gimtąjį kraštą

“Du ratai” vėl rieda…

Pabaiga. Pradžia Nr. 45, 47, 49

Nuo Trakų iki Vilniaus centro apie 30 kilometrų. Asfaltas geras, o pasiekus Vilniaus priemiesčius – idealus. To nepasakysi apie kelius pačiame mieste. Važiavome sparčiai. Ilsėdavomės retai. Tiesa, vieną kartą buvome užsukę į pakelės užeigą. Matėsi, kad ji įsikūrusi neseniai. Aplinkos darbai nepabaigti, o ir užeigos šeimininkai nesitraukia nuo prekystalio, vis klausinėja barmenės, kaip jai sekasi tuo ar anuo prekiauti. Vadovui įsiūlė paragauti čekiško alaus, o vaikinams giros. Vis gyrė savo prekę. Klausinėjo, ar skanus alus, įkyriai aiškino, kad jis šiek tiek kartesnis už “Švyturio” alų, tačiau toks tik po pirmo bokalo, o vėliau… Viską supratome ir pritardami tik galvomis  linksėjome. Tiesą sakant, gira buvo ir šalta, ir puikaus skonio, ir kaina normali. Prie Vilniaus artėjome Galvės gatve, vėliau įsukome į Savanorių prospektą. Žiedu pasukome į Geležinio Vilko gatvę, tačiau greitai mūsų kelionė baigėsi, buvome priversti sustoti. Vėl sprogo vadovo dviračio galinio rato padanga. Taigi, o iš kur paimti tą nelaimingą pompą? Mažai tikėtina, kad šį kartą sustos greitosios pagalbos mašina ir išgelbės dviratį. Greičiau mus visus į tam tikrą ir visiems žinomą Vilniuje vietą išveš. Kita vertus, Vilniuje dviratį gelbėti daug lengviau. Vadovas prisiminė už kokio kilometro Savanorių prospekte esančią dviračių parduotuvę. “Nubalnojome” vieną dviratuką, ir vadovas numynė pompos pirkti. Pati padangos keitimo operacija – vos 10 minučių. Ilgiau užtruko dviračio paruošimas: iš pradžių reikėjo visą mantą nuimti, o paskui vėl ją pritvirtinti. Labai nuobodus procesas.

Važiuoti miesto gatvėmis ir smagu, ir įdomu. Mašinos ūžia visokiais balsais, tačiau šį kartą jos mums nebaisios. Mus gelbsti dešinėje kelio pusėje juosta, pažymėta “A” raide. Ja gali važiuoti tik mašrutinės transporto priemonės. O jų labai nedaug. Taigi, važiuojant tokia plačia kelio juosta, galima ne tik nebijoti būti sumindytam, bet ir ramiai aplinkui apsidairyti. Tačiau pasukus į Geležinio Vilko gatvę, jau prasideda negeri dalykai. Ypač leidžiantis pakalne nuo Vingio parko Neries link. Šioje vietoje visada būna milžiniškas mašinų srautas, jos lekia taip, kad atrodo lyg vairuotojams būtų keli varžteliai iš galvos iškritę ir dabar skuba jų kažkur nusipirkti, nes parduotuvę tuoj tuoj uždarys… Kelias nelygus, šalia kelkraščio gilios grotelėmis apdengtos skylės lietaus vandeniui nutekėti. Keista vieta, – mus taip pat apima klaiki psichozė. Riedame beveik nestabdydami, spėdami išsisukti nuo kelyje pasitaikančių duobių. Gaila, tačiau mūsų Gediminas netyčia į ją išoka. Jo dviratį gerokai kresteli. Skaityti daugiau »

Nuo paskutinio skambučio Širvintų Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazijoje nepraėjo nė du mėnesiai, o abiturientai savo rankose jau laiko brandos atestatus.

Pirmadienį (liepos 12 dieną) paaiškėjo paskutinių egzaminų rezultatai. Vakar (liepos 16 dieną) brandos atestatai buvo įteikti Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Gelvonų vidurinės mokyklos, o šiandien – ir Musninkų vidurinės mokyklos abiturientams.

Musninkų vidurinė mokykla ir šiemet neužleidžia geriausiųjų pozicijos. Kaip ir pernai, švietimo įstaigos dvyliktokai išlaikė visus egzaminus. Anot švietimo įstaigos direktoriaus Vlado Trakimavičiaus, dvi merginos Dominyka Urbonaitė ir Indrė Makarskaitė iš valstybinio istorijos egzamino gavo maksimalų 100 balų įvertinimą. Šiemet brandos atestatai bus įteikti visiems, t.y., 52 Musninkų vidurinės mokyklos abiturientams. Atestatus su pagyrimu gaus 5 musninkiečiai: Indrė Makarskaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 96,5), Dominyka Urbonaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 94,5), Marta Černiauskaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 87,75), Giedrė Paulauskaitė (valstybinių egzaminų vidurkis – 85,25) ir Augustė Urbonavičiūtė (valstybinių egzaminų vidurkis – 83,67). Skaityti daugiau »